V.Zelenskis: Rusija 85 raketomis atakavo energetikos objektus, smūgiai gali tęstis iki vakaro

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“.

Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje.

„Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa. Niekas neturėtų tikėti Rusijos propaganda ar stiprinti jos pranešimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius Lenkiją raketomis.

Vis dėlto kol kas to nepatvirtino nei Varšuva, nei Vašingtonas, o Rusija savo ruožtu „sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito rusų raketų.

Ukrainos Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl Rusijos apšaudymo šiuo metu elektros neturi apie 10 mln. ukrainiečių.

„Daugelyje mūsų šalies miestų ir rajonų vėl avariniu būdu nutrūko elektros energijos tiekimas. Apie dešimt milijonų ukrainiečių neturi elektros energijos“, – sakė jis vakariniame kreipimesi.

Ukraina nutraukia naftos pumpavimą naftotiekiu „Družba“ į Vengriją.
Pranešama, kad Ukraina nutraukė naftos pumpavimą naftotiekiu „Družba“, nes jame sumažėjo spaudimas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas dėl „naftos transportavimo naftotiekiu “Družba„ sustabdymo ir raketų atakos Lenkijos teritorijoje“ sušaukė šalies Gynybos tarybą. Apie tai pranešė jo atstovas spaudai.

Vengrijos gynybos ministras taip pat telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė pranešė, kad dauguma Rusijos prieš Ukrainą paleistų raketų buvo numuštos.

Prezidento kanceliarija patikslino, kad Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 90 raketų, o oro gynybos pajėgos numušė 70 raketų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketomis apšaudytas Kyjivas

Buvo apgadinta penkiolika energetikos infrastruktūros objektų.

„Tradicinė priešo raketų skridimo schema yra „Kalibr“ raketos iš Juodosios jūros, bet dabar jų paleidžiama mažiau“, – sakė vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ignatas.

Pasak jo, dauguma raketų buvo paleistos iš bombonešių TU-95 ir TU-160 Kaspijos jūros rajone ir iš Volgodonsko (Rostovo sritis).

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį naują Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą pavadino „spjūviu į veidą G-20 šalims“.

„Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V.Zelenskis.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Šie smūgiai septynis milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad per antradienį esą ukrainiečių vykdytą pasienio gyvenviečių apšaudymą nukentėjo keturi žmonės.

Pasak V.Gladkovo, per Šebekino miesto apšaudymą sužeista 80 metų moteris mirė ligoninėje.

Šebekino mieste žuvo du žmonės, rašo gubernatorius, be to, Valuikų mieste irgi žuvo žmogus. Kiekviename iš miestų buvo sužeisti po du žmones.

Šebekinas yra prie pat sienos su Ukraina, o Valuikos – už kelių kilometrų.

Karo sąlygomis BBC negali greitai patikrinti kariaujančių pusių kaltinimų.

Pentagonas antradienį pareiškė negalintis patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, tačiau sakė, kad šiuos teiginius tiria.

„Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

„Šiuo metu neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad buvo suduotas raketų smūgis“, – žurnalistams sakė P.Ryderis, pridūręs, kad Pentagonas „toliau tai tiria“.

Vienas JAV pareigūnas, dėl padėties jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kiek anksčiau pranešė, kad antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje nukrito raketų.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris nepatvirtino šios informacijos, bet sakė, kad šalies lyderiai susirinko į skubų susitikimą dėl „krizinės situacijos“.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pževodo kaime, žuvo du žmonės.

Netoli Ukrainos sienos Lenkijoje nukritus dviem Rusijos raketos, žuvo du žmonės, pranešė šaltiniai JAV ir Baltijos šalyse. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo ir gynybos reikalų ministrų tarybos komitetą. Į incidentą jau sureagavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios atstovai. Politologas Linas Kojala 15min sako, kad Lenkija turbūt pirmiausia paprašys konsultacijų NATO.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina antradienį pranešė, kad po naujų Rusijos smūgių ukrainiečių energetinei sistemai elektros neturi daugiau kaip 7 mln. namų ūkių.

„Daugiau kaip 7 mln. abonentų dabar negauna elektros“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė  Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka. 

Per Rusijos antradienio smūgius buvo apgadinta 15 energetikos objektų visoje Ukrainoje, nurodė jis.

„Mūsų elektros inžinieriai dabar daro visa, kad kuo greičiau atnaujintų elektros tiekimą“, – pridūrė K.Tymošenka.

Lapkričio 15 d. Ukrainos sostinėje Kyjive ir daugelyje šalies regionų paskelbtas oro pavojus, kuris kai kuriose vietovėse truko ilgiau nei 5,5 valandos, skelbia alerts.in.ua.

Pavyzdžiui, Poltavos, Zaporižios ir Chersono srityse pavojus tęsėsi 5:49 val., Odesos srityje - 5:44 val., Mykolajivo srityje - 5:45 val., Dniepropetrovsko srityje - 5:52 val., Charkivo srityje - 5:51 val.

Tuo tarpu vakarinėse srityse oro pavojus tęsėsi iki 4.00 val.

Iš viso, Ukrainos kariuomenės oro pajėgų duomenimis, lapkričio 15 d. Rusijos okupantai į Ukrainą paleido apie 100 raketų, taip pranokdami spalio 10 d. atakas, kai okupantai į Ukrainą pasiuntė 84 raketas. Daugelis raketų buvo nukreiptos į šalies energetikos infrastruktūrą, dėl to šalyje daugelis regionų ir miestų liko be elektros energijos, šilumos ir karšto vandens.

Interneto stebėsenos grupės „Netblocks“ duomenimis, šiuo metu Ukraina patiria „didelius interneto sutrikimus“ – rodikliai rodo, kad šalies interneto ryšys yra 67 proc. ankstesnio lygio.

Pranešama, kad daugelyje šalies regionų nutrūko elektros energijos tiekimas visoje šalyje dėl intensyvių Rusijos raketų atakų, nukreiptų prieš svarbiausią infrastruktūrą.

Rusijos antradienį Ukrainai suduoti raketų smūgiai, įskaitant smūgius gyvenamiesiems pastatams Kyjive, padidins Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių susirūpinimą dėl karo poveikio visam pasauliui, pareiškė Baltieji rūmai.

„Rusija vėl kelia grėsmę... gyvybėms ir naikina Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Šie Rusijos smūgiai tik padidins G-20 susirūpinimą destabilizuojamu [Vladimiro] Putino karo poveikiu“, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ paragino G-20 lyderius „principingai reaguoti“ į Rusijos antradienio smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, o visoje Ukrainoje buvo padaryta didelė žala energetikos infrastruktūrai.

