Stebint V.Putino spaudos konferenciją, tapo aišku, kad prezidentui nesvarbu, ar paprasti žmonės nori dalyvauti šalies modernizacijos procese. Svarbiausia, jog vyriausybė dega noru jį vykdyti. Pasirodo, Rusijoje yra pakankamai „kupinų optimizmo ir pasirengusių dirbti“ žmonių.
K.Gaaze įsitikinimu, kalbėjimas apie optimizmą ir ateitį puikiai atskleidžia atotrūkį tarp modernizacijos proceso darbotvarkės ir nuotaikų, kuriomis iš tiesų gyvena Rusijos žmonės. Šis atotrūkis ypač ryškiai pasimatė, kai žurnalistai uždavinėjo V.Putinui klausimus per gruodžio 20-ąją vykusią metų pabaigai skirtą spaudos konferenciją.
Žurnalistai klausė apie neegzistuojančius dujotiekius, daugiabučius, kuriais pasigėrėti galima nebent popieriuje, ir kūrybingai pristatomus statistinius duomenis. Atrodo, jog jie siekė susprogdinti burbulą, kuriame gyvena prezidentas, tačiau to padaryti nepavyko, rašo K. Gaaze.
Kelias į naują autoritarizmą
V.Putinas jau konferencijos pradžioje atsakė į klausimus apie bereikšmę statistiką ir beribį biurokratų skleidžiamą melą. Jis pareiškė, jog kritikai „neturėtų galvoti“, kad kovo mėnesį patvirtintas planas, kuriame išdėstytos Rusijos vystymosi gairės iki 2024 metų, negali būti įgyvendintas.
Esą jie turėtų galvoti kitaip, ir tada viskas pavyks. Toks buvo prezidento atsakymas į priekaištus, kad vyriausybė yra akla, rašoma „Carnegie.ru“ komentare.
Jau „perestroikos“ laikais buvo daug kalbama apie būtinybę išsiugdyti naują mentalitetą. Nepaisant įvairių politikos stebėtojų norų, apie tai prakalbęs V. Putinas siūlo tik vieną kelią ir jis veda ne demokratijos link, bet į naują autoritarizmą.
V. Putinas pareiškė, kad skirtumo tarp interneto ir tikro gyvenimo nėra, taigi modernizuojant šalį esą galima gyvenime galiojančius įstatymus pritaikyti ir internete. Pasak K. Gaaze, tai kolonizuos naują skaitmenines ekonomikos ir visuomenės erdves. Tokiu būdu valdžia galės lengviau priversti skaitmenizuotą pasaulį paklusti savo sistemai ir užtikrinti pelną su Kremliumi susijusiems verslams.
Kita modernizacijos kryptis – ypatingas dėmesys technologijoms, kurios gali reikšmingai padidinti biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą išmokų ir paslaugų srityje. Tą patį galima pasakyti ir apie skaitmeninę ekonomiką.
K. Gaaze teigimu, modernizacija šioje srityje panaši į mėginimą konkrečias technologijas panaudoti taip, kad kuo mažiau rublių būtų išeikvota penint eilinius žmones: tegu viską atlieka robotai. Šiuo atveju, visa ko skaitmenizavimas reiškia išlaidų sumažinimą.
Ateitimi netiki
V. Putinui nerūpi, ar paprasti žmonės nori dalyvauti šiame modernizacijos procese. Tačiau rusai pamažu ima suprasti, jog prezidento ir valdžios piešiamas vaizdas, smarkiai besiskiriantis nuo realybės, yra problema, teigiama „Carnegie.ru“ komentare.
Abejotina statistika, „tam tikra prasme“ egzistuojantys dujotiekiai, daugiabučiai, kurie oficialiai jau baigti, bet nėra tinkami gyventi, nors planavusieji į juos įsikelti finansavo jų statybą, – visa tai verčia klausti: ar prezidentas realiai suvokia, ką mato?
Žurnalistai V. Putino kelis kartus perklausė, ar jis matąs aiškų situacijos vaizdą. V. Putinas, suprantama, nebuvo linkęs abejoti savo regima perspektyva. Jis tik pripažino, kad reali padėtis skiriasi nuo planų popieriuje. Anot Rusijos prezidento, skaičius žmonėms reikia teisingai išaiškinti.
Valdžios kalbėjimas apie optimizmą ir ateityje laukiančią modernizaciją, rodo kad valdžia nesuvokia ar nekreipia dėmesio į realias žmonių nuotaikas. Prezidento požiūriu, pergalės pagrindas ir bilietas į sėkmingą ateitį – tai gebėjimas „mąstyti kitaip“.
Remiantis nuomonių apklausomis (jų duomenys nebuvo minimi prezidento spaudos konferencijoje), rusai visa labiau ir labiau abejoja ateitimi – jiems tragiškai trūksta optimizmo. Prezidento pagyros apie perspektyvas įstoti į „naują lygą“ akivaizdžiai prasilenkia su eilinių žmonių lūkesčiais.
Dar anksti teigti, kad Rusijos vyriausybę ištikusi pasitikėjimo krizė, tačiau metų pabaigos spaudos konferencija leido aiškiai suprasti, kad aplinkybės pranašauja tokios krizės grėsmę.
Valstybė planuoja susirinkti pinigus iš tų, kuriuos ji sieja su savo teigiama darbotvarke. Tuo metu eiliniai žmonės, kurie dalyvavo spaudos konferencijoje, jau nebetiki, kad režimas suvokia pasaulį racionaliai.
Dar didesnė problema, K. Gaaze nuomone, yra optimizmas. Aplink V. Putiną apstu optimistų, bet visuomenėje jų gretos mažėja. Siauresnių visuomenės sluoksnių nuomonių apklausos rodo, kad tam tikrų kategorijų respondentai, pavyzdžiui, ūkininkai ar verslininkai yra nusiteikę pesimistiškai ir iš ateities nesitiki nieko gero.
Ryškėja V.Putino palikimas
Kad įvykdytų modernizaciją, taip, kaip ją supranta pats, V. Putinui reikalinga tik politinė galia. Įvertinus pasisakymus spaudos konferencijoje, tampa aišku, kad prezidentas aplink save mato tik arba savo galios projekciją, arba kitų galios trūkumą ir silpnumą. Tai leidžia persvarstyti V. Putino politikos palikimą ir viziją, teigiama „Carnegie.ru“ komentare.
Anksčiau manyta, kad Vakarų įvestas sankcijas V. Putinas suvokia kaip įžangą į būsimą susitaikymą ir naujus santykius. Tačiau spaudos konferencija ekspertus privertė šia prielaida suabejoti. Panašu, jog V. Putinui tinka dabartinė pasaulio tvarka. Prezidento požiūriu, Rusijos tikslas – toliau silpninti savo priešų poziciją, o ne siekti santarvės su Vakarais ar puoselėti daugiašalius santykius.
Anot K. Gaaze, šiandien jau daug aiškiau galime suvokti, kaip V. Putinas pasitrauks iš valdžios. Prieš atsisveikindamas prezidentas nubrėš naujas valstybės ideologines gaires, kurios, kaip jis mano, taps jo palikimu.
Ši ideologija bus pagrįsta samprata, kad suverenitetas yra neribotos prezidentinės galios tąsa – tiek namuose, tiek užsienyje. Kol V. Putinas ir toliau diegs šią suvereniteto sampratą ir skleis naratyvą apie Vakarų rusofobiją, tol režimas Rusijoje iš esmės nesikeis, teigia K. Gaaze „Carnegie.ru“ publikuotame komentare.
