Likus kelioms minutėms iki interviu paskelbimo paaiškėjo, kad „Roskomnadzor“ pareikalavo, kad Rusijos žiniasklaida neskelbtų V.Zelenskio interviu.
Agentūra teigė, kad prieš interviu ėmusias žiniasklaidos priemones pradėtas „patikrinimas, siekiant nustatyti atsakomybės mastą, skelbė portalas.
Su Ukrainos prezidentu kalbėjosi „Meduza“ vyriausiasis redaktorius Ivanas Kolpakovas, televizijos kanalo „Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko, žurnalistas ir rašytojas Michailas Zygaras (jis taip pat perdavė V.Zelenskiui vieną Nobelio premijos laureato, „Novaja gazeta“ vyriausiojo redaktoriaus Dmitrijaus Muratovo klausimą) ir „Kommersant“ specialusis korespondentas Vladimiras Solovjovas.
Rusija nuolat bandė destabilizuoti Ukrainą
Interviu M.Zygaras pradėjo nuo D.Muratovo klausimo: „Gerbiamas pone Prezidente, manau, žinote anekdotą, kad Rusijoje plačiai naudojamos raidės „V“ ir „Z“ reiškia jūsų inicialus. Ar, jūsų nuomone, atleiskite už tiesmukumą, „galutinis Zelenskio problemos sprendimas“ yra vienas iš pagrindinių puolimo prieš Ukrainą tikslų?“
V.Zelenskis atsakė girdėjęs įvairių minčių apie planuojamą pašalinimą, tačiau patikino labai ramiai į tai reaguojantis. Pasak V.Zelenskio, Rusija labai stengėsi jį neutralizuoti politiškai. Jo teigimu, Viktoro Medvedčuko (prorusiškas Ukrainos politikas ir verslininkas, laikomas V.Putino draugu, – red. past.), partija jau ir anksčiau jį bandė nugalėti vietiniuose rinkimuose, kuriuose „buvo daug propagandos“. Pasak V.Zelenskio, po jo pergalės Rusija suprato, kad Maskva praranda įtaką Ukrainos politikai.
Nežinau, ką pranešė ten, Rusijoje, bet tikriausiai pasakė, kad laukiame jūsų su gėlėmis ir šypsenomis.
Ukrainos prezidentas išryškino Rusijos įtaką Ukrainos regionams, kuri ilgą laiką trukdė šalyje įvykdyti reformas. „Žinote, tai toks politinis kolchozas. Atrodo, kad atėjus turi krūvas idėjų, ambicijų, didžiulę energiją ir gana jaunus žmones – nekalbu vien apie amžių, bet apie jaunų ir šviesių žmonių komandą... Bet jūs negalite pasiekti regionų, nes ten viskas tiesiog užblokuota“, – teigė jis.
Pasak jo, „ši destabilizacija neišnyko“, mat Kremliaus remiamos politinės grupės veikė tiek viduje, tiek išorėje.
„Nežinau, ką pranešė ten, Rusijoje, bet tikriausiai pasakė, kad laukiame jūsų su gėlėmis ir šypsenomis. Padėtis yra labai bloga, dabartinis prezidentas nėra remiamas, dabartinė [valdančioji] partija nėra remiama ir t.t. Jau galima“, – sakė Ukrainos prezidentas svarstydamas, ko tikėjosi V.Putinas pasiųsdamas į jo šalį kariuomenę.
Rusija negali suprasti, kad Ukraina – laisva
V.Zelenskis interviu metu teigė, kad Rusija „nemato Ukrainos nepriklausomybės“.
„Mus suvokia ne kaip nepriklausomą valstybę, o kaip produktą, kaip kažkokio didelio organizmo, kurio vadovu save laiko Rusijos prezidento pareigas einantis asmuo, dalį, – teigė jis. – Mes nelaikome savęs atavistais. Mes save laikome nepriklausoma valstybe, turinčia didingą, gilią istoriją ir moralę. Nėra ko kalbėti apie moralę ir suvienijimą... Manau, kad šiandien [per karą] parodome, kaip yra iš tikrųjų.“
Be to, išryškindamas, kad rusai ir ukrainiečiai yra dvi skirtingos tautos, prezidentas teigė, kad tai ir Rusijos tautos tragedija.
Pokalbiai su Mariupolio gynėjais
Tichonas Dziadko teiravosi, kas šiuo metu valdo beveik sugriautą Mariupolį, argumentuodamas, kad šiuo metu pranešimai yra prieštaringi.
