Kalboje prieš kovą vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuos jis beveik neabejotinai laimės, V.Putinas sveikino rusų nacionalinę vienybę vykstant karui Ukrainoje.
Tiesioginės transliacijos metu šalies autoritarinis vadovas pareiškė, kad Rusija „gina savo suverenitetą ir saugumą bei saugo mūsų tėvynainius“ Ukrainoje.
Jis pasveikino rusų karius ir tylos minute pagerbė žuvusiuosius kovose.
Anot jo, „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų.
V. Putino teigimu, Rusijos kariuomenė padidino savo kovinius pajėgumus ir užtikrintai žengia į priekį fronte Ukrainoje.
„Ginkluotųjų pajėgų koviniai pajėgumai išaugo daug kartų. Jos užtikrintai žengia į priekį daugelyje teritorijų“, – kalbėjo V.Putinas.
Pasak jo, Rusija šiuo metu kovoja teisingą kovą už savo suverenitetą ir saugumą. Taip jis melagingai apibūdino agresiją prieš kaimyninę šalį. Dėl karo nusikaltimų Ukrainoje V.Putinui yra išduotas tarptautinis arešto orderis.
Pranešimo įžangoje Rusijos vadovas padarė skambų pareiškimą, nurodydamas, kad Vakarų Rusija turi būti „tinkamai apsaugota“ po NATO plėtros į Švediją ir Suomiją.
Jis teigė, kad NATO pajėgos „ruošiasi smogti mūsų teritorijai“ ir tam naudoja „efektyviausias pajėgas“. Tokių pareiškimų jis niekuo nepagrindė.
Anot Rusijos prezidento, bet kurios šalies, kuri įsiveržtų į Rusiją, likimas būtų „daug tragiškesnis“ už bet ką, kas jai grėstų.
„Jie turi suprasti, kad mes taip pat turime ginklų, ginklų, kurie galėtų nugalėti juos jų pačių teritorijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad toks žingsnis gali „paskatinti branduolinio ginklo panaudojimą“.
„Ar jie to nesupranta?“ – pridūrė V.Putinas.
-
„Bloomberg“: Šiaurės Korėjos draugystė su V.Putinu gali būti pražūtinga
-
Pentagonas sužinojo, kaip telefonais sekti V.Putino aplinką
-
J.Navalnaja Strasbūre pasakė, ką reikia daryti, jeigu tikrai norime įveikti V.Putiną
-
Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo“
-
V.Putinas galimai ėmė ruoštis karui su NATO: ekspertai įvardijo nerimą keliančius požymius
-
Padrąsintas laimėjimų Ukrainoje V. Putinas kreipsis į rusus
V.Putinas nurodė, kad Vakarai bando įtraukti Rusiją į naujas „ginklavimosi varžybas“ ir ją sugriauti
14:29
Tariamo Vakarų karo prieš Rusiją retoriką pamėgęs Vladimiras Putinas per savo kasmetinį kreipimasi į įstatymų leidėjus perspėjo, kad Vakarai nori sugriauti Rusiją per „ginklavimosi varžybas“ pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį, o valdžios institucijų užduotis – užkirsti tam kelią.
„Mes suprantame, kad Vakarai bando mus įtraukti į ginklavimosi varžybas. Taip mus nualinti, pakartoti triuką, kuris jiems pavyko devintajame dešimtmetyje su Sovietų Sąjunga“, – sakė jis.
„Todėl mūsų užduotis – plėtoti gynybos pramonės kompleksą taip, kad padidėtų šalies mokslinis, technologinis, pramoninis potencialas. Būtina kuo racionaliau paskirstyti išteklius ir sukurti efektyvią ginkluotųjų pajėgų ekonomiką“, – aiškino autoritarinis Rusijos vadovas.
Jis taip pat priminė, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje SSRS karinės išlaidos sudarė 13 proc. šalies BVP.
Verta atkreipti dėmesį, kad praėjusių metų lapkritį Rusijos prezidentas pasirašė įstatymą dėl 2024-2026 m. federalinio biudžeto. Dokumente teigiama, kad pirmą kartą nuo sovietinių laikų valdžia ketina beveik trečdalį visų išlaidų skirti kariuomenei ir gynybos pramonės kompleksui išlaikyti.
