Tačiau šalies vadovas toliau vengė kalbėti apie šio paslaptingo incidento aplinkybes.
Helsinkyje po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto V.Putinas pabrėžė, kad kaimyninėse šalyse nebuvo užfiksuota jokio spinduliuotės padidėjimo.
„Tai visiems akivaizdu, juk tai objektyvūs duomenys, – sakė Rusijos vadovas. – Viskas susekama, jei kas nutinka už daugelio kilometrų, dešimčių kilometrų.“
Rugpjūčio 8-ąją per incidentą karinių jūrų pajėgų raketų bandymų poligone Nionoksos gyvenvietėje žuvo penki valstybinės branduolinių technologijų įmonės „Rosatom“ mokslininkai ir du kariškiai. Taip pat buvo sužeista po tris kariškius ir „Rosatomo“ atstovus.
Netoli incidento vietos esančio Severodvinsko miesto tarnybos tuojau po sprogimo paskelbė užfiksavusios radioaktyviojo fono padidėjimą. Tačiau pareigūnai tvirtino, kad spinduliuotės lygis nekelia jokio pavojaus vietos gyventojams.
Rusijos valdžios skelbiama prieštaringa informacija apie incidentą pakurstė įvairiausių spėlionių, kas ten iš tiesų nutiko. Šis incidentas iš pradžių netgi lygintas su 1986-ųjų sprogimu Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausia pasaulyje branduoline avarija, kurios mastą sovietų valdžia irgi iš pradžių mėgino nuslėpti nuo visuomenės.
Rusijos gynybos ministerija iškart po incidento pareiškė, kad jokios radioaktyviosios taršos nebuvo, nors netoliese esančio Severodvinsko tarnybos po sprogimo paskelbė užfiksavusios nedidelį spinduliuotės padidėjimą ir paragino vietos gyventojus neiti į lauką ir uždaryti namų langus.
Išsigandę gyventojai puolė į vaistines pirkti jodo preparatų, padedančių apsisaugoti nuo radioaktyviųjų teršalų poveikio.
Rusijos federalinė hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnyba pranešė, kad rugpjūčio 8-ąją viename iš Severodvinsko miesto rajonų spinduliuotės lygis buvo padidėjęs iki 1,78 mikrosiverto per valandą – t. y. buvo maždaug 16 kartų didesnis už vidurkį. Kituose Severodvinsko rajonuose radiacinis fonas buvo nuo 0,45 iki 1,33 mikrosiverto.
Tokia spinduliuotė iš tiesų yra mažesnė už kosminės spinduliuotės poveikį ilgesnio skrydžio lėktuvu metu ar apšvitą rentgenodiagnostinių tyrimų metu.
Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) anksčiau šią savaitę pranešė, kad po sprogimo Nionoksoje buvo išjungtas duomenų siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių Rusijoje.
Organizacijos atsakingasis sekretorius Lassina Zerbo antradienį sakė, kad dvi Rusijos radionuklidų stebėsenos stotys, pranešusios apie problemas su ryšiu ir tinklais, jau atnaujino duomenų perdavimą.
Anot stebėtojų, faktas, kad tuo pat metu nutrūko informacijos siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių, rodo koordinuotas pastangas nuslėpti duomenis apie radioaktyviąją taršą, nes tai galėtų padėti nustatyti, kokio tipo raketa sprogo per bandymą.
V.Putinas pagerbė incidento aukas ir sakė, kad šie žmonės „dirbo labai svarbų darbą valstybės nacionalinio saugumo labui“. Tačiau jis nenurodė, kokio ginklo bandymai buvo atliekami.
Valstybinė branduolinių technologijų įmonė „Rosatom“ nurodė, kad sprogimas įvyko jūrinėje platformoje bandant raketą, turinčią radioaktyviųjų izotopų energijos šaltinių. Tai paskatino ekspertus kelti prielaidą, kad buvo išbandoma branduolinį variklį turinti eksperimentinė raketa „9M730 Burevestnik“, pagal NATO klasifikaciją – „SSC-X-9 Skyfall“.
Su šia versija sutiko ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Komentuodamas incidentą Archangelsko srityje jis tviteryje parašė, kad sprogimas yra susijęs su „Skyfall“.
„Jungtinės Valstijos daug sužinojo iš raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro [užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis] aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“ – rašė D.Trumpas.
Jungtinės Valstijos praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje vystė projektą „Plutonas“, skirtą sukurti branduolinį variklį turinčią tarpžemyninę sparnuotąją raketą. Tačiau dėl didelės grėsmės šio sumanymo galiausiai buvo atsisakyta.