Pažymėjęs, kad šį informacinio karo chaosą sukelia Kremlius, V.Zelenskis atsakė:
Mūsų duomenimis, išvežta daugiau kaip 2000 vaikų.
„Tikrovė yra tokia. Miestą blokuoja Rusijos kariuomenė. Visi įvažiavimai ir išvažiavimai iš Mariupolio yra užblokuoti. Uostas užminuotas. Humanitarinė katastrofa mieste yra neabejotina, nes ten neįmanoma gauti maisto, vaistų ir vandens. Rusijos kariuomenė apšaudo humanitarinės pagalbos konvojus. Žūsta vairuotojai. Kas vyksta su šiais kroviniais, negaliu pasakyti. Daugelis jų buvo paimti atgal.“
Ukrainos prezidentas sakė, kad nepaisant to, kad buvo susitarta dėl kai kurių dalykų, Rusijos okupantai vis tiek puola civilius – vyksta prievartinis žmonių išvežimas iš Mariupolio ne Ukrainos kryptimi, o, „okupacine kryptimi“.
„Mūsų duomenimis, išvežta daugiau kaip 2000 vaikų. Tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Jie gali būti ten su tėvais arba be jų. Apskritai tai yra katastrofa. Negaliu pasakyti, kaip jis atrodo. Tai baisu“, – komentavo V.Zelenskis.
„Mariupolyje yra mūsų kariai. Štai kodėl yra informacijos chaosas. Nes viduje – ten, kur jie gali patekti – ten įžengė rusų kariai. Kai kuriose miesto dalyse jie neįžengė, nes ten yra mūsų vaikinų, kurie atsisakė išeiti. Maža to, į mane kreipėsi šių vaikinų šeimos. Kalbėjausi su šiais vaikinais. Aš su jais bendrauju – na, kartą per dvi dienas būtinai susisiekiu, labai stengiuosi rasti tam laiko, man tai svarbu. Aš jiems sakau, kad viską suprantu, vaikinai, mes tikrai grįšime... Bet jei jaučiate, kad jums reikia būti [ten], ir manote, kad tai teisinga ir kad galite išgyventi, darykite tai.
Suprantu, kaip tai atrodo kariškiams. Jie sakė, kad... Bet aš daviau jiems teisę rinktis. Jie sakė: „Mes negalime [išvykti iš miesto]. Čia yra sužeistų žmonių. Mes nepaliksime sužeistųjų“. Maža to, jie sakė: „Mes nepaliksime žuvusiųjų“. Kad suprastumėte: mieste ant gatvių ir šaligatvių guli lavonai. Aplink tiesiog guli rusų karių ir Ukrainos piliečių lavonai, kurių niekas nerenka. Visų. Tai minios... Ne minios, atsiprašau. Negaliu pasakyti „krūvos“ apie žmones. Negaliu rasti tinkamo rusiško žodžio. Tiesiog nežinau. <...>
Todėl jie gina miestą, sužeistuosius ir žuvusiuosius, kuriuos nori palaidoti. Paprašėme, kad leistų mums išnešti lavonus. Jie neleido mums išnešti nei lavonų, nei sužeistųjų, nei kitų. Nežinau, ar jie išveža rusų karius – į kitą pusę, kur jie išvežė mūsų vaikus. Man tai nežinoma“.
Baisu, kaip Rusija elgiasi su savo žuvusiais kariais
V.Zelenskis interviu metu taip pat baisėjosi, kaip Rusija elgiasi su savo žuvusių karių kūnais:
„Norime juos perduoti, norime juos atiduoti. Mes nenorime laikyti lavonų, jūs tai puikiai žinote. Norime, kad juos išvežtų. Iš pradžių jie atsisakė, paskui atsirado dar kažkas. Tada jie pasiūlė mums kažkokių maišų. Žiūrėk, viskas atrodo kaip... Net nežinau... Turbūt visi esame turėję gyvenime išėjusių žmonių – net ne artimų žmonų... Žiūrėkit, net kai miršta šuo ar katė, to nedarote. Iš esmės tai tarsi... Šiukšlių maišai.
Kodėl visa tai baisu? Aš jums pasakysiu. Baisu, nes kai taip elgiesi su savo žmonėmis, kaip gali elgtis su kitais? Ir mes tikrai nesame draugiški Rusijos vyriausybei. Būtent tai ir gąsdina.
Manau, kad tai žvėriška. Ir visa tai baigsis blogai“.
Rusijos ir Ukrainos derybos
V.Solovjovas teiravosi, kaip vystosi Rusijos ir Ukrainos derybos, grindžiamos šešiais punktais, kuriuos, pasak žurnalisto, atskleidė Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas.
