„Mes susipažinome, ir aš angliškai pasakiau, kad esu iš Lietuvos: „I'm from Lithuania“. Jam pasigirdo, kad sakau „from Slovenia“ ir jis atsakė: „O, mano žmona iš Slovėnijos“. Sakau: „Ne ne, aš iš Lietuvos, mes baltai, o ne Balkanai“, – kuriozišką epizodą prisiminė V.Ušackas.
V.Ušackas su žmona buvo pakviesti į D.Trumpo namus Palm Biče, kur vyko labdaros pokylis.
„Juos jis rengia labai įdomiai – tai nėra tik šiaip vakarėlis ir pinigų skyrimas vargšams, bet ir intelektualinės diskusijos, kurių metu svečiai, tokie kaip aš, išsako savo nuomonę, pristato savo valstybę, kalba apie ES, NATO, Lietuvą ir panašiai“, – pasakojo V.Ušackas.
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV teigimu, asmeniniuose pokalbiuose D.Trumpas yra panašus kaip ir televizijoje – greitai, staigiai kalba, keičia nuomonę.
„Jis neabejotinai yra kontroversiška asmenybė. Tai visų pirma šoumenas, sukūręs savo verslo imperiją, kuri ne visada buvo sėkminga. Jis pora sykių yra bankrutavęs, buvo daug įsiskolinęs, bet sugebėjo atsigauti. Jo politinės, verslo ir asmeninės savybės yra tikrai unikalios. Klausimas, kaip jis jas pritaikys, būdamas galingiausios pasaulio valstybės vadovas“, – sakė V.Ušackas.
Jo politinės, verslo ir asmeninės savybės yra tikrai unikalios. Klausimas, kaip jis jas pritaikys, būdamas galingiausios pasaulio valstybės vadovas.
Pasak buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV, efektyviai, trumpai perduodamas emocinę savo įkrovą ar emocinį įsitikinimą D.Trumpas nusveria faktais pagrįstą tiesą.
„Klausimas, kaip ta pusiau tiesa transformuosis į realią politiką, į sprendimus, kurių vienas pats nepriims net ir JAV prezidentas. Bus ir Kongresas, ir jo artimiausi patarėjai, ir kabineto nariai, kurie, ką girdime per jų tvirtinimo debatus kongrese, atspindi tą tradicinę, konservatyvią respublikonų partijos vidaus ir užsienio politiką“, – pažymėjo V.Ušackas.
Paklaustas, kaip rinkimų rezultatus vertina Rusija, ES ambasadorius Rusijoje teigė, kad D.Trumpas Rusijoje pristatomas kaip žmogus, su kuriuo galima susitarti. Pasak V.Ušacko, rinkimų rezultatai ir po jų kilęs skandalas dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus sutampa su Rusijos pasididžiavimo, išskirtinumo alkiu. Jis atkreipė dėmesį neseniai skaitęs apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 76 proc. Rusijos piliečių patenkinti tuo, jog Rusijos pasaulis bijo.
„Tai atspindi tą apgailėtiną fenomeną, psichologinį alkį Rusijos viduje, kad Rusija būtų gerbiama, jos būtų klausomasi. Ir visas skandalas apie įsibrovimus į internetines sistemas, darant poveikį rinkimams, darant poveikį žmonių sąmonei per Rusijos televizijos ir kitas informacines propagandos priemones, tik dar labiau patenkina ir pakelia jų pasididžiavimą – mes galim. Galim galvoti, kalbėti ir elgtis kitaip. Net jei tai prieštarauja tarptautinės teisės normoms, tai kelia pasitikėjimą ir pasididžiavimą savimi“, – teigė V.Ušackas.
Paklaustas, dėl ko Rusija norės tartis su Vakarais, V.Ušackas svarstė, kad Rusija greičiausiai sieks, kad Vakarai nesikištų į Rusijos vidaus politiką.
„Tai, kas įvyko Kijeve, buvo suvokiama kaip tiesioginė grėsmė kitai galimai revoliucijai pačioje Rusijoje, kurios metu būtų pakeistas dabartinis prezidento Putino režimas. Apie tai buvo kalbama labai aiškiai“, – atkreipė dėmesį buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
Antras dalykas, pasak V.Ušacko, kurio nori rusai, – kad būtų patylomis pripažinta, jog Rusija turi savo nacionalinius interesus, įtakos zoną, į kurią pirmiausia patenka artimiausios valstybės – Ukraina, Gruzija, Baltarusija, Moldova. V.Ušacko manymu, Rusija nori, kad nei ES, nei NATO nesuteiktų šioms valstybėms narystės perspektyvos.
„Trečia – reikia objektyviai pripažinti, kad Rusija yra rimtas, galingas veiksnys ir karinė bei politinė jėga Sirijoje kovojant su „Islamo valstybe“. Sirijoje galbūt dėl nepakankamos Amerikos lyderystės, apie ką kalbėjo ir skiriamas valstybės sekretorius Tillersonas, Rusija išnaudojo tą valios trūkumą, pozicionuodama save, sustiprindama Assado režimą, įsteigdama savo karines bazes ir realiai perimdama politinio proceso eigą Sirijoje. Todėl Amerika, kaip ir ES, spręsdamos terorizmo ir „Islamo valstybės“ grėsmes, turės tęsti dialogą, kuris jau vyko iki rinkimų“, – pažymėjo V.Ušackas.
Lietuva, pasak V.Ušacko, dabar turi koncentruotis ne tik į ryšių su Kongresu, kuriame išlieka Lietuvos draugai, palaikymą ir kontaktų su D.Trumpo administracijos pareigūnais mezgimą.
„Mano nuomone, mes turėjome per pastaruosius ketverius metus žymiai aktyviau, įžvalgiau plėtoti ryšius ne tik su demokratais, bet ir su respublikonais bei Donaldo Trumpo komanda“, – sakė V.Ušackas.
Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV atkreipė dėmesį, kad tiek pats D.Trumpas, tiek jo administracijos pareigūnai naujosios administracijos prioritetu įvardina kovą su „Islamo valstybe“. Pasak jo, tai reiškia, kad per tą prizmę bus vertinami ir santykiai su sąjungininkais.
„Norėdami išlaikyti Amerikos dėmesį, norėdami, kad Amerika būtų aktyvi ir realiai suteiktų mums atgrasos veiksnius, užtikrintų mūsų saugumą, mes turime investuoti į biudžetą ir tą pažadą įvykdyti, kurį mes prisiėmėme prieš 12 metų stodami į NATO (kalbama apie pažadą skirti 2 proc. krašto gynybai, – 15min), dėl ko D.Trumpas teisingai kritikuoja europiečius.
Taip pat turime žiūrėti, kokią mes nišinę pridėtinę vertę siūlome ar savo specialiosiomis pajėgomis, ar žvalgybiniais duomenimis, ar savo diplomatais. Kokį galėtume padaryti savo nacionalinį kryptingą įnašą kovoje prieš terorizmą“, – sakė V.Ušackas.
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV teigimu, Lietuva privalo susitaikyti, kad JAV dialogas su Rusija vyko ir vyks.
„Mūsų interesas – kad tas dialogas ir ta kova prieš terorizmą nevyktų mūsų nacionalinio saugumo interesų sąskaita. O tam mes turime būti aktyvūs kovoje prieš terorizmą“, – kalbėjo V.Ušackas.