Skaičiuojama, kad šiais metais „krašto gynybai“ iš biudžeto bus išleista 10,775 trln. rublių – 70 proc. daugiau nei 2023 m. (6,8 trln.), 2,3 karto daugiau nei 2022 m. (4,7 trln.) ir tris kartus daugiau nei prieškario 2021 m. (3,5 trln.).
Paskutiniaisiais savo gyvavimo metais SSRS gynybai skyrė trečdalį savo biudžeto. Štai 1990 m. biudžete 71 mlrd. rublių iš 241,3 mlrd. rublių, arba 29,4 proc., buvo skirta „kariniams tikslams“.
D.Tuskas perspėjo: V.Putino pareiškimus reikia vertinti rimtai
15:48
Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresyvią retoriką ir pareiškimus, kuriuos jis išsakė kreipimosi į įstatymų leidėjus metu, reikėtų vertinti rimtai, pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurį cituoja naujienų svetainė „Onet“.
„Ne tik agresyvi retorika, bet ir V.Putino paskelbti sprendimai – didinti Rusijos savarankiškumą, ekonomiką statyti ant karinio pagrindo, modernizuoti kariuomenę – visa tai reikėtų vertinti visiškai rimtai“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
Pasak D.Tusko, Europa turi suprasti, kad „ginklavimosi varžybos“, kurias Rusija primeta pasauliui, įpareigoja Vakarus atsibusti ir kariniu požiūriu pasirengti galimoms grėsmėms.
„Europos Sąjunga (ES) privalo priimti sprendimus, kurie subalansuotų Rusijos karinį potencialą ir padėtų Europai geriau pasirengti blogiems scenarijams“, – pridūrė D.Tuskas.
Vasario 26 d. Eliziejaus rūmuose Paryžiuje įvyko maždaug 20 Europos vadovų darbinis susitikimas. Susitikimo dalyviai aptarė būdus, kaip pasipriešinti Rusijai, ir galimus būdus padėti Ukrainai pasipriešinti agresoriui, atsižvelgiant į pastarosiomis savaitėmis paaštrėjusią padėtį fronte.
Per aukščiausiojo lygio susitikimą Prnacūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės, kad NATO atsiųs savo karius padėti Ukrainai. Pagrindinė problema, pasak jo, yra ta, kad šiuo metu nėra bendro sutarimo šiuo klausimu. Tuo pat metu Vokietija, Čekija, Ispanija ir Italija pasipriešino šiai iniciatyvai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat buvo kategoriškas ir pareiškė, kad „nėra jokių planų dislokuoti NATO kovinius dalinius Ukrainos teritorijoje“.
Plačiau apie tai, kitų lyderių reakciją ir tai, ar partneriai iš tiesų ruošiasi dislokuoti savo kariuomenę, skaitykite straipsnyje „RBC-Ukraina“.
V.Putino kalba buvo įdomi ne visiems: užfiksuoti užmigę įstatymų leidėjai
15:06
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakant kalbą Federalinėje Asamblėjoje, pastebėta, kad jai dar nepriartėjus prie pabaigos, kai kurių Rusijos valdžios šakų atstovai buvo užfiksuoti miegantys, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
„Kasmetinis kreipimasis į Federalinę asamblėją, kaip įprasta, neapsiėjo be miegančios auditorijos“, – pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Mes galime paaiškinti“.
Pažymima, kad per prezidento kreipimasi užmigo Statybų ministras Irekas Fajzulinas ir „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas. Prie jų prisijungė žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas bei Saugumo tarybos vadovo sūnus, kuris vadinamas potencialiu V.Putino „įpėdiniu“.
Pasak šaltinio, net auditorijoje buvęs karo vadas Aleksandras Sladkovas pastebėjęs klausytojus apėmusį snaudulį.
„Baigiantis valandai salėje ant grindų krito telefonai, o garsus triukšmas nieko negąsdina. Kai kurie žmonės šiek tiek susinervino. Veltui – vadovas kalba įdomius dalykus“, – sakė propagandos atstovas.
