„Vladimiras Putinas informavo apie rusų pasiūlymus dėl ilgalaikių, teisiškai įtvirtintų saugumo garantijų, užkertančių kelią bet kokiam tolesniam NATO slinkimui į rytus, taip pat smogiamųjų ginkluotės sistemų dislokavimui Rusijos kaimynėse... Pateikti išsamūs komentarai apie Rusijos ir JAV saugumo garantijų sutarties ir Susitarimo dėl Rusijos ir NATO šalių narių saugumo užtikrinimo priemonių projektų... turinį“, – sakoma pranešime, nurodant, kad šie projektai jau perduoti partneriams Vakaruose, įskaitant Vokietiją.
„Išreikšta viltis, kad bus organizuotos rimtos derybos dėl visų Rusijos iškeltų klausimų“, – pažymima pranešime.
Be to, Vokietijos kanclerio prašymu buvo „nuodugniai išnagrinėta Ukrainos vidaus konflikto sureguliavimo problematika“.
V.Putinas „detaliai informavo apie padėtį šiuo klausimu ir, be kitų dalykų, pažymėjo, kad Kijevas ir toliau atkakliai vengia vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2015 metų Minsko susitarimus, o tai trukdo... surengti naują viršūnių susitarimą Normandijos formatu“, rašė Kremliaus spaudos tarnyba.
JAV nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais ir sako, kad Maskva galbūt planuoja didelio masto ataką prieš Ukrainą. Vašingtonas yra įspėjęs V.Putiną, kad tokiu atveju laukia beprecedentės sankcijos.
Vakarų valstybės kaltina Rusiją sutelkus prie savo sienos su Ukraina iki 100 tūkst. karių.
Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o netrukus po to ėmė remti separatistus Donbase, kur tebesitęsia Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais, jau nusinešęs per 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusija taip pat neigia dabar planuojanti invaziją ir pareikalavo iš JAV bei NATO teisinių savo saugumo garantijų, taip pat patikinimo, kad Aljansas nebesiplės į rytus.
Praėjusią savaitę Maskva pateikė JAV ir NATO reikalavimus, nurodydama, kad Aljansas nebegali priimti naujų narių ar steigti karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