„Rusija smogia mirtį nešančiomis raketomis taikiems Ukrainos miestams. Smogiama daugiabučiams, energetikos infrastruktūros objektams. Laukiame G-20 viršūnių susitikimo principingos reakcijos. Stokite žmonių, o ne karo nusikaltėlių pusėn“, – rašė jis.

Kyjivas paskelbė, kad Rusijos pajėgos antradienį į Ukrainą paleido „apie 100“ raketų, taikydamosi į energetikos infrastruktūrą.

Per šias naujas Rusijos raketų atakas daug kur šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas.

Raketų ataka prieš Kyjivą

+1

„Jau paleista apie 100 raketų. Okupantai pranoko spalio 10-ąją, kai paleido 84 raketas“, – Ukrainos televizijai sakė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.

„Pagrindinis jų taikinys yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektai. Kai kurios raketos buvo numuštos“, – pridūrė jis.

„Šiandien Rusija vėl vykdo plataus masto raketų smūgius energetikos objektams. Tai masiškiausias energetikos sistemos apšaudymas nuo karo pradžios“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Pasak H.Haluščenkos, ši ataka gali turėti įtakos ne tik Ukrainos, bet ir kai kurių kaimyninių šalių energetikos sistemoms.

Anksčiau pranešta, kad su Ukraina bendrą sieną turinčioje Moldovoje jau kilo elektros energijos tiekimo problemų.

80 proc. Lvivo liko be elektros, sakė miesto meras Andrijus Sadovijus.

Pasak mero, mieste pristabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas, sustabdytas tramvajų ir troleibusų eismas.

Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai. 

Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius. 

ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams. 

Pagrindiniu šios misijos centru taps Ukrainos kaimynė Lenkija, o antroji būstinė bus įkurta Vokietijoje. 

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht per bloko ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė, kad Berlynas iki kitų metų birželio planuoja 5 tūkst. ukrainiečių suteikti „įvairių įgūdžių“. 

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad jos šalis planuoja kas du mėnesius apmokyti po 400 karių ir kad bendras jų skaičius per metus sieks 2,4 tūkstančio.

M.Robles teigė, kad mokymų centre, esančiame Ispanijos centriniame Toledo mieste, jau buvo įrengtos gyvenamosios patalpos kariams.

Praeitą mėnesį Prancūzija paskelbė, kad apmokys iki 2 tūkst. ukrainiečių karių.

NATO priklausančios Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV jau apmoko ukrainiečių karinį personalą Britanijoje ir vienoje JAV karinėje bazėje Vokietijoje.

Eikvojamas ES fondas

Europos Sąjungos misija kol kas planuojama dvejiems metams ir kasmet kainuos po maždaug 60 mln. eurų.

Pinigai šiai misijai imami iš bloko Europos taikos priemonės. Šis fondas šiuo metu smarkiai eikvojamas – jo pinigais dengiamos bloko narių ginklų pristatymo Ukrainai išlaidos.

Gynybos ministrai svarstė, ar reikėtų padidinti fondą, nes iš 5,7 mlrd. eurų biudžeto laikotarpiui iki 2027-ųjų 3,1 mlrd. jau buvo skirta Ukrainos ginklavimui. 

Briuselis teigia, kad bendrai Europos Sąjunga ir jos šalys narės Ukrainai jau nusiuntė ginklų ir įrangos už 8 mlrd. eurų.

Tai sudaro apie 45 proc. JAV tiekiamų ginklų vertės. 

Ukrainos, kuri neseniai pranešė išvadavusi savo Chersono miestą, rėmėjai Europoje žada ir toliau teikti karinę paramą Kyjivui. 

„Tai reiškia, kad pagalba, kurią gauna Ukraina – ginklai ir apmokymas – veikia kovos lauke“, – teigė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. 

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris irgi dalyvavo ES narių gynybos ministrų susitikime, sakė, jog dėl „labai sudėtingo“ šiuolaikinių ginklų ir taktikų pobūdžio reikia, kad juos naudojanti kariuomenė būtų „visiškai apmokyta“. 

Jis taip pat pasidžiaugė Ukrainos kariuomenės padaryta pažanga. 

„Rusijos kariuomenė traukiasi. Karas suka visiškai kita linkme, nei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas galėjo įsivaizduoti, kai beveik prieš devynis mėnesius pradėjo šią ataką prieš Ukrainą“, – sakė J.Borrellis. 

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka po Rusijos raketų atakų pareiškė, kad padėtis šalyje kritinė.

„Daugiausia smūgių užfiksuota šalies centre ir šiaurėje. Padėtis sostinėje yra labai sudėtinga, įvesti specialūs elektros tiekimo nutraukimo grafikai. „Ukrenerho“ priversta pradėti avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus visoje šalyje“, – pranešė jis.

Rusų okupantai smogė kritinei Charkivo infrastruktūrai, todėl kyla problemų dėl elektros, Lvive po sprogimų buvo dalis miesto taip pat liko be elektros. 

Apie tai pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovijus, Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas ir Charkivo meras Ihoris Terechovas.

„Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektas. Apie aukas šiuo metu informacijos nėra. Dėl objekto apgadinimo kyla problemų dėl elektros tiekimo. Sustabdytas antžeminis elektros transportas, metro“, – teigė I.Terechovas.

Tuo metu Lvivo meras Andrijus Sadovijus pranešė, kad mieste pasigirdo sprogimai – dalis miesto liko be elektros.

Apie sutrikimus taip pat pranešė rytinio Sumų regiono pareigūnai. Iš vakarinės Rivnės pranešama, kad į energijos infrastruktūrą nukreipti rusų smūgiai nutraukė elektros tiekimą.

Antradienį Rusija surengė virtinę atakų prieš Ukrainos miestus, tarp jų ir sostinę Kyjivą.

Raketų ataka prieš Kyjivą

+1

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas masinę Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino „atsakymu“ į prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą G20 viršūnių susitikime.

„Ar kas nors rimtai galvoja, kad Kremlius rimtai nori taikos? Kremlius nori paklusnumo. Tačiau galiausiai teroristai visada pralaimi“, – pastebėjo A.Jermakas.

Mobilizuotam vyrui, kuris „Patriot“ mokymų centre su karininku ginčijosi dėl mokymo ir įrangos, iškelta baudžiamoji byla. Dabar jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Tyrimo duomenimis, Aleksandras Leškovas pradėjo konfliktą norėdamas atkreipti į save dėmesį. Tada jis tyčia surūkė elektroninę cigaretę pulkininko leitenanto Deniso Mazanovo akivaizdoje, vieną kartą trenkė jam į krūtinę ir pradėjo įžeidinėti vadą, kartu ragindamas kitus karius nevykdyti vado įsakymų. Tuo pat metu liudininkai telegram kanalui „Осторожно, новости“ pasakojo, kad vyras atstovavo savo kolegų pareigūnų interesams ir būtent karininkas jį pastūmė.

