V.Putino suteiktų pasų spąstai: kaip kubiečiai pateko į nesibaigiančią karo mėsmalę

Šis samdinys iš Kubos yra vienas iš tūkstančių užsieniečių, kurie pasirašė vienų metų kontraktą su Rusijos kariuomene, viliojami pažadų gauti didelį atlyginimą ir greitai gauti pilietybę sau ir savo giminaičiams, pasakoja leidinys „Politico“.

Jorge (visų medžiagoje minimų samdinių vardai pakeisti) dabar kovoja Kursko srityje. Pasak jo, dalyvavimo kare terminas buvo pakeistas ne tik jam.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

„Dabar mums sako, kad, kadangi esame Rusijos piliečiai, turime kovoti iki karo pabaigos“, – sakė jis žurnalistams.

„Politico“ kalbėjosi ne tik su juo, bet ir su trimis kitais samdiniais bei penkių kitų samdinių šeimomis. Kai kurie iš samdinių teigė, kad į karą jie buvo išvilioti pažadais dėl darbų statybose. Kiti prisipažino, kad jie sąmoningai nusprendė eiti į karą. Daugiausia dėl pinigų.

Davidas, samdinys iš Kubos, sakė, kad paskutinį kartą savo Kubos pasą matė 2023 m. spalį, o tada jį konfiskavo kariuomenė. Netrukus buvo atimtas ir jo naujasis rusiškas pasas, todėl Davidas į karą išvyko be jo. Kai kuriems samdiniams pasai nebuvo išduoti net po metų dalyvavimo kare.

„Jie nenori mūsų paleisti“, – sakė Manuelis, kuris dalyvavo pirmojoje verbavimo į karą prieš Ukrainą bangoje.

Netrukus po atvykimo iš jo buvo atimti Kubos dokumentai, todėl dabar jis turi tik karinį pažymėjimą.

Rusijos žmogaus teisių gynėjas žurnalistams sakė, kad Manuelio situacija yra labai tipiška: rusai atima užsienio samdinių dokumentus, palikdami juos visai be jų. Taigi šie užsieniečiai atsiduria visiškoje Rusijos malonėje ir negali net kreiptis į savo šalių ambasadas.

„Užsienio samdiniai turėtų žinoti: jei jie pasirašo sutartį su Rusijos kariuomene arba pasiima pasus, jie įsipareigoja neribotą laiką kovoti Ukrainoje, kol bus nužudyti, sunkiai sužeisti arba Kremlius paskelbs operacijos pabaigą“, – sako Carnegie tarptautinės taikos fondo gynybos analitikė Dara Massicot.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Visi žurnalistų kalbinti samdiniai iš Kubos buvo sužeisti, tačiau jie buvo pasiųsti atgal kovoti. Kai kurie kasė tranšėjas ir įtvirtinimus, tačiau kiti buvo perkelti į pirmąją kovos liniją, konkrečiai Kursko srityje.

„Kaip ir visi „Politico“ kalbinti kariai iš Kubos, Davidas patyrė šrapnelio žaizdas nuo Ukrainos bepiločių lėktuvų ar raketų, bet po gydymo buvo siunčiamas atgal į fronto liniją, kartais net neužgijus siūlams. Pablui, kuris teigia, kad jam taip pat buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, gydant dešinės rankos sužeidimą ligoninėje vadas pasakė, kad jam tereikia išmokti šaudyti kaire ranka“, – pranešė žurnalistai.

Pasak Jorge, draugas, su kuriuo jis daugiau nei prieš metus pirmą kartą išvyko į Rusiją, neseniai žuvo per raketų atakas. Šią mirtį „Politico“ patvirtino jo giminaitis Kuboje.

Su JAV bendradarbiaujančios ispanų kalba leidžiamos žiniasklaidos priemonės pranešė apie daugybę aukų Kuboje. Tačiau pačioje Kuboje tokios žinios niekada nepatenka į eterį. Tačiau nutylėti šios informacijos pasirodė neįmanoma, nes aukų giminaičiai apie tai pranešė socialinėje žiniasklaidoje.

Patys samdiniai pridūrė, kad kariai iš Kubos dažnai moka mirusiojo giminaičiams, kad šie atskristų pasiimti kūno.

2023 m. rugsėjį žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad šimtai kubiečių išvyko į Rusiją kariauti, Havanos valdžios institucijos pasmerkė šiuos vyrus kaip „samdinius“, už ką Kuboje baudžiama kalėjimu, ir pradėjo teismo procesą prieš tariamus verbuotojus.