Vasario pradžioje Rusijos „Pirmajam kanalui“ (Pervyj kanal) paskelbus, kad jo eteryje bus transliuojamas režisieriaus Oliverio Stone'o keturių serijų filmas apie V.Putiną, kandidatų į prezidento postą Grigorijaus Javlinskio ir Ksenijos Sobčak atstovai kreipėsi į Centrinę rinkimų komisiją: teigė, jog tai prilygsta neteisėtai agitacijai.
Vis dėlto žiniasklaidos analitikė, „Radio Svoboda“ redaktorė ir laidų vedėja Jelena Rykovceva tikina, kad prieš rinkimus pasirodęs V.Putiną aukštinantis filmas – tik ledkalnio viršūnė.
„Oliverio Stone'o filmai – tik maža dalis Putino, kuriuo užpildytos mūsų valstybinės televizijos. Vakare įsijungęs televizorių matai, kaip Putinas kovo 8-osios išvakarėse susitinka su moterimis, po to matai, kaip jis dalyvauja žemės ūkio forume. Ir taip buvo visada“, – teigė J.Rykovceva.
J.Rykovceva: „Oliverio Stone'o filmai – tik maža dalis Putino, kuriuo užpildytos mūsų valstybinės televizijos. Vakare įsijungęs televizorių matai, kaip Putinas kovo 8-osios išvakarėse susitinka su moterimis, po to matai, kaip jis dalyvauja žemės ūkio forume. Ir taip buvo visada.“
Iš tiesų: su rinkimais nesusijusiuose reportažuose V.Putino netrūksta: vieną dieną jis sveikina Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnus, 2017 m. šalyje užkirtusius kelią daugiau nei 20 teroristinių išpuolių, kitą dieną jis sėdi prieš amerikiečių transliuotojo NBC žurnalistę Megyn Kelly ir kalba, kad Maskva nesikišo į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Anot analitikės, kiti kandidatai V.Putinui suteikiamu išskirtiniu eterio laiku piktinasi ir protestuotoja prieš kiekvienus „Vladimiro Putino rinkimus“. Vis dėlto Centrinė rinkimų komisija visuomet pateikia tą patį atsakymą.
„Tai vyksta jau aštuoniolika metų. Kiekvieną kartą Centrinė rinkimų komisija pasako, kad Putinas – einantis pareigas prezidentas. Būdamas prezidentu jis vykdo savo pareigas, o televizijai leidžiama jas nušviesti“, – 15min sakė J.Rykovceva.
Analitikės teigimu, V.Putino prieš rinkimus televizijos ekranuose tik padaugėja, tačiau šios gudrybės neįmanoma apeiti: esą žiniasklaida, nušviesdama prezidento kalbas ir susitikimus, tiesiog vykdo savo pareigą.
Filmas rodomas jo neparodant
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiemet Centrinė rinkimų komisija pagaliau ėmėsi veiksmų pažaboti netiesioginę V.Putino agitaciją.
Komisija uždraudė valstybinėse televizijose transliuoti du filmus – žurnalisto Vladimiro Solovjovo 12-os interviu ciklą su V.Putinu „Pasaulio tvarka“ bei Andrejaus Kondrašovo filmą „Putinas“.
J.Rykovceva: „Pačių filmų mes nematome, tačiau matome daugybę jo fragmentų, reklamų. Tokiu būdu net ir neleidžiant rodyti filmų apie Putiną, jo televizijoje tampa itin daug.“
Priežastis – esą šie filmai ne nušviečia prezidento veiklą, o yra meno kūriniai apie V.Putiną.
„Žinote, kokį triuką jie sugalvojo? Jie patalpino filmus internete – nedraudžiama to daryti. Filmus peržiūrėjo daugybė žmonių, dabar apie juos kalbama visose naujienų programose.
Pačių filmų mes nematome, tačiau matome daugybę jų fragmentų, reklamų. Tokiu būdu net ir neleidžiant rodyti filmų apie Putiną, jo televizijoje tampa itin daug“, – 15min teigė J.Rykovceva.
Prieš pat rinkimus filmu „Putinas“ savo socialinių tinklų paskyrose pasidalino TV laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas. Čia nuskambėjo nemažai daliai rusų svarbi žinutė – esą V.Putinas niekada negrąžins Krymo Ukrainai.
