V.Titovas tiesioginiame „Rossija 1“ eteryje pasirodė laidos vedėjams pašiepiant pirmadienį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą rezoliuciją.
Ja buvo pasmerkta Maskvos agresija Ukrainoje, Vakarai raginami taikyti griežtesnes sankcijas, įskaitant Rusijos atjungimą nuo tarptautinių pervedimų sistemos SWIFT.
V.Titovas, paklaustas „apie antirusišką įstatymą, tiksliau ne įstatymą, o kažkokią rezoliuciją“, ėmė pasakoti apie savo protestą „prieš partizanų vado A.Ramanausko-Vanago heroizavimą Klaipėdos mieste“.
Buvęs deputatas tikino nusprendęs protestuoti po to, kai rado 1957 metų LTRS teismo nuosprendį, kuriame teigiama, esą A.Ramanausko-Vanago vadovaujamame regione buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių – suaugusiųjų ir vaikų.
15min jau rašė, kad tokiu teismo nuosprendžiu pasitikėti negalima.
Lapkričio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paties priesaiką sulaužiusio V.Titovo prašymu nutraukė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario įgaliojimus.
Buvęs deputatas tiesioginiame „Rossija 1“ eteryje kritikavo ir Lietuvos vyriausybės požiūrį į santykius su Rusija.
„Žinoma, šiandieniniai Lietuvos veiksmai negali džiuginti, tai – nepagrįstas požiūris į bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, atsižvelgiant į tai, kad mūsų ekonomika – ne pačios geriausios būklės, jaunimas išvyksta iš Lietuvos“, – sakė buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas.
Jis pridūrė, kad inicijuoti „kažkokias atskiras sankcijas, atjungimą nuo SWIFT“ būtų nenaudinga pačiai Lietuvai.
„Kodėl tauta normaliai vertina Rusiją, o valdžia priima tokius klaikius sprendimus?“ – laidos vedėjas klausė V.Titovo.
Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės deputatas atšovė, kad nuo dešimtojo dešimtmečio Lietuvos valdžioje yra asmenys, kuriems, „neduok Dieve, pasakysi apie bendradarbiavimą su Rusija“.
„Jie tokius nepatogius politikus bando pašalinti. Šiandien jie labai manęs bijo, kadangi manęs su tomis prokuratūromis ir kratomis neišgąsdins“, – sakė V.Titovas ir pridūrė, kad dalyvaus kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.
V.Titovas: „Jie tokius nepatogius politikus bando pašalinti. Šiandien jie labai manęs bijo, kadangi manęs su tomis prokuratūromis ir kratomis neišgąsdins.“
Lapkritį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas sulaužė priesaiką, kai apkaltino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu. V.Titovas į Klaipėdos miesto tarybą buvo išrinktas pagal Rusų sąjungos sąrašą.
Nuolat puldinėjami partizanai
Praeityje Kremliaus propagandistai ne kartą užsipuolė Lietuvos partizanų judėjimą ir miško brolių lyderį A.Ramanauską-Vanagą.
Spalio pradžioje, prieš A.Ramanausko-Vanago laidotuves, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad prieš sovietinę valdžią kovoję „miško broliai“ – nusikaltėliai, nuo kurių Lietuvoje nukentėjo daugybė žmonių.
„Ypač ciniška tai, kad Ramanausko-Vanago, atsakingo už daugybės civilių gyventojų žūtį, kapas bus šalia daugiau nei 5 tūkst. sovietų karių, kurie žuvo išvaduodami Vilnių nuo fašistų okupantų, kapų“, – tuomet kalbėjo M.Zacharova.
M.Zacharova panašiai kalbėjo ir praėjusią liepą, kai, reaguodama į socialiniuose tinkluose NATO išplatintą vaizdo įrašą apie Lietuvos partizanus, išvadino juos nusikaltėliais, nuo kurių esą nukentėjo tūkstančiai gyventojų.
Tuomet žurnalisto Andriaus Tapino paraginti lietuviai Rusijos URM „Facebook“ puslapyje po žinute apie Baltijos šalių partizanus paliko šimtus komentarų, kuriuose – užrašas „#Кремльнашуисториюнеперепишешь“ (liet. Kremliau, mūsų istorijos neperrašysi).
Lietuvos didvyris
A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
A.Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, žiauriai kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.
Mirties nuosprendis jam atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Paprastai budelis šaudydavo stovėdamas aukai už nugaros ir taikydamas į pakaušį ar viršugalvį.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų.
