V.Zelenskis: bet kokia Rusijos pergalė gali būti pavojinga

V.Zelenskis taip pat pakvietė apsilankyti Ukrainoje su Rusija seniai siejamos Kinijos lyderį.

Jei Bachmutas atitektų Rusijos pajėgoms, jų prezidentas Vladimiras Putinas „parduotų šią pergalę Vakarams, savo visuomenei, Kinijai, Iranui“, sakė V.Zelenskis išskirtiniame interviu.

„Jei jis pajus šiek tiek kraujo – užuos, kad esame silpni – jis spaus, spaus, spaus“, – dėstė V.Zelenskis anglų kalba, kuria šnekėjo beveik viso pokalbio metu.

Ukrainos vadovas kalbėjosi su AP traukinyje, važinėdamas po Ukrainos miestus – ir esančius netoli nuožmiausių kovų, ir ten, kur jo šalies pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos invaziją.

Nuo karo pradžios prieš kiek daugiau nei metus Ukraina, remiama didžiosios Vakarų dalies, stebina pasaulį savo pasipriešinimu didesnei ir geriau aprūpintai Rusijos kariuomenei. Ukrainos pajėgos išlaikė sostinę Kyjivą ir išstūmė Rusiją iš kitų strategiškai svarbių teritorijų.

Tačiau prasidedant antriesiems karo metams V.Zelenskis daugiausia dėmesio skiria tam, kad palaikytų aukštą tiek karių, tiek visų Ukrainos gyventojų motyvaciją, ypač milijonų į užsienį pasitraukusių žmonių ir tų, kas gyvena santykinai patogiai ir saugiai toli nuo fronto linijos.

V.Zelenskis taip pat gerai žino, kad jo šalies sėkmę iš dalies lėmė tarptautinė karinė parama, ypač Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos. Tačiau kai kurie amerikiečiai, įskaitant respublikoną Donaldą Trumpą – buvusį JAV prezidentą ir dabartinį kandidatą 2024 metų rinkimuose – abejoja, ar Vašingtonas turėtų ir toliau tiekti Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę pagalba.

Tikėtinas D.Trumpo varžovas respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, taip pat užsiminė, kad Ukrainos gynimas „teritoriniame ginče“ su Rusija nėra svarbus JAV nacionalinio saugumo prioritetas. Vėliau, sulaukęs kritikos iš kitų kolegų respublikonų, jis atsiribojo nuo šio pareiškimo.

V.Zelenskis neminėjo D.Trumpo ar kitų respublikonų politikų – veikėjų, su kuriais jam gali tekti susidurti, jei jie nugalėtų 2024 metų prezidento rinkimuose. Tačiau ukrainiečių lyderis sakė nerimaujantis, jog karui gali turėti įtakos besikeičiančios politinės jėgos Vašingtone.

„Jungtinės Valstijos tikrai supranta, kad jei nustos mums padėti, mes nelaimėsime“, – teigė jis interviu, kurį davė gurkšnodamas arbatą paprastame miegamajame valstybinės geležinkelių kompanijos traukinio vagone.

Prezidento kruopščiai suplanuota kelionė geležinkeliu buvo nepaprasta išvyka per kariaujančią šalį. V.Zelenskis, tapęs atpažįstamu veidu visame pasaulyje ir atkakliai pasakojantis jam apie ukrainiečių kovą, per šią kelionę stengėsi padrąsinti netoli fronto linijos esančius regionus.

Jis keliavo su nedideliu būriu patarėjų ir didele grupe gerai ginkluotų saugumo pareigūnų. Tarp jo kelionės tikslų buvo iškilmės, skirtos paminėti Sumų regiono miestų išlaisvinimo metines, ir vizitai pas karius, dislokuotus fronto pozicijose netoli Zaporižios. Kiekvienas apsilankymas būdavo laikomas paslaptyje iki pat jo išvykimo.