Paviešintose nuotraukose matyti, kaip Rusijos pareigūnai snaudžia sėdėdami, apsupti daugybės kolegų.
Per paskutinius metus Maskvos padėtis smarkiai pasikeitė
14:59
Pasibaigus prezidento Vladimiro Putino kreipimuisi į Rusijos įsatymų leidėjus, svarbu atkreipti dėmesį, kad Vakarų lyderiai jau ne kartą kritikavo V.Putiną dėl, jų nuomone, neapgalvotos branduolinės retorikos nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto karinį puolimą prieš Ukrainą.
Po to, kai jis išvedė Rusiją iš ginkluotės kontrolės sutarčių su Jungtinėmis Valstijomis ir anksčiau perspėjo, kad „neblefuoja“ sakydamas, jog yra pasirengęs panaudoti branduolinius ginklus, pastaraisiais mėnesiais V.Putinas, atrodo, švelnino savo branduolinius grasinimus.
Tačiau ketvirtadienį paskelbtas naujas įspėjimas – tuo metu, kai Kremlių padrąsino neseniai pasiekti laimėjimai mūšio lauke Ukrainoje, iš esmės sankcijas atlaikanti ekonomika, Vakarų paramos Ukrainai mažėjimo ženklai ir artėjantys rinkimai, kai V.Putino valdymas greičiausiai bus pratęstas iki 2030 metų.
Per pastaruosius 12 mėnesių Maskvos padėtis smarkiai pasikeitė.
Pernai tokiu metu rusų pajėgas ukrainiečiai buvo atstūmę Ukrainos pietuose ir šiaurės rytuose, tačiau 2023 metų vasaros ukrainiečių kontrpuolimui nedavus panašių rezultatų, Kyjivo pajėgos dabar yra priverstos gintis.
Vakarų parama Ukrainai, kuri iš pradžių buvo labai stipri, dabar irgi atrodo svyruojanti. JAV Kongrese vis dar yra įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas.
V.Putino pajėgos, mūšio lauke karine jėga lenkiančios ukrainiečius, neseniai užėmė svarbų Avdijivkos miestą ir stengiasi pasinaudodamos laimėjimais žengti toliau.
Be to, ekonomikos fronte Rusijai sekasi geriau nei daugelis tikėjosi.
Didžiulės investicijos į karinę gamybą, dideli atlyginimai ir naudos kariams iš esmės apsaugojo ekonomiką nuo Vakarų sankcijų blogiausių pasekmių.
Savo kalboje V.Putinas taip pat palietė nemažai vidaus politikos klausimų, bandydamas paveikti rusus prieš kovo 15–17 dienomis vyksiančius prezidento rinkimus. Juose nebus nė vieno realaus opozicijos kandidato.
V.Putinas nurodė, kad Vakarai bando įtraukti Rusiją į naujas „ginklavimosi varžybas“ ir ją sugriauti
14:29
Tariamo Vakarų karo prieš Rusiją retoriką pamėgęs Vladimiras Putinas per savo kasmetinį kreipimasi į įstatymų leidėjus perspėjo, kad Vakarai nori sugriauti Rusiją per „ginklavimosi varžybas“ pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį, o valdžios institucijų užduotis – užkirsti tam kelią.
„Mes suprantame, kad Vakarai bando mus įtraukti į ginklavimosi varžybas. Taip mus nualinti, pakartoti triuką, kuris jiems pavyko devintajame dešimtmetyje su Sovietų Sąjunga“, – sakė jis.
„Todėl mūsų užduotis – plėtoti gynybos pramonės kompleksą taip, kad padidėtų šalies mokslinis, technologinis, pramoninis potencialas. Būtina kuo racionaliau paskirstyti išteklius ir sukurti efektyvią ginkluotųjų pajėgų ekonomiką“, – aiškino autoritarinis Rusijos vadovas.
Jis taip pat priminė, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje SSRS karinės išlaidos sudarė 13 proc. šalies BVP.