VIDEO: Конфликт на полигоне у главного храма вооруженных сил РФ

Конфликт на полигоне у главного храма вооруженных сил РФ

Telegram kanalo žiniomis, A.Leškovui buvo iškelta byla pagal smurto prieš karo vadą ir jo įžeidimo straipsnius (Baudžiamojo kodekso 334 straipsnio 3 dalis, Baudžiamojo kodekso 336 straipsnio 2 dalis). Kadangi veika buvo įvykdyta mobilizacijos metu, vyrui gresia nuo 5 iki 15 metų kalėjimo. Jis jau sulaikytas, prokuratūra prašo teismo jį suimti.

Rusijos okupacinė valdžia Naujojoje Kachovkoje Ukrainos Chersono srityje antradienį pranešė išvykusi iš miesto dėl ukrainiečių pajėgų apšaudymo.

Pranešimas pasirodė Maskvos pajėgoms atsitraukus iš srities sostinės Chersono.

„Naujosios Kachovkos valstybinės administracijos darbuotojai, taip pat valstybės ir municipalinės institucijos išvyko iš miesto ir buvo perkeltos į saugias vietas regione“, – per platformą „Telegram“ pranešė Maskvos primesta administracija.

Naujoji Kachovka yra kairiajame Dnipro upės krante, maždaug už 60 km į šiaurės rytus nuo Chersono, iš kurio praėjusią savaitę pasitraukė Rusijos kariai.

Rusijos remiami pareigūnai teigė, kad Maskvai pasitraukus iš Chersono, Naujoji Kachovka buvo „beatodairiškai apšaudyta“ Ukrainos kariuomenės ir kad „gyvenimas mieste yra nesaugus“.

Pareiškime taip pat teigiama, jog „tūkstančiai gyventojų“ pakluso jų rekomendacijai palikti miestą, kad „išsigelbėtų“, ir priduriama, kad Kyjivo pajėgos sieks „atkeršyti" su rusais bendradarbiavusiems ukrainiečiams.

Maskvos primesta valdžia tvirtino, jog tai nereiškia, kad miestas yra „apleistas“, ir teigė, kad „savivaldybės darbuotojų brigados“ stengiasi užtikrinti „energijos ir vandens tiekimo sistemų veikimą“.

Miestas yra netoli didžiulės Kachovkos hidroelektrinės užtvankos, kurią Rusijos pajėgos puolimo pradžioje užėmė kaip strateginį objektą, aprūpinantį vandeniu Maskvos aneksuotą Krymą.

Ukraina kaltina Rusijos karius planavus užtvanką susisprogdinti ir taip sukelti didžiulį potvynį.

Maskvos pajėgos savo ruožtu praėjusią savaitę pareiškė, kad ukrainiečių smūgis apgadino objektą.

Rusijos paskirtas okupuotos Chersono regiono dalies vadovas Vladimiras Saldo antradienį sakė, kad užtvanka nebeveikia ir kad joje gaminta elektra nebereikalinga.

72-osios atskiros mechanizuotos brigados, pavadintos Juodųjų Zaporižiečių vardu, kariai sutriuškino rusų pėstininkus Vuhledaro kryptimi.

Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas, kariai per puolimo operacijas netoli Vuhledaro Donbase sunaikino daug priešo pėstininkų. Tarp likviduotų buvo ir Rusijos armijos 155-osios atskirosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados šturmo būrio vadas Aleksejus Zinenka.

Ukrainos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento nuotr./A.Zinenkos dokumentai

Strateginės komunikacijos departamentas parodė okupanto tarnybinius dokumentus. Juose teigiama, kad A.Zinenka turėjo karinį leitenanto laipsnį.

Antradienio, lapkričio 15 d., popietę daugumoje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus. Tuo pačiu metu kai kuriuose regionuose perspėta apie raketų atakų iš Rusijos Federacijos grėsmę.

Kaip „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas, vietos gyventojai turėtų leistis į slėptuves.

„Masinis X-101 raketų paleidimas iš Tu-95 iš Volgogrado-Astrachanės srities. Taikiniai Ukrainoje nežinomi“, – sakė O.Vilkulas.

Jis ragino nepamiršti saugumo.

Be to, kaip „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, danguje buvo užfiksuotos raketos. Jis paragino visus slėptis.

Kyjivas antradienį paragino Afrikos lyderius neleisti savo piliečiams įsipainioti į Kremliaus karinę invaziją Ukrainoje, praėjus dienai po to, kai Zambija pranešė, kad studentas iš šios Afrikos šalies žuvo Ukrainoje. 

Zambijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Rusijoje kalintas studentas žuvo karo lauke Ukrainoje ir pareikalavo Kremliaus pasiaiškinimo. 

Ministro Stanley Kakubo pranešime teigiama, kad 23-ejų Lemekhani Nathanas Nyirenda, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maskvoje, „mirė 2022 metų rugsėjo 22-ąją“.

Pranešime priduriama, kad jis gyvybės neteko „kovos fronte“ per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka paragino Afrikos šalis daryti spaudimą Rusijai, kad Maskva nesiųstų jų piliečių kariauti į Ukrainą. 

„Mes raginame Afrikos Sąjungą ir visas Afrikos valstybes reikalauti, kad Rusija nustotų spausti jų piliečius“, – socialiniuose tinkluose rašė O. Nikolenka. 

„Afrikiečiai neturėtų mirti dėl Vladimiro Putino nesveikų imperinių ambicijų“, – pridūrė jis.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad samdinių grupė „Wagner“ į fronto liniją siunčia tūkstančius Rusijos kalėjimuose užverbuotų karių, žadėdama atlyginimą ir amnestiją.

Keli ukrainiečių kariai fronto linijoje Bachmute praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariami buvę nuteistieji naudojami kaip masalas, kad pritrauktų ugnį ir padėtų atskleisti ukrainiečių pozicijas.

Kovos tęsiasi kairiajame Dniepro krante Chersono srityje, tačiau kalbėti apie miestų išlaisvinimą dar anksti. Apie tai pranešė Chersono regiono tarybos deputatas Serhijus Chlanas, paklaustas apie situaciją Kachovkoje, Naujojoje Kachovkoje ir Oleškuose.

„Kol kas galime kalbėti tik apie dešiniojo kranto dalį Chersono srityje, apie Chersono miestą. Apie Oleškus, Kachovką, Naująją Kachovką dar anksti kalbėti. Ten kol kas nėra oficialios informacijos“, – sakė S.Chlanas. 