„Jis pasakė, kad šiose Rusijos ir Ukrainos derybose aptariami šeši punktai ir keturiuose iš jų padaryta pažanga, – teigė V.Solovjovas. – Tai klausimai, susiję su Ukrainos nestojimu į NATO, demilitarizacija, saugumo garantijomis ir rusų kalbos apsauga. Tačiau dėl Donbaso ir Krymo statuso kol kas nėra jokios pažangos.“
V.Zelenskis tikino, kad per derybas apskritai nekalbama apie „demilitarizacijas ir denacifikacijas“, nes jam tai nesuprantamos sąvokos. Pasak jo, ši retorika prasidėjo nuo pirmojo dokumento – Rusijos ultimatumo.
„Net nevadinčiau jo popieriniu ultimatumu – tai buvo viešas ultimatumas, nes, kaip įprasta, jis susiliejo kažkur informaciniame lauke. Bet kokiu atveju, buvo tie punktai, kuriuos paminėjote. Apie tuos pačius dalykus. Taip pat buvo tokios frazės kaip „demilitarizacija, denacifikacija“, daugybė žodžių su „d“. Čia... Ir mes nematome nieko – išskyrus injekciją, kad šiek tiek pagyvintų informacinį lauką, kad Rusija [tariamai] kažką daro ir nustato darbotvarkę – mes nematome nieko, išskyrus tai.“
V.Zelenskis teigė, kad Rusija ir Minsko derybų metu stengėsi vilkinti laiką, nes norėjo Donbaso teritorijas užimti per trumpą laiką.
„Ar žinote, kad radome paradines kariškių uniformas? Nežinau, ar jūs tai žinote, ar ne, bet labai juokinga, kaip jie ruošėsi. Juokinga, jei nebūtų taip tragiška. Paradas Nepriklausomybės aikštėje Kyjive... Bet kokiu atveju, čia – su tankais, kurie turėjo pravažiuoti trečią ar ketvirtą [karo] dieną. Taigi...“
V.Zelenskis teigė, kad per derybas kalbama apie rusų kalbos ateitį Ukrainoje, apie saugumo garantijas Ukrainai ir šalies neutralitetą, Donbaso ir Krymo statusą.
Begalinis nusivylimas rusų tauta
V.Zelenskis taip pat buvo paklaustas, kaip po karo pradžios pasikeitė jo požiūris į rusus ir ar įmanoma bus kada nors pataisyti santykius su rusų tauta.
„Nepaisant to, kad esu prezidentas ir turėčiau būti gana pragmatiškas žmogus, nuo 24-osios dienos požiūris pablogėjo. Labai pablogėjo. Emocinis [požiūrio] į Rusijos Federaciją, į tautą komponentas buvo prarastas. Net tautą. Nors protu suprantu, kad [Rusijoje] yra daug žmonių, kurie palaiko Ukrainą. Esu jiems dėkingas <...>. Pablogėjo visų gyventojų požiūris. <...>
Tačiau gilus nusivylimas yra dėl to, kad didelė dalis gyventojų remia Rusiją dėl įvairių priežasčių.
Per šį mėnesį, įvyko globalus, istorinis ir kultūrinis skilimas. Visuotinis. Tai ne tik karas. Manau, kad viskas yra daug blogiau.
Rusijoje liko tam tikrų žmonių, su kuriais palaikau ryšius. Visų pirma, mes kalbamės su jumis. Antra, yra žmonių, kurie išvyko iš Rusijos. Aš ne tai kad pritariu jų pasitraukimui – tai jų sprendimas. Yra kultūros, meno žmonių, su kuriais galima rasti tokių ar kitokių argumentų. Tarkime, jie patys juos suras. Jie yra skaitanti tautos dalis, kuri tai supras. Tačiau gilus nusivylimas yra dėl to, kad didelė dalis gyventojų remia Rusiją dėl įvairių priežasčių. Net nenoriu sakyti, kad tai yra informacinis karas, smegenų plovimas. Žiūrėkite, viena vertus, taip. Kita vertus, propaganda taip pat yra pasiteisinimas.
Būkime sąžiningi: tai tik pasiteisinimas. Negalima tiek metų ignoruoti karo, ar ne? Galima sakyti: savaitę. Ten mums pasakojo viena, o įvyko visai kas kita. Žinote, tai net ne rugsėjo 11-oji JAV. Tragedija, kurią visi matė! Ne. Net ne namų Maskvoje sprogdinimai, kuriuos prisimenate, ir pan. Tai nėra panašu į tai. Tai ne vienas žingsnis. Aštuoneri metai, po velnių! Tai ilgas laiko tarpas. Per aštuonerius metus žmonės baigia mokyklinį išsilavinimą; galima suaugti, lavintis, mokytis kokio nors dalyko, tapti bet kokios srities profesionalu.