V.Zelenskis neseniai su panašiu vizitu lankėsi netoli Bachmuto, kur Ukrainos ir Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius kovoja įnirtingame ir kruviname mūšyje. Nors kai kurie Vakarų karo analitikai teigė, kad šis miestas neturi didelės strateginės reikšmės, V.Zelenskis perspėjo, kad bet koks pralaimėjimas šiame karo etape gali kelti pavojų sunkiai iškovotam Ukrainos postūmiui.

„Negalime prarasti pagreičio, nes karas yra pyragas – pergalių gabalėliai. Mažos pergalės, maži žingsniai“, – sakė jis.

Taip kalbėdamas V.Zelenskis pripažino, kad pralaimėjimas septynis mėnesius trukusiame mūšyje dėl Bachmuto – ilgiausiame iki šiol per visą karą – būtų brangus, bet labiau politinis nei taktinis pralaimėjimas.

Jis prognozavo, kad dėl galimo pralaimėjimo Bachmute labai greitai atsirastų spaudimas – tiek iš tarptautinės bendruomenės, tiek jo paties šalyje.

„Mūsų visuomenė pajus nuovargį, – teigė jis. – Mūsų visuomenė spaus mane siekti kompromiso su jais.“

Kol kas V.Zelenskis sako, kad tokio spaudimo nejaučia. Po 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazijos į Ukrainą tarptautinė bendruomenė iš esmės susivienijo. Pastaraisiais mėnesiais V.Zelenskį Ukrainoje aplankė daugybė pasaulio lyderių; dauguma jų atvyko traukiniais, panašiais į tuos, kuriais prezidentas važinėja po šalį.

Savo interviu AP V. Zelenskis pakvietė į Ukrainą vieną strategiškai svarbų lyderį, kuris dar nebuvo atvykęs – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.

„Esame pasirengę jį čia priimti, – teigė jis. – Noriu su juo pasikalbėti. Aš su juo bendravau prieš plataus masto karą. Tačiau per visus šiuos metus, daugiau nei vienus metus, nebendravau.“

Kinija, daugelį dešimtmečių ekonomiškai ir politiškai palanki Rusijai, suteikė V.Putinui diplomatinį užnugarį, laikydamasi oficialios neutralumo pozicijos šiame kare.

Praėjusią savaitę Xi Jinpingas aplankė V.Putiną Rusijoje, todėl atsirado galimybė, kad Pekinas gali būti pasirengęs aprūpinti Maskvą ginklais ir šaudmenimis, kurių jai reikia, kad papildytų savo išsekusias atsargas. Tačiau kinų lyderio kelionė baigėsi be jokio pareiškimo šiuo klausimu. Po kelių dienų V.Putinas paskelbė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Tai reikštų, kad Kremliaus branduolinės atsargos dislokuojamos arčiau NATO teritorijos.

V.Zelenskis užsiminė, kad šiuo žingsniu V.Putinas siekė nukreipti dėmesį nuo nepakankamų garantijų, kurias jis gavo iš Kinijos.

„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vizitas Rusijai nebuvo naudingas“, – spėjo V.Zelenskis.

Prezidentas pateikia nedaug prognozių dėl didžiausio su karu susijusio klausimo – kaip jis baigsis. Tačiau jis išreiškė įsitikinimą, kad jo tauta nugalės per „mažas pergales“ ir „mažus žingsnius“ prieš „labai didelę šalį, didelį priešą, didelę kariuomenę“, kuri, anot jo, vis dėlto turi „mažas širdis“.

O kaip dėl pačios Ukrainos? Nors V.Zelenskis pripažino, kad karas „mus pakeitė“, jis teigė, kad galiausiai visuomenė tapo stipresnė.

„Tai galėjo nueiti vienu keliu – suskaldyti šalį, arba kitu – mus suvienyti, – sakė jis. – Esu labai dėkingas. Esu dėkingas visiems – kiekvienam partneriui, mūsų žmonėms, ačiū Dievui, visiems – kad radome šį kelią šiuo kritišku tautai momentu.“

„Šio kelio suradimas buvo tai, kas išgelbėjo mūsų tautą, ir mes išgelbėjome savo žemę. Mes esame kartu“, – pridūrė V.Zelenskis.