Anksčiau jis jau pranešė, kad prie Naujosios Kachovkos kino teatro „Junist“ pasirodė Ukrainos vėliava.

„Kai kurie žmonės šią informaciją suprato įvairiais būdais. Panašiai naujos vėliavos atsirado ir Kachovkoje. Tačiau kol kas informacijos apie šių gyvenviečių išlaisvinimą ir kontrolę mūsų ginkluotosios pajėgos nepateikia. Nors žinoma, kad kovos kairiajame krante tęsiasi. Ir aš manau, kad mes vis tiek lauksime oficialios informacijos iš mūsų ginkluotųjų pajėgų“, – sakė S.Chlanas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“. 

G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje.

„Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S.Lavrovas.

Tokią pat poziciją jis išsakė ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui per susitikimą kuluaruose.

S.Lavrovas taip pat sakė paaiškinęs Rusijos poziciją per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Rusija ir Ukraina, drauge su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija, šią vasarą pasirašė susitarimą dėl kelių Ukrainos uostų atblokavimo, kad būtų galima eksportuoti grūdus iš vienos didžiausių grūdų tiekėjų pasauliui.

Tačiau ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivas negali rengti taikos derybų su Maskva, kol Rusiją valdo Vladimiras Putinas.

„Sholzas ir Macronas gerai žino, kad šiam procesui trukdo Ukraina, ji draudžia, taip pat ir įstatymais, Zelenskio įsakymu, derybas su Rusijos Federacija“, – sakė S.Lavrovas ir pridūrė, kad šis klausimas skirtas ne Rusijai.

„Norime matyti konkrečių įrodymų, kad Vakarai yra rimtai suinteresuoti sudrausminti Zelenskį ir paaiškinti jam, kad tai negali tęstis, kad tai neatitinka ukrainiečių interesų“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.

V.Putinas buvo priverstas praleisti šį viršūnių susitikimą po virtinės nesmagių nesėkmių mūšio lauke ir sunkaus, jau beveik devynis mėnesius trunkančio karo, keliančio grėsmę jo režimo ateičiai.

Tuo metu V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į G-20 lyderius ir paragino juos spausti Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Jungtinė Karalystė išleis 4,2 mlrd. svarų sterlingų (4,8 mlrd. eurų) penkiems naujiems karinio jūrų laivyno laivams, kad sustiprintų saugumą „padidėjusios Rusijos grėsmės akivaizdoje“, antradienį Dauningo gatvės pareiškime sakė ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

„Jungtinė Karalystė ir sąjungininkės imasi veiksmų, kad sustiprintų savo saugumą didėjančios Rusijos grėsmės akivaizdoje“, – sakoma pareiškime.

„Dėl Rusijos veiksmų kyla pavojus mums visiems. Suteikdami Ukrainos žmonėms reikalingą paramą, taip pat pasitelkiame plačią ir gilią Jungtinės Karalystės patirtį, kad apsaugotume save ir savo sąjungininkus. Tai apima ir naujos kartos britiškų karinių laivų statybas“, – pridūrė R.Sunakas.

Šios išlaidos yra kitas programos, pagal kurią jau statomi trys laivai, etapas, o visos aštuonios fregatos turėtų būti baigtos statyti iki 4-o dešimtmečio vidurio, sakoma pranešime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas R.Sunakui viešint Balyje, Indonezijoje, kur vyksta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas, kuriame, kaip tikimasi, bus daromas spaudimas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Prezidentas Vladimiras Putinas į susitikimą neatvyko, vietoj savęs atsiuntęs savo užsienio reikalų ministrą, tačiau Dauningo gatvė teigė, kad R.Sunakas ir jo sąjungininkai kalbės apie tai, kad Rusijos vadovas „beatodairiškai nepaiso žmogaus teisių, ir pabrėš, kad Rusijos vaidmuo tarptautinėje sistemoje niekada nebus normalizuotas, kol tęsiasi karas Ukrainoje“.

Katalonijos politechnikos universitetas pašalino iš parodos ukrainiečių kario, „Azov“ pulko kovotojo ir „Azovstal“ gynėjo Dmytro Kozackio (Oresto) fotografijos darbus. Pašalinti jo darbus esą dėl nacistinių pažiūrų pareikalavo prorusiškas Ukrainos tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, kuris ragino žmones masiškai skųstis dėl parodos.

Lapkričio 13 d. universitetas išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad darbai buvo atšaukti ir kad universitetas „nežinojo apie autoriaus ideologiją“, rašo theins.ru.

„Universitetas radikaliai atmeta nacizmą ir apgailestauja dėl susidariusios situacijos“, – sakoma pareiškime. Kuo remiasi universitetas, pareiškime nedetalizuojama.

D.Kozackis, šaukinys Orestas, taip pat žinomas kaip „Azovstalio akys“. Jis yra daugumos nuotraukų iš gamyklos, kurios gynėjai didvyriškai gynėsi nuo Rusijos pajėgų atakų, autorius, o jo darbai buvo publikuoti daugelyje tarptautinių žiniasklaidos priemonių. Iš jo nuotraukų ir vaizdo įrašų buvo galima sužinoti apie tai, kas vyko apgultoje gamyklos teritorijoje. Jis dokumentavo ir ukrainiečių gynėjų žygdarbius, ir Rusijos karo nusikaltimus Mariupolyje.

„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

+16

2022 m. gegužę jis paskelbė naujausias nuotraukas ir parašė, kad ruošiasi pasiduoti. „Štai ir viskas. Ačiū už prieglobstį, „Azovstal“, mano mirties ir mano gyvenimo vieta“, – rašė Orestas. Jis taip pat paprašė, kad jo darbai būtų siunčiami į konkursus. Orestui pavyko grįžti į Ukrainą rugsėjį, jis buvo vienas iš tų, kurie buvo iškeisti į prorusišką Ukrainos oligarchą ir politiką Viktorą Medvedčuką.

Rusijos propaganda pulką „Azov“ jau seniai nuolat kaltina nacistinėmis pažiūromis. Pulko vadovai tai neigia. Viešumoje iki šiol nebuvo paskelbta faktų ar įrodymų, kad D.Kozackis būtų nacistinių pažiūrų.

Instagram nuotr./Anatolijus Šarijus Maskvoje

A.Šarijus yra prorusiškas tinklaraštininkas ir politikas. Ukraina jį kaltina valstybės išdavyste ir reikalauja jį išduoti. Ispanijoje apsistojęs A.Šarijus laukia kuo baigsis teismo procesas dėl jo galimo išdavimo.

