V.Zalužnas pareiškė, kad Ukraina ne tik sustabdė Rusijos puolimą, bet ir jau išlaisvino didelę dalį savo teritorijos. Tačiau, anot jo, dabar karas įžengia į naują etapą ir virsta pozicijų karu, o tai tik žaidžia į naudą Rusijai, nes leidžia jai atkurti savo karinį potencialą ir vėl kelti grėsmę pačiam Ukrainos egzistavimui. Apie tai, kaip įveikti šią situaciją, generolas rašo žurnale „Economist“ paskelbtame straipsnyje bei pasakoja žurnalui duotame interviu.
Per 5 mėnesius kontrpuolimo – 17 km
Per penkis kontrpuolimo mėnesius Ukrainai pavyko pasistūmėti tik 17 kilometrų. Rusija dešimt mėnesių kovojo aplink Bachmutą rytuose, „kad užimtų 6 x 6 kilometrų dydžio miestą“.
Dalydamasis pirmuoju išsamiu kampanijos vertinimu, Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas sakė, kad mūšio laukas jam primena didįjį prieš šimtmetį vykusį karą.
„Kaip ir Pirmajame pasauliniame kare, mes pasiekėme tokį technologijų lygį, kuris mus pastato į aklavietę. .... Gilus ir gražus proveržis vargu ar įvyks.“
Kontrpuolimo eiga sužlugdė Vakarų viltis, kad Ukraina galėtų juo pasinaudoti, parodyti Rusijai, jog karo neįmanoma laimėti, ir taip priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
V.Zalužnas: tai – mano klaida
Kontrpuolimo sunkumai taip pat paneigė V.Zalužno prielaidą, kad jis gali sustabdyti Rusiją, išsklaidydamas jos kariuomenės pajėgas.
„Tai buvo mano klaida. Rusija neteko mažiausiai 150 000 žmonių. Bet kurioje kitoje šalyje tokie nuostoliai būtų sustabdę karą“, – sakė V.Zalužnas. Bet ne Rusijoje, kur gyvybė yra pigi, o V. Putinas daugiausia dėmesio skiria Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams, kuriuose Rusija neteko dešimčių milijonų žmonių.
Ukrainos kariuomenė, pralauždama rusų gynybą, per dieną turėjo žengti 30 kilometrų greičiu.
Tai buvo mano klaida. Rusija neteko mažiausiai 150 000 žmonių. Bet kurioje kitoje šalyje tokie nuostoliai būtų sustabdę karą.
„Jei pažvelgtumėte į NATO vadovėlius ir matematinius skaičiavimus, kuriuos atlikome [planuodami kontrpuolimą], keturių mėnesių turėjo pakakti pasiekti Krymą, kovoti Kryme, grįžti iš Krymo ir vėl patraukti ten bei grįžti“, – sarkastiškai sako generolas V.Zalužnas.
Vietoj to jis stebėjo, kaip jo kariai ir technika įstrigo minų laukuose Bachmuto prieigose rytuose, kaip iš Vakarų tiekiamą techniką naikino rusų artilerija ir dronai.
Tokia pati istorija klostėsi ir pagrindinėje puolimo kryptyje, pietuose, kur naujai sukurtos ir nepatyrusios brigados, nepaisant to, kad buvo aprūpintos modernia vakarietiška įranga, iš karto susidūrė su problemomis, pažymėjo „The Economist“.
„Iš pradžių maniau, kad kažkas negerai su mūsų vadais, todėl kai kuriuos iš jų pakeičiau. Paskui pagalvojau, kad galbūt mūsų kariai netinkami užduočiai, todėl kai kuriose brigadose perkėliau karius“, – sako V.Zalužnas.
Kai šie pokyčiai nepadėjo, vyriausiasis vadas įsakė savo pavaldiniams surasti knygą, kurią kadaise matė būdamas Ukrainos karo akademijos studentas. Ji vadinosi „Pralaužti įtvirtintą ruožą“. Ją 1941 m. išleido sovietų generolas majoras P. S.Smirnovas, analizavęs Pirmojo pasaulinio karo mūšius.
„Ir dar prieš perskaitydamas ją iki pusės supratau, kad būtent čia mes ir esame, nes, kaip ir tada, šiandien mūsų technologinio išsivystymo lygis stulbina ir mus, ir mūsų priešus“, – dalijosi įspūdžiais V.Zalužnas.
Visi viską mato
Pasak jo, ši tezė pasitvirtino apsilankius fronto linijoje Avdijvkoje, kur Rusija neseniai per kelias savaites pasistūmėjo kelis šimtus metrų, permetusi ten dvi savo armijas.
„Tą dieną, kai ten buvau, monitorių ekranuose matėme 140 rusų transporto priemonių, kurios sudegė per keturias valandas nuo tada, kai pateko į mūsų artilerijos nuotolį“, – sakė generolas. Tuos, kurie pabėgo, persekiojo FPV dronai, valdomi nuotoliniu būdu ir su sprogstamaisiais užtaisais, kuriuos jų operatoriai svaidė į priešą.