Verta atkreipti dėmesį, kad praėjusių metų lapkritį Rusijos prezidentas pasirašė įstatymą dėl 2024-2026 m. federalinio biudžeto. Dokumente teigiama, kad pirmą kartą nuo sovietinių laikų valdžia ketina beveik trečdalį visų išlaidų skirti kariuomenei ir gynybos pramonės kompleksui išlaikyti.
Skaičiuojama, kad šiais metais „krašto gynybai“ iš biudžeto bus išleista 10,775 trln. rublių – 70 proc. daugiau nei 2023 m. (6,8 trln.), 2,3 karto daugiau nei 2022 m. (4,7 trln.) ir tris kartus daugiau nei prieškario 2021 m. (3,5 trln.).
Paskutiniaisiais savo gyvavimo metais SSRS gynybai skyrė trečdalį savo biudžeto. Štai 1990 m. biudžete 71 mlrd. rublių iš 241,3 mlrd. rublių, arba 29,4 proc., buvo skirta „kariniams tikslams“.
Kino teatrų salės, kur transliuota V.Putino kalba, buvo tuščios
14:23
Rusų nepavyko prisivilioti į kino teatrus pažiūrėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi į Federalinę Asamblėją, skelbia naujienų svetainė „Moscow Times“.
Plačiai išreklamuota valstybės vadovo kalba, kurią Kremlius pristatė kaip V.Putino penktosios kadencijos rinkimų programą, didžiuosiuose Rusijos miestuose sutraukė tik kelias dešimtis pensininkų, studentų ir žurnalistų.
Į nemokamą seansą Sankt Peterburgo prekybos centre „Škipersky Mall“ atėjo tik 35 žmonės, dauguma jų buvo žurnalistai, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram" kanalas „Rotonda“. Tą patį patvirtino ir vietos leidinys „Paper“.
Ufoje žiūrovų pasirodė dar mažiau.
„Salėje beveik nebuvo norinčiųjų stebėti transliaciją“, – pažymėjo Ufa1.ru korespondentas. Teigiama, kad esą likus porai minučių iki transliacijos pradžios, į salę įsiveržė policija ir gelbėtojai, kurie paprašė kelių žmonių palikti patalpas.
Permėje prie kino teatro „Cinema 5 iMall Esplanade“ susirinko apie 20 žmonių, suskaičiavo „Telegram" kanalo "Zvezda|Perm“ atstovai. Dauguma jų buvo „Vieningosios Rusijos jaunosios gvardijos“ nariai ir žurnalistai. Tačiau dieną prieš tai buvo pranešta, kad visi bilietai į seansą išparduoti, atkreipė dėmesį „Moscow Times“.
Volgograde į transliaciją atvyko studentai, pensininkai, valdininkai ir deputatai, rašo portalas V1.ru.
Panaudoti savo kino sales V.Putino pranešimui transliuoti anksčiau nusprendė visos Rusijos tinklas „Cinema 5“. Nemokami seansai buvo numatyti 23 kino teatruose 20-yje Rusijos miestų. Tinklo „Cinema 5“ atstovai sakė, kad žiūrovų paklausa prezidento kreipimuisi kine buvo „gana didelė“.
Kino seansų plakate, kurį išspausdino leidinys „7x7“, buvo pavaizduotas koliažas su V. Putinu ir frazė „Tikslai bus pasiekti“.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kreipimąsi į Federalinį Susirinkimą apibūdino kaip programą, su kuria V.Putinas žengia į penktąją prezidento kadenciją.
Iš viso prezidentas su Rusijos pareigūnais kalbėjo dvi su puse valandos. Jis pažadėjo nesivelti į „ginklavimosi varžybas“ su Vakarais, planus pulti Europą pavadino „nesąmone“, pagrasino NATO šalims branduoliniu smūgiu ir pažadėjo „pagalvoti“ apie progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skalės įvedimą.
Rusijos prezidento rinkimai vyks kovo 15-17 d. Jei laimės, V. Putinas, kuris valdžioje yra nuo 2000 m., prezidento pareigas eis iki 2030 m. Prezidento administracija daro prielaidą, kad rinkimų aktyvumas turėtų būti „70 proc. plius“, o V. Putino rezultatas – „75 proc. plius“.