Traukdamiesi iš Chersono, rusų kariai paleido visus, kurie buvo vietos sulaikymo centre. Apie tai pranešė Ukrainos laikraščio "Hromadske" korespondentas iš Chersono. 

Ukrainos kariškiai Chersono kardomojo kalinimo centre rado 457 nuteistųjų, iš kurių 15 buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, bylas. Jie atlikinėjo bausmes skirtingose kolonijose ir buvo laikinai laikomi Chersono kardomajame kalėjime. Rusams pabėgus, visi paleisti nuteistieji pasislėpė, jų buvimo vieta nežinoma. Sučiuptas tik vienas nuteistasis iki gyvos galvos.

Be to, ikiteisminio sulaikymo centre buvo rastos 59 asmenų, kuriuos rusai sulaikė okupacijos metu, bylos. Visus šiuos žmones jie pasiėmė su savimi, kai bėgo iš Chersono. Kariuomenės teigimu, sulaikytieji buvo nugabenti į Krymą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“. 

G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje.

„Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S.Lavrovas.

Tokią pat poziciją jis išsakė ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui per susitikimą kuluaruose.

Rusijos okupacinės pajėgos Chersono srityje traukiasi 15–20 km gilyn nuo kairiajame Dnipro krante nustatytų linijų, kad apsisaugotų nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo, tačiau Pietų pajėgos apšaudo priešo logistikos kelius. Apie tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Hipotetiškai jie gali kelti grėsmę Chersonui, nes atstumas leidžia naudoti įvairių rūšių ginklus, bet mes taip pat nestovime vietoje ir turime kuo atsakyti. Kairiajame Dnipro krante vyksta tam tikras priešo kariuomenės judėjimas. Jie juda 15–20 km gilyn nuo kranto“, – teigė ji. 

N.Humeniuk patikino, kad ginkluotosios pajėgos paima į ugnies kontrolę priešo logistikos sausumos kelius, todėl lengvo atsarginių dalių ir amunicijos gabenimo nebus.

Anot jos, dešiniajame Dnipro krante deokupuotose teritorijose, kurios yra daugiau nei 4870 kvadratinių kilometrų, vykdomos stabilizavimo priemonės.

Jungtinių Tautų tyrėjai antradienį pranešė, kad abiejų Rusijos karo Ukrainoje pusių belaisviai buvo kankinami, įskaitant mušimą, elektrošoką ir žeminantį elgesį.

Pagal tarptautinę teisę „kankinimų ir netinkamo elgesio draudimas yra absoliutus, net ir ginkluoto konflikto metu“, žurnalistams sakė JT teisių stebėjimo misijos vadovė Matilda Bogner.

Ji apgailestavo, kad Ukrainoje vykstančiame kare nė viena pusė, atrodo, pilnai nesilaiko šio principo, nors rusų netinkamas elgesys su ukrainiečių karo belaisviais yra „sistemingesnis“.

Kalbėdama vaizdo ryšiu iš Kyjivo, ji sakė, kad tyrėjų grupė, kuri Ukrainoje dirba nuo 2014 metų, pastaraisiais mėnesiais apklausė 159 karo belaisvius (visi jie, išskyrus 20, yra vyrai), kuriuos laikė Rusija, ir 175 belaisvius (visus vyrus), kuriuos laiko Ukraina.

Pasak jos, Ukraina suteikė galimybę pasikalbėti su belaisviais, kol jie buvo sulaikyti, o Rusija to nepadarė, ir su ukrainiečių karo belaisviais buvo galima pabendrauti tik juos paleidus į laisvę.

Tiriami mirties atvejai

Anot M.Bogner, „didžioji dauguma“ Rusijos nelaisvėje laikytų ukrainiečių pasakojo apie kankinimus ir netinkamą elgesį.

Tyrėjai nustatė, kad kai kurie jų buvo mušami iškart po suėmimo, jų daiktai atimami, o daugelis vėliau buvo vežami perpildytais sunkvežimiais ar autobusais, kartais ilgiau nei parą neturėjo galimybės naudotis vandeniu ar tualetu.

„Jų rankos buvo surištos, o akys uždengtos lipnia juosta taip stipriai, kad ant riešų ir veidų liko žaizdų“, – sakė M.Bogner.

Jos teigimu, atvykus į kai kurias internavimo vietas, kaliniams būdavo taikomos vadinamosios „priėmimo procedūros“, įskaitant ilgalaikį mušimą, grasinimus, šunų išpuolius, išrengimą ir pastatymą į stresą keliančias situacijas.

Liudininkai teigė, kad balandį netoli rytinio Olenivkos miesto esančioje įkalinimo kolonijoje taip sumuštas mirė mažiausiai vienas karo belaisvis, sakė M.Bogner ir pridūrė, kad jos komanda tiria dar aštuonis įtariamus mirties atvejus toje pačioje įstaigoje tą patį mėnesį.

„Kankinimai ir netinkamas elgesys buvo naudojami ne tik siekiant priversti karo belaisvius teikti karinę informaciją“, – sakė M.Bogner.

„Apklaustieji teigė, kad tai buvo naudojama kasdien, siekiant juos įbauginti ir pažeminti“, – pridūrė ji.

Tyrėjai iš buvusių karo belaisvių išgirdo, kad jie buvo mušami, įskaitant lazdas ir medinius plaktukus, spardomi ir kratomi elektrošoku naudojant specialius įtaisus bei karinius telefonus, vadinamus „TAPik“.

M.Bogner citavo vieną vyrą, kuris buvo laikomas kolonijoje netoli rytinio Olenivkos miesto.

Su Rusija susijusių ginkluotų grupuočių nariai „pritvirtino laidus prie mano lytinių organų ir nosies ir purtė mane šoku“, tyrėjams pasakojo jis.

Kiti pasakojo, kad buvo badomi peiliu, nukentėdavo nuo elektrošoko pistoletų, juos gąsdindavo imitacinėmis egzekucijomis, pakabindavo už rankų ir kojų, apdegindavo cigaretėmis.

„Taip pat užfiksavome įvairių seksualinės prievartos formų, pavyzdžiui, vyriškos lyties aukos tempimą už virvės, surištos aplink lytinius organus, arba prievartinį nuogumą kartu su grasinimu išprievartauti“, – sakė JT misijos vadovė.

Kai kurios iš 20 apklaustų belaisvių moterų taip pat pasakojo apie mušimą, elektros šoką ir grasinimus seksualiniu smurtu, o kai kurios teigė, kad buvo verčiamos nuogos bėgioti iš vienos patalpos į kitą visa tai stebint sargybiniams vyrams.