Mes matome viską, ką daro priešas, o jis mato viską, ką darome mes. Kad išeitume iš šios aklavietės, mums reikia kažko naujo.
Toks pat vaizdas klostėsi ir Ukrainos kariams bandant žengti į priekį.
V.Zalužnas apibūdina mūšio lauką, kuriame šiuolaikiniai jutikliai gali aptikti bet kokią pajėgų koncentraciją, o šiuolaikiniai tikslieji ginklai gali ją sunaikinti.
„Paprasčiausias faktas yra tas, kad mes matome viską, ką daro priešas, o jis mato viską, ką darome mes. Kad išeitume iš šios aklavietės, mums reikia kažko naujo, pavyzdžiui, parako, kurį išrado kinai ir kuriuo mes vis dar žudome vieni kitus.“
Dominavimas danguje
Pasak V.Zalužno, vis dar reikia įprastinės ginkluotės, tokios kaip raketos ir artilerijos sviediniai, tačiau norint užbaigti tokio pobūdžio karą, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia pagrindinių karinių pajėgumų ir technologijų, ypač aviacijos.
Jis primena, kad norint vykdyti bet kokią didelę antžeminę operaciją reikia dominuoti danguje, o karo pradžioje Ukraina turėjo tik 120 kovinių lėktuvų, iš kurių tik trečdalis buvo tinkami naudoti.
Nors Ukrainos pajėgos sunaikino daugybę Rusijos orlaivių ir oro gynybos priemonių, Rusija ir toliau išlaiko reikšmingą pranašumą ore, todėl Ukrainos puolimas yra sudėtingas, o Rusijos oro gynyba ir toliau kelia grėsmę Ukrainos orlaiviams. Be to, daug žvalgybinių užduočių ir kovinių atakų atlieka Rusijos bepiločiai orlaiviai.
V.Zalužno nuomone, Ukrainos atsakymas taip pat turėtų būti dronai. Ukraina turėtų naudoti dėmesį nukreipiančius ir atakos dronus, kad perkrautų Rusijos oro gynybos sistemą ir kartu neleistų Rusijos dronams vykdyti žvalgybos ir smūgių.
Radioelektroninė kova
V.Zalužnas išskiria antrąjį Ukrainos prioritetą – elektroninės kovos (EW) priemones, nes jos tebėra raktas į pergalę kare su dronais.
Anot jo, per pastarąjį dešimtmetį Rusija modernizavo savo radioelektroninės kovos priemones ir nors Ukraina daug nuveikė kurdama savo radioelektroninės kovos technologijas ir elektroninę savo dronų gynybą, jai vis dar reikia prieigos prie modernių Vakarų technologijų ir galimybės kurti elektroninės kovos įrangos gamybos linijas tiek pačioje Ukrainoje, tiek užsienyje.
Artilerijos kova
Trečiuoju prioritetu V.Zalužnas įvardija artilerijos kovą. Jis primena, kad kovinės užduotys kartais 80 proc. priklauso nuo sėkmingo artilerijos ir raketų veikimo. V.Zalužnas pabrėžia, kad iš pradžių, kai Ukrainos pajėgos pradėjo gauti Vakarų raketų ir artilerijos sistemas, jos labai sėkmingai aptikdavo ir slopindavo Rusijos artileriją.
Tačiau tobulėjant Rusijos radioelektroninės kovos įrangai, palydovinio valdymo raketų ir sviedinių efektyvumas pastebimai sumažėjo. Tuo tarpu Rusija ėmė aktyviau naudojo žvalgybinius dronus ir pagamino daugiau sviedinių, kuriuos nukreipdavo vietoje esantys taikytojai.
Nepaisant kai kurių analitikų paniekinančio požiūrio, negalime sumenkinti Rusijos ginkluotės ir žvalgybos veiksmingumo, primena V.Zalužnas.
Ir jei iki šiol su Rusija lygiavertiškai kovoti pavykdavo ne dėl ginklų kiekybės, o dėl jų kokybės, tai ateityje situacija gali pasikeisti. Todėl, rašo generolas, reikia didinti šaudmenų tikslumą, naudoti kamikadzių dronus ir tiekti vakarietiškas žvalgybos priemones, kurios padėtų geriau aptikti priešo artileriją.
