Jungtinės Valstijos yra svarbiausia Ukrainos karinė, finansinė ir politinė rėmėja, tačiau baiminamasi, kad potenciali Donaldo Trumpo pergalė gali kelti grėsmę daugiamilijardinei Vašingtono paramai.
Prieš balsavimą Ukrainos lyderis suintensyvino diplomatines pastangas, siekdamas paspausti Vakarų lyderius, kad šie suteiktų didesnę paramą ir padėtų Ukrainai laimėti jau trečius metus besitęsiantį karą su Rusija.
Šį mėnesį V.Zelenskis pristatė savo pergalės planą, kurio pagrindinis raginimas – Ukrainą nedelsiant pakviesti prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso.
„Po rinkimų tikimės pozityvesnės Jungtinių Valstijų reakcijos. Ne dėl to, kad pasikeis prezidentas, o paprasčiausiai dėl to, kad JAV dėmesys dabar sutelktas į rinkimus“, – sakė jis žurnalistams Kyjive pirmadienį.
„Manau, kad jie nenori be reikalo rizikuoti“, – sakė 46 metų lyderis.
Jis pridūrė, kad, nors ir palaiko gerus asmeninius santykius su kancleriu Olafu Scholzu, jis mano, kad Vokietijai rūpi, kaip Rusija reaguos, jei Ukraina bus pakviesta prisijungti prie NATO.
„Vokietija bijo“
„Faktas, kad Vokietijos pusė skeptiškai žiūri į mūsų stojimą į NATO“, – sakė V.Zelenskis.
„Jie bijo Rusijos reakcijos dėl NATO ir Vokietijos klausimo“, – pridūrė jis.
Ukrainos lyderis sakė tikįs, kad Prancūzija ir Britanija jį palaiko, o Vokietijos ir kitų NATO šalių, tokių kaip Vengrija ir Slovakija, reakcija „priklauso nuo Jungtinių Valstijų“.
V.Zelenskis taip pat patikino žurnalistus, kad Ukraina nesiekia branduolinių ginklų. Keliomis dienomis anksčiau jis užsiminė, kad Kyjivui reikia arba narystės NATO, arba branduolinių ginklų.
1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai Ukraina atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo. Tokį žingsnį ji žengė mainais į Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo garantijas.
„Mes atidavėme branduolinius ginklus. Mes negavome NATO (pakvietimo). Gavome tik plataus masto karą ir daugybę aukų, todėl šiandien turime tik vieną išeitį“, – sakė jis žurnalistams.
„Mums reikia NATO, nes neturime ginklų, galinčių sustabdyti Putiną“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar, jo nuomone, Maskva yra pasirengusi deryboms, V.Zelenskis žurnalistams sakė: „Pirmiausia tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose. Manau, kad jie (rusai) stebės Jungtinių Valstijų politiką“.
Remdamasis pokalbiais su D.Trumpu ir demokratų kandidate į JAV prezidentus Kamala Harris, V.Zelenskis teigė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos „labai greitai, po rinkimų, pademonstruos politiką“.
„Jie nelauks iki sausio“, – pridūrė jis.
Gerai praėję susitikimai
D.Trumpas yra išreiškęs skeptišką požiūrį į Vašingtono karinę ir finansinę paramą Kyjivui, todėl baiminamasi, kad respublikono pergalė gali sukelti problemų Ukrainai toliau įnirtingai kovojant su Rusijos pajėgomis.
Tačiau V.Zelenskis sakė, kad jo susitikimai su D. Trumpu ir viceprezidente K.Harris praėjo gerai.
„Turėjau gerą susitikimą su D.Trumpu. Jis buvo labai pozityvus. Ir aš tuo džiaugiuosi. Turėjau labai gerą susitikimą su Harris, jau ne pirmą“, – nurodė jis.
Kol kas nėra jokių ženklų, kad Kyjivas ar Maskva būtų pasirengę platesnėms deryboms dėl 2022 metų vasarį prasidėjusio plataus masto karo užbaigimo.
V.Putinas kaip išankstinės paliaubų sąlygos pareikalavo, kad Ukraina faktiškai kapituliuotų, atsisakydama savo pietinių ir rytinių teritorijų.
V.Zelenskis nesutinka atsisakyti žemių, taip siekiant užtikrinti taikos susitarimą, ir atmetė tiesioginių derybų su V.Putinu galimybę.
Praėjusį mėnesį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, kurios nuolatinė narė yra Rusija, jis pareiškė, kad Maskvą „galima tik priversti siekti taikos“.
Maskvos pajėgos žengia į priekį mūšio lauke, kur turi daugiau karių ir ginklų.
Antradienį rytiniuose Ukrainos Sumų ir Donecko regionuose per Rusijos dronų ir artilerijos atakas žuvo penki žmonės, įskaitant vaiką, pranešė pareigūnai.
