Šiuos žodžius prezidentas išsakė per susitikimą su katastrofoje žuvusių įgulos narių šeimomis ir išgyvenusiais skrydžio palydovais.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad kaltė dėl to, jog šioje katastrofoje žuvo Azerbaidžano piliečiai, tenka Rusijos Federacijos atstovams. Ir mes reikalaujame teisingumo, reikalaujame nubausti kaltuosius, reikalaujame visiško skaidrumo ir žmogiško elgesio“, – pabrėžė prezidentas.
Jo teigimu, juodųjų dėžių šifravimo procesas tęsiasi. Azerbaidžanas tikisi, kad netrukus bus žinomi preliminarūs tyrimo rezultatai, o tai bus reikšmingas posūkis byloje ir kaltųjų nubaudime.
Azerbaidžano prezidentas paaiškino, kad operacija „Cover“ Grozne, kur turėjo nusileisti iš Baku skridęs orlaivis „Embraer 190“ su 67 keleiviais, buvo paskelbta po to, kai laineris buvo numuštas nuo žemės.
„Jei būtų laiku imtasi priemonių uždaryti oro erdvę virš Grozno miesto, būtų laikomasi antžeminio aptarnavimo taisyklių ir būtų buvęs užtikrintas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinių tarnybų veiksmų koordinavimas, šios tragedijos būtų buvę galima išvengti“, – sakė jis.
Tačiau, kaip sakė I.Alijevas, Rusija baidosi šios temos.
Prezidento teigimu, Kremliaus bandymai „nutylėti šį incidentą ir primygtinai kelti absurdiškas versijas [dėl katastrofos priežasčių]“ sukelia Azerbaidžano „nuostabą“, „apgailestavimą“ ir „teisingą pasipiktinimą“.
Jis pridūrė, kad jei Baku „nuo pat pirmųjų minučių ar valandų“ būtų matęs Rusijos pareigūnų norą objektyviai ištirti tragediją, jis būtų sutikęs, kad Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (IAC) iššifruotų juodąsias dėžes. O kadangi Azerbaidžano pusei kilo abejonių dėl jo objektyvumo, juodosios dėžės buvo išsiųstos į Braziliją.
I.Alijevas taip pat domėjosi, kodėl lėktuvas iš Čečėnijos buvo nukreiptas į Aktau, ir patikslino, kad Baku apie tai kol kas neturi jokios informacijos.
„Ar tai įvyko dėl vietos dispečerių sprendimo, ar pilotai suprato, kad elektroninės kovos priemonės Rusijos oro erdvėje nebeleis jiems nusileisti, ir patys priėmė tokį sprendimą? <...> Natūralu, kad atidarius juodąsias dėžes visa ši informacija atsiras“, – sakė prezidentas.
Lėktuvas sudužo Aktau mieste gruodžio 25 d. Lėktuve buvo 67 žmonės, įskaitant penkis įgulos narius. 29 iš jų išgyveno, o 38 žuvo. Pagal preliminarią versiją, katastrofos priežastis buvo Rusijos priešlėktuvinė raketa, paleista atremiant bepiločio lėktuvo ataką virš Grozno.
Šaudmuo sprogo netoli orlaivio, pažeisdamas jo korpusą. Įgula paprašė leidimo avariniam nusileidimui, tačiau nė vienas Rusijos oro uostas nedavė leidimo nusileisti. Todėl lėktuvas per Kaspijos jūrą nukeliavo į Kazachstano Aktau miestą.
Ukrainos žvalgyba anksčiau išsakė nuomonę, kad „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas sudužo Kazachstane, nes jį numušė Rusijos teritorijoje esantis rusiškas zondas „Pantsir-S1“.
Gruodžio 28 d. Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskambino Azerbaidžano prezidentui I.Alijevui ir „atsiprašė už tai, kad tragiškas incidentas su lėktuvu įvyko Rusijos oro erdvėje“, „pareiškė užuojautą aukų šeimoms ir palinkėjo pasveikti sužeistiesiems“.
Gruodžio 29 d. I. Alijevas atskleidė keletą faktų apie Azerbaidžano oro linijų lėktuvo „Embraer 190“ katastrofą Kazachstane. Jis sakė, kad lėktuvas buvo apgadintas netoli Grozno ir prarado kontrolę dėl to, kad buvo panaudotos elektroninio trukdymo priemonės.
Azerbaidžanas taip pat teigė, kad lėktuvo uodegos dalis buvo smarkiai pažeista dėl „ugnies, kuri buvo atidengta į lėktuvą iš žemės“. Tačiau šalis nemano, kad orlaivis buvo numuštas tyčia.