Rusijos prezidentas ėmė girtis naujais ginklais: „Padaryta viskas, ką planavome“
13:01 Atnaujinta 14:09
Pirmosios masinės gamybos sunkiosios balistinės raketos „Sarmat“, skirtos pakeisti sovietų branduolinį palikimą, buvo pristatytos kariams ir Rusija netrukus jas pademonstruos kovinėje veikloje, savo kreipimesi pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Tai, ką planavome ginkluotės srityje, apie ką kalbėjau savo 2018 m. kreipimesi, viskas padaryta arba šis darbas baigiamas“, – pabrėžė jis.
Pasak šalies vadovo, hipergarsinė sistema „Kinžal“ jau buvo sėkmingai panaudota kare prieš Ukrainą, kur jos pagalba smogta „ypač svarbiems taikiniams“.
Jis nurodė, kad kovose buvo panaudotas ir jūrinės hipergarsinės raketos „Cirkon“, „apie kurias 2018 m. pranešime net nebuvo užsiminta“, pabrėžė V.Putinas.
Tarpžemyninio nuotolio hipergarsiniai blokai „Avangard“ ir lazerinės sistemos „Peresvet“ taip pat jau atlieka kovinę tarnybą, toliau gyrėsi šalies, pradėjusios karą Ukrainoje, vadovas.
„Baigiami neriboto nuotolio sparnuotosios raketos „Burevestnik“ ir nepilotuojamo povandeninio aparato „Poseidon“ bandymai. Šios sistemos patvirtino savo aukštas, galima sakyti neperdedant, unikalias savybes“, – pažymėjo V.Putinas.
Šiuo metu, pasak prezidento, vyksta įvairių pažangių ginkluotės sistemų kūrimo darbai. Jis pažadėjo, kad „dar sužinosime apie naujus Rusijos mokslininkų ir ginkluotės kūrėjų pasiekimus“.
„Sarmat“ – tai bunkeriuose sumontuota pažangi Rusijos raketų sistema su sunkiąja tarpžemynine balistine raketa. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji „Sarmat“ bandymai sėkmingai atlikti 2022 m. balandžio 20 d.
Praėjusių metų rugsėjį V.Putinas pripažino, kad masinė šių raketų sistemų gamyba dar nepradėta.
„Mes iš tikrųjų baigėme darbus su „Sarmat“, su supersunkiąja raketa. Klausimas yra <...> pereiti prie jų masinės gamybos ir pradėti jas naudoti kovinėje tarnyboje. Ir tai padarysime artimiausiu metu“, – tada pabrėžė jis.
Karybos ekspertas Seanas Bellas žiniasklaidos grupei „Sky News“ įvertino, kad ši kalba atspindi „augantį Vladimiro Putino pasitikėjimą“ karo lauke. Tam patvirtinti jis ir pasitelkė infrmaciją apie Rusijos karinės technikos „demonstravimą“.
S.Bellas pastebėjo, kad šis kreipimasis buvo tiesioginis pavyzdys pasakojimo, kuriuo V.Putinas nori, kad tikėtų jo vidaus auditorija – pasakojimo apie „kovojančią Rusiją“.
Užbaigdamas metinį pranešimą, šalies prezidentas gyrė Ukrainoje kovojančius Rusijos karius už drąsą ir teigė, kad jie nesitrauks.
„Žiūriu į šiuos drąsius žmones, kartais labai jaunus vaikinus, ir galiu neperdėtai pasakyti, kad mano širdį apima pasididžiavimas. Jie nenusileis, nepabėgs ir neišduos“, – kalbėjo V.Putinas.
Įtarimus, kad Rusija planuoja pulti Europą, V.Putinas vadina „nesąmone“
12:45
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė kaltinimus, kad Rusija planuoja pulti Europą, pavadindamas juos „nesąmone“, ir vėl pakartojo savo įprastą naratyvą, kad esą dėl visų konfliktų pasaulyje yra „kalti Vakarai“.
„Vakarai išprovokavo konfliktą Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, kituose pasaulio regionuose ir toliau meluoja. Dabar jie be jokios gėdos tvirtina, kad Rusija neva ketina pulti Europą. Ką gi, mes suprantame, kad tai nesąmonė“, – pabrėžė jis.
