Toks titulas buvo suteiktas ir velioniui likvidatoriui Borysui Baranovui, o ordinas buvo perduotas jo sūnui Oleksandrui.
Atitinkamą įsaką V.Zelenskis pasirašė birželio 27 dieną.
Remiantis dokumentu, visiems trims jėgainėje dirbusiems likvidatoriams skiriamas aukščiausias valstybinis apdovanojimas už heroizmą ir pasiaukojimą, pademonstruotus likviduojant 1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio atominėje jėgainėje, esančioje už 110 km nuo Kijevo ir už 16 km nuo Baltarusijos sienos, įvykusią avariją, kai per nepavykusį saugumo bandymą sprogo 4-asis reaktorius.
Pasak Ukrainos prezidentūros, minėti asmenys, rizikuodami savo gyvybėmis, užkirto kelią potencialiam antrajam sprogimui elektrinėje. Jie nuleido vandenį iš baseino po suniokotu reaktoriumi ir tokiu būdu išvengė išsilydžiusios medžiagos kontakto, dėl kurio galėjo driokstelėti antras sprogimas.
Po sprogimo sugriuvęs reaktorius degė dar 10 dienų, išmesdamas radioaktyvių teršalų debesis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ši katastrofa laikoma didžiausia tokio pobūdžio incidentu per branduolinės energetikos istoriją tiek pagal žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių, tiek pagal sukeltą ekonominę žalą.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
Sovietų Sąjungos valdžia avariją mėgino nuslėpti. Pirmoji aliarmą balandžio 28 dieną paskelbė Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą savo radiacijos fono padidėjimą. Tuometis Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas katastrofos viešai nepripažino iki gegužės 14 dienos.
Kone 350 tūkst. žmonių, gyvenusių 30 km spinduliu aplink elektrinę, daugeliui metų buvo evakuoti.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
Apie žuvusiųjų tiesiogiai nuo avarijos skaičių vis dar ginčijamasi, o skaičiavimai svyruoja nuo 30 iki 100 tūkstančių.
Naujasis gaubtas
Trečiadienį Černobylio jėgainėje taip pat įvyko ceremonija, per kurią, dalyvaujant V.Zelenskiui, buvo perduotas eksploatacijai 1,5 mlrd. eurų kainavęs naujasis apsauginis gaubtas, įrengtas virš sprogusio 4-ojo bloko.
Tuojau po avarijos virš sugriuvusio bloko buvo įrengtas laikinas plieno ir betono sarkofagas, tačiau per porą dešimtmečių jo būklė labai pablogėjo ir iškilo pakartotinės radioaktyviosios taršos grėsmė.
Naujojo arkos pavidalo gaubto statybos prasidėjo 2012 metais po didelio masto parengiamųjų darbų. Šį statinį suprojektavo ir statė konsorciumas „Novarka“.
Prognozuojama, kad naujasis gaubtas galės būti naudojamas 100 metų.
Didžiulis gaubtas buvo statomas iš dviejų dalių; jos 2015-aisiais buvo sėkmingai sujungtos. Arkos viduje buvo įrengtas kranas, padėsiantis išmontuoti senąjį sarkofagą ir 4-ojo bloko liekanas.
Prognozuojama, kad naujasis gaubtas galės būti naudojamas 100 metų.
Šių metų kovą buvo atliekami pasirengimai eksploatacijai ir technologinių sistemų bandymai. Balandį buvo pradėtas bandomasis eksploatacijos režimas. Baigus bandymus prasidės tiriamasis gamybinis periodas, truksiantis ne ilgiau kaip metus. Jeigu rezultatai bus teigiami, Černobylio kompleksui bus suteikta atitinkama licencija ir bus pradėtas visavertis naujojo kupolo naudojimas bei senojo sarkofago ardymo darbai.
„Šio etapo įgyvendinimui reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, visų pirma – iš Ukrainos pusės“, – sakoma Valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros pranešime.
Anksčiau trečiadienį Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERBP) vyresnysis konsultantas Antonas Usovas per „Facebook“ pranešė, kad „praėjus 22 metams po Černobylio apsaugos fondo įkūrimo naujasis saugusis gaubtas pradėtas eksploatuoti ir perduodamas Ukrainai“.
ERBP skyrė šiam projektui daugiau kaip 700 mln. eurų.
„Turistų magnetas“
Pastaruoju metu dėmesys Černobylio elektrinės katastrofai dėl didžiulio populiarumo sulaukusio Lietuvoje nufilmuoto JAV televizijos HBO serialo „Černobylis“ (Chernobyl).
V.Zelenskis trečiadienį taip pat pasirašė įsaką, turintį paversti jėgainę supančią 30 km spindulio evakuacijos zoną vienu iš Ukrainos ekonomikos augimo variklių.
„Šiandien pasirašiau įsaką, duosiantį pradžią draudžiamosios zonos pavertimui vienu iš naujosios Ukrainos augimo taškų“, – prezidentas sakė lankydamasis Černobylyje.
V.Zelenskis nurodė, kad pirmiausiai bus įkurtas „žaliasis koridorius“ turistams ir pašalintos sąlygos pareigūnų korupcijai.
„Daugiau nebebus didžiulių eilių patikros poste ir staigių atsisakymų leisti aplankyti draudžiamą zoną, apie kuriuos žmogus sužino jau atvykęs prie įvažiavimo“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pridūrė, kad nebeliks „draudimų filmuoti ir kitų panašių kvailysčių“.
„Pagaliau liaukimės baidyti žmones, lankytojus, ir paverskime Draudžiamąją zoną mokslo ir būsimo turizmo magnetu. Padarykime čia laisvės kraštą, tapsiantį vienu iš naujosios Ukrainos simbolių: be korupcijos ir kvailų draudimų, su investicijomis ir ateitimi. Padarysime visa tai kartu su jumis“, – kalbėjo jis.
-
„Už Kremliaus sienų“: Černobylio realybė niūresnė nei įsivaizduojama – tiesą slėpė ir sovietai, ir Vakarai
-
Černobylį užplūdę turistai gėdinami: „Turėkite pagarbos aukoms“
-
Ekspertė atskleidė, kokie pavojai turistų tyko Černobylyje
-
Knygos „Černobylio malda“ autorė S.Aleksijevič: pažiūrėkite serialą ir pagalvokite, kokiame pasaulyje gyvename