Elektros šokas

Tyrėjai neaprašė panašaus seksualinio smurto prieš ukrainiečių laikomus rusus, tačiau teigė, kad daugelis jų pasakojo apie „prastas ir dažnai žeminančias sąlygas vežant į stovyklas ir internavimo centrus“.

Ukrainiečių netinkamas elgesys su rusų karo belaisviais nebuvo „sistemingas“, sakė M. Bogner ir pridūrė, kad rizikingiausia buvo sulaikymo ir transportavimo metu.

„Dažnai nuogi, surištomis už nugaros rankomis jie buvo suvaryti į sunkvežimius ar mikroautobusus“, – komentavo M.Bogner.

„Kai jie atsidurdavo internavimo vietose, dažniausiai su jais buvo elgiamasi tinkamai“, – sakė ji.

Vis dėlto tyrėjai nustatė tris ukrainiečių valdomus internuotųjų centrus, kuriuose belaisviai buvo kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi, sakė M.Bogner; rusų karo belaisviai pasakojo, kad vykstant tardymui po pasidavimo jie buvo mušami ir spardomi į veidą ir kūną.

Keletu atvejų karo belaisviams „buvo durta peiliu arba prieš juos panaudotas elektrošokas kariniu telefonu „TAPik“, pasakojo M.Bogner.

Tyrėjai, apklausę rusų karo belaisvius, taip pat sulaukė „įtikinamų įtarimų dėl neteisminių egzekucijų, įvykdytų hors de combat asmenims“ (išėjusiems iš rikiuotės ir nesipriešinantiems), sakė ji.

Ji pabrėžė, kad už tokį piktnaudžiavimą reikia atsakyti, ir pasidžiaugė, kad Ukraina pradėjo kelis baudžiamuosius tyrimus prieš šalies ginkluotųjų pajėgų narius, kaltinamus piktnaudžiavimu kalinių atžvilgiu.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyičius pareiškė, kad strategiškai svarbioje Kinburno nerijoje kairiajame Dniepro krante nebėra Rusijos karių, kurie, pasak jo, neseniai apšaudė priešais esantį Očakovo miestą.

Kinburno nerija yra gana siauras sausumos ruožas tarp Dniepro žiočių ir Juodosios jūros. Vakarinė nerijos dalis priklauso Ukrainos Nikolajevo sričiai, o likusi teritorijos dalis – Chersono sričiai.

Kinburno nerija

„Pikti liežuviai tvirtina, kad ten buvo Rusijos elektroninės kovos, elektroninės žvalgybos pajėgos, artilerija ir šiek tiek juos saugančių desantininkų. Tai štai, jų nėra, – pirmadienio vakarą “Feigin Live„ “YouTube„ kanale sakė O.Arestovyčius. – Iš esmės gyvų ten neliko, iš karto pasakysiu“.

Pasak jo, Rusijos kariai iš Kinburno nerijos apšaudė Očakovo miestą ir jame esantį Ukrainos jūrų pajėgų specialiųjų operacijų centrą.

Tačiau pirmadienį Chersono srities okupacinės administracijos vadovo Vladimiro Saldo spaudos tarnyba pareiškė, kad Kinburno neriją „visiškai kontroliuoja Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos“.

Dieną anksčiau keli Rusijos telegram kanalai, o vėliau ir naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad nerijoje bandė išsilaipinti Ukrainos desantas. Valstybinė naujienų agentūra citavo šaltinį Rusijos saugumo tarnybose, kuris teigė, kad buvo „sunaikinta“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų diversinė grupė ir sunaikintos keturios motorinės valtys.

Ukrainos valdžios institucijos išsamiai nekomentavo įvykių Kinburno nerijoje, tačiau jau lapkričio 12 d. Ukrainos pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk teigė, kad: „Kol kas kovos darbai [nerijoje] tęsiami. Ir jei jau užsibrėžėme tikslą išlaisvinti visą Mykolajivo sritį, ji bus išlaisvinta.“

Vėliau Ukrainos valdžios institucijos tik gana miglotai pranešė apie įvykius regione.

Pirmadienio rytą Ukrainos gynybos ministerija savo „Twitter“ paskyroje paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti grupė Ukrainos kariškių, judančių lengvaisiais motoriniais kateriais. Tai gali reikšti Dniepro kirtimą arba Dniepro žiotis.

Tą pačią dieną prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas savo socialiniuose tinkluose paskelbė emotikonų rinkinį (kurį pastaruoju metu naudoja gana dažnai). Šiuose simboliuose galima įžvelgti užuominą į Kinburno neriją.

BBC ukrainiečių tarnybos šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš tiesų „sėkmingai“ veikė nerijoje, o būtent tai galėjo turėti omenyje A.Jermakas.

Apie karą Ukrainoje daug rašantis leidinys „Defence Express“ taip pat pažymi, kad, kai kuriais duomenimis, Ukrainos pajėgoms pavyko sėkmingai išsilaipinti vakarinėje Kinburno nerijos pakrantėje ir, judant į rytus, išstumti priešą iki Herojskės kaimo Chersono srityje.

Šios informacijos nepatvirtina jokie oficialūs šaltiniai.

Kremlius pirmadienį pranešė, kad į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, įtraukė šimtą kanadiečių, įskaitant aktorių Jimą Carrey, rašytoją Margaret Atwood ir keletą žurnalistų, po to, kai spalio mėnesį Kanada paskelbė naują sankcijų paketą Rusijai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad uždraudė į šalį atvykti 100 kanadiečių, „tiesiogiai dalyvaujančių formuojant agresyvią antirusišką politiką“.

Tarp jų yra ir 60 metų aktorius bei komikas J.Carrey. 

Į sąrašą taip pat buvo įtraukta kanadiečių rašytoja M.Atwood, „Tarnaitės pasakojimo“ autorė bei keli ukrainiečių kilmės kanadiečiai.

Jame atsidūrė ir Kanados valstybinio transliuotojo CBC žurnalistai Murray Brewsteris ir Adrienne Arsenault.

Šis Rusijos sprendimas buvo priimtas po to, kai spalio mėnesį Kanada paskelbė apie naujas sankcijas rusų policijos pareigūnams bei tyrėjams, prokurorams ir teisėjams.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl naujo sankcijų rato apsisprendė „atsižvelgdama į Justino Trudeau režimo vykdomą praktiką, kuria remiantis yra taikomos sankcijos Rusijos vadovybei, politikams ir parlamentarams, verslo atstovams, ekspertams ir žurnalistams, kultūros veikėjams“.

Nuo vasario 24-osios po to, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Kanada įvedė sankcijas daugiau nei 1,4 tūkst. asmenų ir subjektų Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atnaujino informaciją apie bendrus Rusijos kovinius nuostolius kare prieš Ukrainą.