Aš eičiau į žurnalistiką, tapčiau tardytoju. Aš pats rasčiau, iškasčiau – jei tikrai norėčiau išsiaiškinti, ką su juo daryti. Bet jei nenoriu, tai nenoriu. Man lengviau palaikyti dabartinį režimą. Manau, kad būtent dėl to ir kilo nusivylimas. Nusivylimas, peraugęs į neapykantą tautoms.
Neturiu atsakymo, kaip tai galima sugrąžinti. Neturiu atsakymo, ar tai kada nors sugrįš. Aš nesu pranašas“, – svarstė Ukrainos prezidentas.
Apie boikotą: kai miršta žmonės, turėtumėte bent jau pasijusti nepatogiai
V.Zelenkis atsakė į klausimą, ar visi rusų menininkai turėtų būti boikotuojami. Jis taip pat pakomentavo Ukrainos kino akademijos atsiribojimą nuo režisieriaus Sergejaus Loznicos. Pasak Ukrainos prezidento, „boikotuoti S.Loznicą yra neteisinga“. Jo nuomone, įvyko klaida ir jis įsitikinęs, kad šis menininkas nusiteikęs proukrainietiškai.
Atsakydamas į klausimą V.Zelenskis išryškino rusų kalbos vartojimo problemą ir pažymėjo, kad būti ir proukrainietiškam, ir kalbėti rusiškai yra suderinami dalykai. Kaip pavyzdį jis pateikė save:
„Kai Ukrainoje kas nors su manimi kalba rusiškai, aš persijungiu į rusų kalbą. O aš esu prezidentas.“
V.Zelenskio teigimu, Vladimiras Putinas padarė nepataisomą žalą rusų kalbai. „Žinoma, kai kuriose visuomenėse už Rusijos ribų žmonėms kartais būna gėda kalbėti rusiškai.“
Jo teigimu, daug rusakalbių miestų Ukrainoje nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti tų pačių okupantų.
Vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kaip vertinti istoriją, susijususią su rusų kultūra ir apskritai rusais, V.Zelenskis nepateikė.
„Tai labai sudėtingas klausimas, bet bijau, kad tai truks ilgai, – kalbėjo. – [Rusų kultūrą] boikotuoti reikia būtent tam, kad suprastumėte: kai [Ukrainoje] miršta žmonės, turėtumėte bent jau pasijusti nepatogiai.“
Kultūrinė, sportinė ir kita izoliacija atsiranda tiems, kurie lieka Rusijoje, bet yra ir išvykusių, kurie siekia tęsti savo veiklą, kalbėjo prezidentas. „Tai jų teisė“, – komentavo.
„Bet sakyti, kad jie visi iki galo nekalti, taip pat nesąžininga – jei žmogus nė karto neatidavė savo balso, neišsireiškė socialiniuose tinkluose, neišėjo į aikštę [jis taip pat kaltas].“
V.Zelenskis teigė, kad nebūtina „nužudyti karalių“, užtenka ir palaikymo.
„Net jei mane išgirs vienas žmogus, tai vis tiek bus pliusas, o ne minusas, o frazė, kad jie vis tiek mūsų neišgirs, tai nepadės – neveikia. Ji nesąžininga“, – interviu metu sakė Ukrainos prezidentas.
Dalis Gyvačių salos herojų gyvi ir jau sugrįžo
V.Zelenskis rusų žurnalistams atskleidė ir Gyvačių salos herojų likimus. Primename, kad šioje saloje buvę pasieniečiai atsisakė pasiduoti ir sudėti ginklus bei to reikalavusį Rusijos karinį laivą pasiuntė ant trijų raidžių.
Iš pradžių buvo manoma, kad visi salos gynėjai žuvo, paskui buvo paskelbta, kad bent dalis jų gyvi ir pateko į nelaisvę.
„Dalis jų žuvo. Kai kurie pateko į nelaisvę. Visi, kurie pateko į nelaisvę, buvo iškeisti į Rusijos Federacijos belaisvius. Rusija pateikė šį pasiūlymą. Nedvejodami juos iškeitėme. Tai viskas. Žuvusieji, atvirai kalbant, yra didvyriai. O tuos, kurie išgyveno, vaikinus mes iškeitėme ir viskas“, – sakė prezidentas.