V.Putinas nurodė, kad Vakarai neva patys renkasi taikinius ir priemones smūgiams Rusijos teritorijoje.
V.Putinas pats pripažino: „Visa tai skamba šiek tiek nuobodžiai“
12:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęsė kreipimasi į įstatymų leidėjus ir prabilo apie vidaus politiką, aptarė Rusijos gyventojų gimstamumą ir žadėjo pokyčius, įskaitant dirbtinio intelekto kūrimą ir gamybos skatinimą.
Jis nurodė, kad planuoja 40 mln. kvadratinių metrų padidinti gamybinius plotus ir skirti 300 mlrd. rublių „pramonės plėtrai“.
V.Putinas taip pat užsiminė apie „kovą su nuvertėjimu“ ir pripažino, kad „visa tai skamba šiek tiek nuobodžiai, bet leiskite man paaiškinti“, prieš pateikdamas daugiau detalių.
Vėliau jis aptarė paramą smulkiajam verslui Rusijoje ir išreiškė savo viltį, kad atsiras daugiau „jaunų verslininkų“.
V.Putinas atsisakė diskutuoti su JAV apie „strateginį stabilumą“
12:22
Metinio kreipimosi metu Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė atsisakantis diskutuoti su Jungtinėmis Valstijomis apie „strateginį stabilumą“ atskirai nuo įtakos sferų pasidalijimo Europoje
V.Putinas Vašingtono susidomėjimą „strateginiu stabilumu“ pavadino „demagogija“.
„Turime pagrindo manyti, kad šiandienos JAV valdžios žodžiai apie tariamą jų suinteresuotumą derybomis su mumis dėl strateginio stabilumo yra demagogija“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, prieš JAV prezidento rinkimus Vašingtonas nori parodyti, kad jis vis dar „valdo pasaulį“, o JAV susitars tik tais klausimais, kuriais tai bus naudinga, ir savo sąlygomis.
„Tačiau taip tikrai nebus. Mūsų pozicija yra aiški. Jei norime aptarti atsakingus, visai planetai svarbius saugumo ir stabilumo klausimus, tai reikia daryti tik viename komplekse. Suprantama, įtraukiant visus tuos aspektus, kurie turi įtakos mūsų nacionaliniams interesams ir tiesiogiai veikia mūsų šalies, Rusijos saugumą“, – reziumavo V.Putinas.
V.Putinas baugina rusus: Vakarai kelia „realią“ branduolinio karo grėsmę
12:17 Atnaujinta 12:20
Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vakarus, kad Rusija turi ginklų, galinčių smogti jų teritorijoje, ir kad jų grasinimai kelia „realią“ branduolinio karo grėsmę.
„Galiausiai jie turėtų suprasti, kad mes taip pat turime ginklų, galinčių smogti taikiniams jų teritorijoje. Viskas, ką sugalvoja Vakarai, kelia realią konflikto su branduolinių ginklų panaudojimu, taigi, ir civilizacijos sunaikinimu grėsmę“, – sakė V.Putinas metiniame pranešime.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos strateginės branduolinės pajėgos yra visiškai parengtos naudoti, ir dar kartą pasigyrė, kad yra sukurta naujų ginklų, kurie, pasak jo, jau naudojami kare prieš Ukrainą arba artimiausiu metu bus pristatyti kariams.
„Strateginės branduolinės pajėgos yra visiškos parengties garantuotam naudojimui būklėje. Viskas, ką planavome ginkluotės srityje, – kaip sakiau savo 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, – jau padaryta arba baigiama daryti.
Pavyzdžiui, raketos „Kinžal“ ne tik pradėtos eksploatuoti, bet ir labai efektyviai naudojamos siekiant smogti ypač svarbiems taikiniams per karą Rytų Ukrainoje.“
L.Linkevičius pasišaipė iš V.Putino kalbos: scena neatsitiktinai primena laivą „Moskva“
12:07
Socialiniuose tinkluose Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba jau sulaukė pirmųjų Lietuvos politikų reakcijų. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ironiškai pažymėjo, kad scena, iš kurios į kreipiasi V.Putinas, neatsitiktinai primena Ukrainos pajėgų sunaikintą laivą „Moskva“.