Jo duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko maždaug 82 080 žmonių. Per paskutinę parą buvo likviduota 710 rusų okupantų.

Be to, rusai neteko 2861 tanko, 5773 šarvuotų kovos mašinų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio.

JAV iždo departamentas pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos gynybos sektoriaus pirkimų tinklui ir įtraukė į juodąjį sąrašą asmenų ir įmonių Prancūzijoje ir Šveicarijoje, susijusių su oligarchu Suleimanu Kerimovu.

Bendrovės, kurioms Iždo departamentas taiko sankcijas, priklauso tarptautiniam Rusijos mikroelektronikos bendrovės „Milandr“ tinklui, kuris, jo teigimu, yra labai svarbus mikroelektronikos tiekimui Rusijos gynybos pramonei.

Iždo departamentas į sankcijų sąrašą įtraukė Šveicarijoje, Armėnijoje ir Taivane įsikūrusias su „Milandr“ susijusias bendroves, todėl JAV fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama su jomis turėti verslo reikalų, siekiant pašalinti jas iš pasaulinių finansų ir prekybos rinkų.

Sankcijomis taip pat įšaldomas bet koks jų JAV jurisdikcijoje esantis turtas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Suleimanas Kerimovas

„Jungtinės Valstijos ir toliau demaskuos ir trikdys Kremliaus karines tiekimo grandines ir neleis Rusijai gauti įrangos ir technologijų, kurių jai reikia neteisėtam karui prieš Ukrainą“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.

Be to, Iždo departamentas nusitaikė į Rusijos kalnakasybos magnato S. Kerimovo, kuris jau yra įtrauktas į JAV sankcijų juodąjį sąrašą, aplinką.

Sankcijos bus taikomos S.Kerimovo žmonai, vaikams ir sūnėnui, keturioms Prancūzijos nekilnojamojo turto įmonėms, kurias kontroliuoja viena iš jo dukterų, ir Šveicarijos piliečiui, kuris yra šių keturių įmonių prezidentas.

Pasak Iždo departamento, kitam Šveicarijos piliečiui Alexander'ui-Walteriui Studhalteriui ir Rusijos verslininkui Muratui Alijevui sankcijos pritaikytos už dalyvavimą daugiau nei dešimties S.Kerimovo finansiniam tinklui priklausančių įmonių veikloje.

Be to, Iždo departamentas paskelbė užblokuotu turtu aštuonis nedidelius lėktuvus, kuriuos, jo teigimu, naudojo S. Kerimovo šeima.

Gegužę Jungtinės Valstijos pasiekė, kad Fidžio valdžios institucijos areštuotų S. Kerimovo 106 metrų prabangią jachtą „Amadea“, kuri šiuo metu yra San Diege, Kalifornijoje.

„Jungtinės Valstijos ir toliau kovos su Rusijos bandymais išvengti tarptautinių sankcijų, kad galėtų finansuoti savo karo mašiną. Verslo įmonėms visame pasaulyje patariama atlikti deramą patikrinimą, kad nesulauktų sankcijų“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Chersono išvadavimas buvo reikšmingas Ukrainos laimėjimas, tačiau rusai, atrodo, neplanuoja palikti likusių okupuotų teritorijų. Todėl dėl jų lauks sunkios kovos, leidinys „Ukrainska Pravda“ cituoja aukšto rango Pentagono atstovą. 

„Mūsų skaičiavimais, Rusijos kariai persikėlė į rytinį upės krantą ir sukūrė savo gynybines linijas, taip perleisdami ukrainiečiams didelę teritorijos dalį, įskaitant Chersono miestą“, – sakė jis.

Pareigūno teigimu, Ukrainos pajėgos ir toliau stiprina pasiektus laimėjimus ir dabar yra užsiėmusios rusų paliktų kliūčių ir minų šalinimu. Rusų okupantų padarytą žalą prieš jiems išvykstant įvertina ir ukrainiečiai. 

Anot jo, yra pagrindo manyti, kad rusai padarė didelę žalą Chersono civilinei infrastruktūrai, ypač vandens tiekimui ir kitoms komunalinėms sistemoms.

„Atrodo, kad rusai nesiruošia palikti kitos okupuotos Ukrainos dalies, ir neabejotina, kad laukia dar sunkūs mūšiai. Tačiau Chersono miesto išvadavimas yra reikšmingas pasiekimas ir atsparumo įrodymas“, – sakė jis.

Pentagonas mano, kad artėjant žiemai karo veiksmai Ukrainoje gali sulėtėti. Tačiau, anot pareigūno, nėra prognozuojamas paramos iš JAV augimo tempas, nes ši parama priklauso ne nuo oro sąlygų, o nuo to, ko ukrainiečiai sako, kad jiems reikia.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą aktyviau siekti, kad Rusiją susėstų prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje, pranešė prezidentūra. 

Abu lyderiai surengė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje, kur Kremliui pasaulio lyderiai daro milžinišką spaudimą dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje bei jos pražūtingų padarinių pasaulinėms maisto ir energijos kainoms. 

Prancūzijos prezidentūra žurnalistams teigė, kad per beveik valandą trukusias derybas, E.Macronas paragino Kinijos prezidentą „perduoti žinutes Vladimirui Putinui, kad būtų išvengta eskalacijos ir kad rimtai būtų grįžta prie derybų stalo“.

Prieš prasidedant susitikimui, abiejų šalių lyderiai paspaudė vienas kitam ranką, o E.Macronas pareiškė, jog šalys turi „suvienyti jėgas, kad reaguotų... į tokias tarptautines krizes kaip Rusijos karas Ukrainoje“.

Remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimu, Xi Jinpingas tiesiogiai neminėjo karo, bet sakė, kad pasaulis išgyvena „transformacijos ir turbulencijos laikotarpį“ ir paragino siekti „atvirumo bei bendradarbiavimo“.

Abiejų šalių lyderiai susitiko praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas G-20 kuluaruose surengė tris valandas trukusias derybas su Xi Jinpingu. Pirmadienį abi supervalstybės pažadėjo, kad neleis jų konkurencijai peraugti į tiesioginį konfliktą. 

Kinijos prezidentas, savo antroje kelionėje į užsienį po pandemijos, Balyje atsidūrė dėmesio centre – keli pareigūnai akis į akį susitiko su antros pagal dydį pasaulio ekonomikos lyderiu.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is vėliau antradienį susitiks su Xi Jinpingu, o naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas taip pat pareiškė, kad tikisi pasikalbėti su Kinijos lyderiu.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pabrėžė, kad Ukraina jokiomis aplinkybėmis nesustos savo teritorijų išlaisvinimo kelyje ir nepriims jokių kompromisinių sprendimų.