„Nėra tokių aplinkybių ir niekada nebus“, – dviejų valandų trukmės dokumentiniame filme kalbėjo prezidentas.
Anot J.Rykovcevos, rusų žiūrovai džiaugiasi girdėdami tokį pareiškimą: „Praktinės naudos tame (Krymo prijungime prie Rusijos – red.) jie nemato, supranta, kad tai reikalauja didžiulių išlaidų, o turistų ten daug nevažiuoja. Tačiau sielai malonu.“
Kovo 15 d. „Levada Center“ apklausos duomenimis, net 70 proc. rusų mano, kad Krymo aneksija Rusijai atnešė daugiau naudos nei žalos.
„Klounų“ debatai be V.Putino
Dabartinis šalies lyderis nedalyvavo debatuose su kitais septyniais kandidatais į prezidento postą. Maža jo ir reportažuose apie rinkimus. Pavyzdžiui, kovo 12 d. „Pirmojo kanalo“ reportaže apie kandidatų veiklą vietoj V.Putino kalbėjo jo įgaliotinis.
J.Rykovceva: „Žmonės turi suprasti, kad tegu tie klounai vienas su kitu pjaunasi, o Putinas – visai kas kita.“
O kiti kandidatai kalba ir veikia nebūtinai tai, kas svarbu rusams – kažkas lankosi vaikų darželyje, kažkas kviečia rūpintis ekologija.
„Žmonės turi suprasti, kad tegu tie klounai vienas su kitu pjaunasi, o Putinas – visai kas kita“, – Kremliaus strategiją apibūdino J.Rykovceva.
Analitikės teigimu, debatus žiūri ne pernelyg daug žmonių, juos galima pritraukti tik surengiant šou. Skandalingų vaizdų netrūko ir šiemet – Ksenija Sobčak įsikarščiavusį ir ją necenzūriniais žodžiais išplūdusį Vladimirą Žirinovskį apipylė vandeniu.
Kovo 8-ąją žiūrovai stebėjo, kaip Komunistų partijos iškeltas kandidatas Pavelas Grudininas pas K.Sobčiak skuba su didžiule puokšte gėlių, o kovo 14-ąją ji debatų metu puolė į ašaras – esą V.Žirinovskis ją nuolat įžeidinėja.
Nors pati K.Sobčak save apibūdina kaip opozicijos kandidatę, analitikai laikosi vieningos nuomonės: ji – Kremliaus projektas, skirtas prie balsadėžių privilioti režimu nusivylusius rusus.
Kalba, ką nori girdėti žiūrovai
Kremliaus vadas rinkimų įstatymus apeidinėja itin ciniškai. Vasario 28 d. V.Putinas, kaip ir kasmet, kreipėsi į Federalinį Susirinkimą.
Čia skambėjo rusams malonūs pažadai: perpus sumažinti skurdo lygį, skirti daugiau dėmesio technologijoms, prailginti vidutinę gyvenimo trukmę.
Visgi daugiausia ovacijų sulaukė vaizdžių iliustracijų lydimos V.Putino kalbos apie naują modernią ginkluotę, neveikiančias Vakarų Rusijai skirtas sankcijas ir branduolinio ginklo panaudojimą.
Anot J.Rykovcevos, tokias kalbas nemažai televizijos žiūrovų vertina itin palankiai.
„Yra žmonių, klausiančių, kam tie ginklai, sakančių, kad nereikia kariauti, o gyventi taikiai. Tačiau daugiau yra tų, kurie galvoja, kad esame galingesni nei visi kiti, esame šaunuoliai, nugalėjome Ameriką, privertėme juos (Vakarus – red.) mus gerbti.
Nežinau, kiek tiksliai Putino kalbos juos veikia, tačiau žinau, kad valstybinė televizija stengiasi propaguoti idėją, jog ginklai verčia kitus mus gerbti. Jei žmonės vis dar tiki televizija, o pastaruosius ketverius metus jie neabejotinai ja tikėjo, juos tai puikiai veikia“, – sakė J.Rykovceva.
Analitikė teigė, kad „kaip per televiziją sakoma, taip pas mus (Rusijoje – red.) ir galvojama“.