-
„Rusai perėmė iniciatyvą, tačiau tai nieko nereiškia“: buvęs kariuomenės vadas paaiškino, kas vyksta fronte
-
Karas be taisyklių: prie Tokmako rusai sušaudė į nelaisvę paimtus ukrainiečius
-
L. Austinas: V. Putino laukia sėkmė Ukrainoje, jei JAV nutrauks paramą Kyjivui
-
Ukrainos oro gynyba naktį numušė 18 iš 20 Rusijos paleistų dronų
-
Ukrainoje buvo sutriuškintas batalionas iš Čiuvašijos: pateko į HIMARS ugnį
-
Donecko srityje sunaikinta didžiulė rusų karinės technikos kolona
-
Kremlius neigia, kad karas Ukrainoje pasiekė aklavietę
-
Ukraina: Rusijos atakos aplink Avdijivką silpnėja
Minų užtvarų įveikimas
Ketvirtasis prioritetas – išminavimo įranga. Karo pradžioje Ukraina turėjo labai seną ir ribotą išminavimo įrangą, tačiau net ir Vakarams pradėjus tiekti tankus su išminavimo tralais ir kitą modernią įrangą, jos nepakako išvalyti Rusijos minų laukus, kurie kartais tęsiasi 20 kilometrų. O kai išminavimas baigiamas, Rusijos kariai gali greitai iš naujo užminuoti šias teritorijas nuotoliu iš oro.
Generolo nuomone, padėtį galėtų pakeisti modernios technologijos, tokios kaip radarai, aptinkantys minas akimi nematomais šviesos impulsais, vandens patrankos ir kasetinė amunicija minoms sprogdinti, naujo tipo ekskavatoriai su plazminiais pjaustytuvais.
Karių rezervai
Penktasis ir paskutinis prioritetas, pasak V.Zalužno, yra žmogiškųjų rezervų kūrimas. Jis mano, kad Rusija nesugebėjo visiškai išnaudoti savo žmogiškųjų išteklių pranašumo, nes Vladimiras Putinas nerizikavo visuotine mobilizacija, bijodamas išprovokuoti politinę krizę. Be to, Rusija neturi galimybių apmokyti ir aprūpinti tokį didelį mobilizuotų karių skaičių.
Tačiau Ukraina, pasak generolo, taip pat turi labai ribotas galimybes rengti karius savo teritorijoje dėl daugelio priežasčių, pradedant tuo, kad Ukraina negali sau leisti atitraukti instruktorių nuo fronto linijos ir baigiant pavojumi, kad Rusija gali smogti mokymo centrams. Be to, įstatymuose yra spragų, leidžiančių piliečiams išvengti karinės prievolės, tačiau V.Zalužnas teigia, kad šiuo klausimu dirbama.
Ilgalaikis apkasų karas – tai pagrindinis dalykas, kurio siekia Rusija ir V.Putinas ir kurio Ukraina turėtų vengti. „Didžiausia apkasų karo rizika yra ta, kad jis gali užsitęsti metų metus ir nualinti Ukrainos valstybę“, – sakė V.Zalužnas.
Jis priminė, kad Rusija yra „feodalinė valstybė, kurioje pigiausias išteklius yra žmogaus gyvybė“. „O mums brangiausia, ką turime, yra mūsų žmonės“, – pabrėžė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas. Dabar, pasak V.Zalužno, jis turi pakankamai karių. Tačiau kuo ilgiau tęsis karas, tuo sunkiau bus jį tęsti. „Turime ieškoti tos išeities, turime surasti tą paraką, greitai jį įsisavinti ir panaudoti greitai pergalei. Nes anksčiau ar vėliau pamatysime, kad paprasčiausiai neturime pakankamai žmonių, kad galėtume kariauti“, – apibendrino V.Zalužnas.
Rusijos negalima nuvertinti
Generolas perspėja, kad Rusijos nereikėtų nuvertinti. Nors ji patyrė didelių nuostolių ir išnaudojo milžiniškus kiekius amunicijos, ji dar ilgai turės pranašumą ginkluotės, įrangos, raketų ir šaudmenų srityje. Jos gynybos pramonė didina gamybą nepaisant precedento neturinčių sankcijų, tą patį daro ir Ukrainos NATO partneriai, tačiau jiems reikia laiko – bent metų, jei ne dvejų.
Tuo tarpu dabar prasidėjęs pozicinis karas yra užsitęsęs karas, o tai kelia didžiulę riziką Ukrainos kariuomenei ir visai valstybei, rašo V.Zalužnas. Todėl norint ištrūkti iš šių spąstų, Ukrainai reikia oro pranašumo, geresnių radioelektroninės kovos priemonių ir priešlėktuvinių pajėgų, naujų išminavimo technologijų ir galimybės mobilizuoti bei apmokyti daugiau žmonių.
Galiausiai, rašo V.Zalužnas, reikia sutelkti dėmesį į modernius valdymo ir vadovavimo metodus, kad būtų galima geriau nei priešas įvertinti padėtį mūšio lauke ir greičiau priimti sprendimus. Taip pat, pasak V.Zalužno, būtina pagerinti savo aprūpinimą, tuo pat metu trikdyti rusų karių aprūpinimą tolimojo nuotolio raketomis. Ir tada šie nauji inovatyvūs metodai gali paversti pozicinį karą manevriniu karu.
