V.Putino patikėtinis spaudžia jį suduoti ribotą branduolinį smūgį ir apsaugoti Rusiją nuo žlugimo

Interviu cituojanti naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad Maskva galėtų suduoti ribotą branduolinį smūgį NATO šaliai nesukeldama visuotinio branduolinio karo.

S.Karaganovas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos meluoja sakydamos, jog garantuoja savo sąjungininkams branduolinę apsaugą.

Pagrindinis Rusijos branduolinės doktrinos tikslas, pasak jo, „turėtų būti užtikrinti, kad visi dabartiniai ir būsimi priešai būtų tikri, jog Rusija yra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą“.

„Wikipedia“ nuotr./Sergejus Karaganovas

Komentaruose, paskelbtuose praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukraina užėmė dalį Rusijos Kursko srities, iš kurios Maskvos pajėgos vis dar kovoja, kad ją išstumtų, S.Karaganovas nurodė, kad jau „atėjo laikas“.

„Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokius masinius smūgius į mūsų teritoriją atsakyti branduoliniu smūgiu. Tai taip pat taikoma bet kokiam mūsų teritorijos užgrobimui“.

Pasak „Reuters“, S.Karaganovo pareiškimus atidžiai stebi Vakarų saugumo ekspertai kaip Rusijos mąstymo apie užsienio, gynybos ir branduolinę politiką rodiklį.

Suprantama, kad jo nuomonė neatspindi oficialios politikos, tačiau Kremlius ne kartą suteikė jam galimybę išsakyti ją įtakinguose forumuose ir pateikti tiesiogiai prezidentui V.Putinui.

Daugiau nei metus jis buvo ryškiausia figūra, raginanti keisti Rusijos branduolinę doktriną, kurią Maskva dabar pareiškė peržiūrėsianti.

Kai kurie analitikai Vakaruose sako, kad S.Karaganovas atlieka Kremliui naudingą funkciją – išsako nuomonę, kuri kelia nerimą Vakaruose, o V.Putinas, palyginti su juo, atrodo ramus ir nuosaikus.

Dabartinėje doktrinoje teigiama, kad Rusija būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus atsakydama į kitos šalies branduolinę ataką arba įprastinę ataką, kuri keltų grėsmę valstybės egzistavimui.

Tačiau ši doktrina buvo neatsakinga ir net savižudiška, komentavo S.Karaganovas, nes ji nepakankamai atgrasė Rusijos priešus ir privertė juos manyti, kad beveik nėra aplinkybių, kuriomis Maskva panaudotų branduolinį ginklą.

Anot jo, jei Rusijai nepavyks pakeisti šios prielaidos ir atkurti atgrasymo priemonių, jos laukia katastrofa.

Dvejus su puse metų trunkančiame kare su Ukraina ji rizikuoja išeikvoti savo resursus mūšio lauke ir ekonomiškai išsekti, o tai gali lemti „nuosmukį ir galbūt net žlugimą“, kalbėjo jis.

„Reuters“ priminė, kad S.Karaganovas anksčiau yra raginęs Rusiją apsvarstyti galimybę surengti prevencinį branduolinį smūgį, kad „išblaivintų“ savo priešus.

Nuo karo Ukrainoje pradžios V.Putinas ne kartą paskelbė pareiškimų, kuriuos Vakarai interpretavo kaip branduolinius grasinimus. Tačiau jis taip pat yra sakęs, kad Rusija gali laimėti karą nenaudodama branduolinių ginklų.

„Kai kurie analitikai Vakaruose sako, kad S.Karaganovas atlieka Kremliui naudingą funkciją – išsako nuomonę, kuri kelia nerimą Vakaruose, o V.Putinas, palyginti su juo, atrodo ramus ir nuosaikus“, – rašo „Reuters“.

„Shutterstock“/Branduolinė raketa

„Kommersant“ žurnalistė Jelena Černenko interviu metu paklausė S.Karaganovo, kaip jis gali būti tikras, kad jo propaguojama politika nesukels visuotinio branduolinio karo.

„Teiginys, kad bet koks ribotas branduolinių ginklų panaudojimas būtinai sukels visuotinį branduolinį Armagedoną, neatlaiko kritikos“, – sakė jis.

„Užtikrinu jus, kad visos branduolinės galybės turi planų, kaip tam tikrais atvejais kalibruotai panaudoti branduolinius ginklus“, – aiškino S.Karaganovas.

Jo teigimu, jis neragina eiti pavojingu keliu, tik ragina „gelbėti pasaulį ir Rusiją“.

„Arba laimėsime šį karą, arba žlugsime, – pridūrė S.Karaganovas. –Vakarai gali kariauti be galo, šis karas jiems labai naudingas. Ir aš visai neraginu pradėti branduolinio karo, labai norėčiau, kad viskas iki to neprivestų, o sustotų, kol dar neteko priimti baisaus sprendimo.“