V.Putinas seka M.Gorbačiovo pėdomis ir meluoja apie naikinamas cheminio ginklo atsargas

„Novičiok“ nuodų grupė itin reta, o kad tokios dujos egzistuoja, 1992 metais tada dar laisvoje rusų žiniasklaidoje atskleidė straipsnį laikraščiui „Moskovskije novosti“ parašę chemikas Vilas Mirzajanovas ir Levas Fiodorovas.

Tais pačiais metais Rusija bandė įtikinti pasaulį, kad su cheminiais ginklais šalis nebedirba ir Jungtinėse Tautose su kitomis valstybėmis dėjo pastangas pasirašyti Cheminių ginklų sutartį.

Kalbėjo vienaip, elgėsi kitaip

Konvencija įsigaliojo 1997 metais, ir Rusija pradėjo naikinti savo cheminio ginklo atsargas.

123rf.com nuotr. /Cheminiai ginklai

Bet iš tiesų mokslininkai visą tą laiką dirbo slaptoje laboratorijoje Maskvoje, kur kūrė pačias efektyviausias nervus paralyžiuojančias dujas. Apie tai Cheminio ginklo uždraudimo organizacija, žinoma, nebuvo informuota.

Pasaulį bandyta mulkinta dar sovietmečiu. Tuometis SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas nuo 1987-ųjų atkakliai ragino tarptautinę bendruomenę uždrausti cheminius ginklus ir keliskart buvo paskelbęs, kad Maskva liovėsi gaminti nuodingas dujas.

O iš tiesų jau tada, jei tiksliau, nuo maždaug 1982 metų, darbuotasi Valstybiniame organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institute Maskvoje. Adresas – Entuziastų plentas 23.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Valstybinis organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutas Maskvoje

Jei ne du mokslininkai ir jų publikacija, pasaulis apie „Novičiok“ nuodų grupę greičiausiai nebūtų sužinojęs – programa buvo ir, kaip aiškėja, yra itin slapta.

„Aš ir dabar nežinau nė vieno asmens, kuris žinotų, kaip pagaminti tas dujas. Tai žino tik tiek vyrukai Rusijoje. Šie nuodai visada buvo ir išlieka tamsia, griežtai saugoma paslaptimi“, – NPR teigė saugumo kompanijoje „Strongpoint Security“ Londone dirbantis cheminių ginklų ekspertas Danas Kaszeta.

Dujos buvo sukurtos siekiant apeiti Cheminių ginklų sutartį, pagal kurią kaip ginklus draudžiama naudoti tik tam tikros cheminės struktūros junginius. „Novičiok“ struktūra yra kitokia, todėl formaliai sutarties šios dujos nepažeidžia.

O kadangi nepažeidžia, nors ir yra nuodingesnės nei amerikietiškos dujos VX, Rusija (prieš tai – Sovietų Sąjunga) niekada neatskleidė, kad turi sukaupusi „Novičiok“ klasės cheminio ginklų atsargų, kurių nė negalvoja naikinti.

Įžūlūs reikalavimai

Britų mokslininkai sugebėjo atsekti, kad prieš S.Skripalį bei jo dukterį Solsberio mieste buvo panaudotos būtent šios dujos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ „Zizzi“ restoranas, prie kurio buvo rastas sąmonę praradęs Sergejus Skripalis

Todėl dabar veidmainiškai skamba pernykščiai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, esą Maskva jau sunaikino paskutines savo cheminių ginklų atsargas. V.Putinas, negana to, apkaltino JAV, kad šios neseka Rusijos pavyzdžiu.

D.Kaszeta: „Aš ir dabar nežinau nė vieno asmens, kuris žinotų, kaip pagaminti tas dujas. Tai žino tik tiek vyrukai Rusijoje. Šie nuodai visada buvo ir išlieka tamsia, griežtai saugoma paslaptimi.“

„Be jokio patoso galima pasakyti, kad tai tikrai yra istorinis įvykis, turint galvoje didelį cheminių ginklų arsenalą, likusį mums dar nuo sovietų laikų, kuriuo, pasak specialistų, buvo galima keletą kartų sunaikinti visą gyvybę žemėje“, – pernai rugsėjį trimitavo V.Putinas.

Dabar aiškėja, kad tai beveik neabejotinai buvo melas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir antradienį įžūliai reikalavo, kad Londonas, „prieš keldamas ultimatumus“, vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Cheminių ginklų sutartį.

Informaciją apie „Novičiok“ daugiau nei prieš 20 metų paviešinęs V.Mirzajanovas tuomet tvirtino, kad buvo pagamintos „kelios tonos“ šių dujų.

Ar galėjo pavogti „Novičiok“?

Tiesa, Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, pirmadienį kreipdamasi į Bendruomenių rūmus, ištiesė Rusijai savotišką šiaudą – pareikalavo prisipažinti arba užsakius išpuolį Solsberyje, arba praradus „Novičiok“ kontrolę.

Kitaip tariant, palikta erdvės galimybei, kad dujos buvo pavogtos – pavyzdžiui, teroristų. Ar tokia versija reali?

Iš pirmo žvilgsnio – galbūt. Anot Rusijos dienraščio „Kommersant“, prieš išpuolį Jungtinėje Karalystėje „Novičiok“ vienintelį sykį buvo panaudotas dar 1995 metais Maskvoje, kai buvo nunuodytas bankininkas Ivanas Kivelidis ir jo sekretorė Zara Ismailova.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Theresa May Bendruomenių rūmuose

Nuodo, kuris buvo panaudotas prieš I.Kivelidį, sudėtis nebuvo atskleista, bet medžiaga buvo įsigyta būtent iš Valstybinio organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto darbuotojo.

„Novičiok“ esą įsigijo bankininko verslo partneris Vladimiras Chucišvilis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo.

„Įžūli demonstracija“

Vis dėlto Vakarų mokslininkai beveik neabejoja, kad prie išpuolio Solsberyje prisidėjo pati Maskva. Esą mėgėjai su „Novičiok“ klasės dujomis tiesiog nesugebėtų tinkamai elgtis.

„Tai yra itin išmanus cheminis ginklas. Man sunku įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį prie atakos nebūtų prikišusi rankų Rusija“, – CNN teigė buvęs Jungtinės Karalystės chemijos, biologijos ir radiologijos tarnybos vadovas Hamishas de Brettonas-Gordonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Skripalis prekybos centre Selsburyje

„Galimybė, kad galbūt kelis mėginius pavogė nusikaltėliai ar teroristai iš Rusijos, yra, bet manau, kad tai menkai tikėtina“, – pridūrė ekspertas, neįsivaizduojantis, kad dujos galėjo būti pagamintos kur nors ne Rusijoje.

Jau minėtas cheminių ginklų ekspertas D.Kaszeta irgi svarstė, kad galbūt išpuolio vykdytojas pamanė, jog nebus susektas – juk „Novičiok“ programa labai slapta, o medžiagą aptikti labai sunku.

„Tačiau turbūt medžiagos panaudojimas tapo aiškia žinia potencialiems šnipams ir perbėgėliams. Tai kur kas rimčiau nei ant lovos padedama arklio galva“, – sceną iš filmo „Krikštatėvis“ priminė D.Kaszeta.

„Tai, kad „Novičiok“ egzistuoja, buvo griežtai saugoma paslaptis. Nėra jokių galimybių, kad kita šalis ar teroristinė grupuotė galėjo būti prileista prie dujų gamybos proceso. Šiuo nusikaltimu Putinas parodė savo galią priešams, tai buvo įžūli demonstracija“, – pridūrė V.Mirzajanovas.