„Vladimiras Putinas sako priešrinkiminį kreipimąsi į tautą. Neatsitiktinai scena primena karo laivą „Moskva“. Ypač įspūdingas raginimas šeimoms turėti daugiau vaikų. Kad kompensuotų „pergalingo“ karo nuostolius?“
V.Putinas grasina tragiškomis pasekmėmis, jei į Ukrainą bus išsiųsti kariniai kontingentai
12:03
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo metinį kreipimasi pareiškė, kad NATO karinių kontingentų siuntimo į Ukrainą pasekmės bus tragiškos, ir pavadino užsienio kariuomenę kaimyninės šalies teritorijoje „galimais intervencionistais“.
„Buvo kalbama apie galimybę siųsti NATO karinius kontingentus į Ukrainą. Prisimename likimą tų, kurie kadaise siuntė savo kontingentus į mūsų šalies teritoriją. Dabar galimų intervencionistų pasekmės bus daug tragiškesnės“, – pareiškė V.Putinas savo kalboje Rusijos Federalinėje Asamblėjoje.
V.Putinas tikriausiai turėjo omenyje Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris šią savaitę po Europos vadovų susitikimo Paryžiuje paskelbė apie naujus paramos Ukrainai žingsnius ir sakė, kad neatmetama galimybė pasiųsti į šalį Vakarų sausumos kariuomenę, kad būtų galima nugalėti Rusiją kare.
Vėliau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejournas patikslino, kad Vakarų šalys galėtų siųsti karius į Ukrainą „neperžengdamos karo slenksčio“.
V.Putinas paragino rusus toliau siųsti savo santaupas į fronto liniją
11:57
Rusijos visuomenė ir verslas pademonstravo „susitelkimą“ ir atsiuntė milijardus rublių savo lėšų kariuomenei paremti, o tokia pagalba yra „neįkainojama“, kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Lemiamas vaidmuo šioje teisingoje kovoje priklauso mūsų piliečiams“, – pabrėžė jis.
„Žmonės siunčia į frontą laiškus ir siuntinius, šiltus drabužius, maskuojamuosius tinklus, perveda lėšas iš savo kartais gana kuklių santaupų“, – sakė šalies vadovas ir pridūrė, kad tokia pagalba yra „indėlis“ į pergalę.
Milijardus rublių, pasak V.Putino, išleido Rusijos įmonės, nukreipdamos pinigus labdaros organizacijoms ir fondams, kurie „remia kovotojus“.
Artėjant prezidento rinkimams, šalies vadovas toliau gyrė Rusijos piliečius, nurodydamas, kad darbuotojai gynybos gamyklose dirba trimis pamainomis, o visa ekonomika parodė lankstumą ir atsparumą.
„Absoliuti dauguma rusų palaikė invaziją į Ukrainą“, – pareiškė jis.
Buvęs diplomatas: V.Putinas pasinaudos kalba, kad Rusija be jo atrodytų neįsivaizduojama
11:44
Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Maskvoje seras Laurie Bristowas žinasklaidos grupei „Sky News" teigė, kad Vladimiro Putino kalbos apie šalies padėtį tikslas – sustiprinti visuomenės paramą ir užtikrinti, kad Rusija be jo atrodytų „neįsivaizduojama“.
Jo manymu, V.Putinas „mano, kad karas dabar pradeda klostytis jo naudai“, nes mūšio lauke pasiekta taktinių laimėjimų, o JAV finansavimas Ukrainai sustojo.
„Iš esmės šiandieninės kalbos esmė bus pabrėžti V.Putino svarbą viskam, kas svarbu rusams“, – pabrėžė seras L.Bristowas.
„Ji bus skirta parodyti visuomenės paramą V.Putinui ir jo vykdomai politikai – kad nėra alternatyvos V.Putinui, kad Rusija be V.Putino neįsivaizduojama ir kad Rusija priklauso nuo V.Putino, nes jis gali pasipriešinti priešiškiems Vakarams“, – kalbėjo diplomatas.
