V. Putinas į Azerbaidžaną atvyko su dviejų dienų vizitu – pirmuoju į šią šalį po to, kai Maskva 2022 metais įsiveržė į Ukrainą ir kai Baku 2023 metų rugsėjį per žaibišką puolimą perėmė Kalnų Karabacho anklavo kontrolę.
Rusija dešimtmečius buvo tradicinė Kaukazo priešininkių tarpininkė, tačiau per pastaruosius dvejus metus savo koncentraciją buvo nukreipusi į karinę kampaniją Ukrainoje, o vis didesnis vaidmuo sprendžiant šį konfliktą tenka Vakarų valstybėms.
„Visiems žinoma, kad Rusija taip pat susiduria su krizėmis, visų pirma dėl Ukrainos“, – sakė V. Putinas Baku per bendrą spaudos konferenciją su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu (Ilchamu Alijevu).
„Tačiau istorinis Rusijos dalyvavimas įvykiuose Pietų Kaukaze, net ir pastaraisiais metais, neabejotinai verčia mus dalyvauti ten, kur to reikia šalims“, – pridūrė jis.
Baku puolimo kampanija užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą Kalnų Karabache ir pablogino Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykius. Armėnija apkaltino Rusiją neveiklumu ir nuo to laiko sustiprino savo ryšius su Vakarų šalimis.
„Jei galime ką nors padaryti, kad būtų pasirašytas Azerbaidžano ir Armėnijos taikos susitarimas [...] būsime labai laimingi tai padarydami“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas sakė, kad po vizito Baku jis susisieks su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir „papasakos jam apie mūsų derybų rezultatus“.
I. Aliyevas teigė, kad regiono saugumas labai priklauso nuo glaudaus Azerbaidžano ir Rusijos bendradarbiavimo.
„Nauja situacija atveria naujas galimybes įtvirtinti ilgalaikę taiką Pietų Kaukaze“, – sakė jis, turėdamas omenyje praėjusių metų rugsėjo įvykius, kai Baku pajėgos susigrąžino Karabachą. Nuo to laiko iš kalnuoto anklavo pasitraukė visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