Apie tai V.Zalužnas pareiškė telefonu pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų jungtinio štabo vadų pirmininku generolu Marku Milley, sakoma vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado „Telegram“ kanale.

„Patikinau, kad kovosime tol, kol turėsime jėgų. Mūsų tikslas – išlaisvinti visą Ukrainos žemę iš Rusijos okupacijos. Šiame kelyje jokiu būdu nesustosime.

Nuotr. iš V.Zalužnoo „Facebook“ paskyros/Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisinių sprendimų. Deryboms yra tik viena sąlyga – Rusija turi palikti visas užgrobtas teritorijas“, – teigė jis.

V.Zalužnas taip pat informavo M.Miley apie gynybos pajėgų operatyvinę situaciją ir prioritetinius poreikius.

Anot jo, situacija fronte yra stabili ir kontroliuojama.

„Atidžiai stebime priešo veiksmus pasienyje su Baltarusijos Respublika ir statome patikimą skydą, apsaugantį Ukrainą nuo šiaurės.

Gynybos pajėgos, nepaisydamos įnirtingo okupacinių pajėgų pasipriešinimo, tęsia puolimo veiksmus Charkivo kryptimi.

Priešas aktyviai puola linijas Bilohorivka-Soledaras-Bachmutas-Majorskas ir Avdijivka-Opytne-Vodiane-Piski-Marjinka-Pavlivka, bet jiems nesiseka. Mes išlaikome gynybą.

Chersono kryptimi vykdome stabilizavimo veiksmus ir stipriname gynybos linijas“, – teigė Ukrainos kariuomenės vadas.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusija raginama atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimą įsiveržiant į Ukrainą, be kita ko, sumokant reparacijas už šaliai padarytą didelę žalą ir karo metu nužudytus bei sužeistus ukrainiečius.

Rezoliucijai pritarta per 193 narių organizacijos balsavimą 94 balsais prieš 14, o dar 73 šalims susilaikius. Ji sulaukė bene mažiausio palaikymo iš visų penkių su Ukraina susijusių rezoliucijų, kurias Generalinė Asamblėja priėmė nuo Rusijos įsiveržimo į savo kaimynę vasario 24 dieną.

Rezoliucijoje pripažįstama, kad reikia sukurti „tarptautinį žalos, nuostolių ar sužalojimų atlyginimo mechanizmą“ dėl Rusijos „neteisėtų veiksmų“ prieš Ukrainą.

Joje rekomenduojama, kad asamblėjos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Ukraina, sukurtų „tarptautinį registrą“, kuriame būtų registruojamos pretenzijos ir informacija apie Rusijos padarytą žalą ukrainiečiams ir vyriausybei.

123RF.com nuotr./Jungtinės Tautos

Prieš balsavimą Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycia asamblėjai sakė, kad „Rusija visomis išgalėmis stengėsi sunaikinti Ukrainą tiesiogine prasme“.

Jis paminėjo, kad Rusija nuo pat pirmos dienos bombarduoja ir apšaudo miestus ir kaimus, „nuo elektrinių ir fabrikų iki gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių ir vaikų darželių“, taip pat kelius, tiltus, geležinkelius, Ukrainos elektros tinklus ir kitą svarbią infrastruktūrą.

Jis taip pat paminėjo rusų įvykdytus žiaurumus okupuotose teritorijose, įskaitant nužudymus, išprievartavimus, kankinimus, prievartinius trėmimus ir plėšikavimus.

„Ukrainai teks nelengva užduotis atkurti šalį ir atsigauti po šio karo, – sakė S.Kyslycia. – Tačiau šis atsigavimas niekada nebus baigtas be teisingumo jausmo Rusijos karo aukoms.“

„Metas patraukti Rusiją atsakomybėn“, – pabrėžė jis.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu paragino asamblėjos narius balsuoti prieš rezoliuciją ir pavadino ją „bandymu įteisinti tai, ko pagal galiojančią tarptautinę teisę negalima įteisinti“. Jo nuomone, šis dokumentas yra „teisiškai niekinis ir negaliojantis“.

V.Nebenzia apkaltino Vakarus, kad jie „daro viską, ką gali, kad suteiktų teisėtumo regimybę“ ir pradėtų leisti įšaldytą, o iš tikrųjų – „pavogtą Rusijos turtą, kurio vertė siekia milijardus dolerių“.

Jis taip pat apkaltino Vakarus siekiant Generalinės Asamblėjos sprendimo „kaip priedangos šiam atviram apiplėšimui paslėpti“, kurio „naudos gavėjai galiausiai bus Vakarų karinės korporacijos“.

V.Nebenzia įspėjo, kad rezoliucijos patvirtinimas „gali tik padidinti įtampą ir nestabilumą visame pasaulyje“, ir tvirtino, kad rezoliucijos šalininkai „bus įtraukti į neteisėtą trečiosios šalies suverenaus turto nusavinimą“.

Rusijos veto teisė 15 narių Saugumo Taryboje neleido galingiausiai JT institucijai imtis jokių veiksmų nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją. Tačiau Generalinėje Asamblėjoje, kuri anksčiau priėmė keturias rezoliucijas, kritikuojančias Rusijos invaziją, veto teisės nėra.

Priešingai nei Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra teisiškai privalomos, tačiau jos atspindi pasaulio nuomonę ir parodė plačiai paplitusį nepritarimą Rusijos kariniams veiksmams.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį perspėjo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo dalyvius neversti maisto ir energijos ginklu, galimai užmaskuotai kritikuodamas Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Turime ryžtingai pasipriešinti maisto ir energetikos problemų politizavimui, instrumentalizavimui ir ginklavimuisi“, – sakė Xi Jinpingas aukščiausiojo lygio susitikime Balyje, taip pat pakartodamas savo gerai žinomą nepritarimą Vakarų sankcijų politikai.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo pabaigoje dauguma narių griežtai pasmerks Rusijos karą prieš Ukrainą, antradienį Balyje sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Manau, kad dauguma Didžiojo dvidešimtuko narių aiškiai pareikš, kad smerkia Rusijos karą Ukrainoje, kad Rusijos karą Ukrainoje jie laiko pagrindiniu didžiulių ekonominių ir humanitarinių kančių pasaulyje šaltiniu“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pareiškime, kuris bus paskelbtas šią savaitę Balyje, Indonezijoje, vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje, bus parodyta, kad G-20 „iš tikrųjų izoliuoja Rusiją“ – didžiausių pasaulio ekonomikų grupės narę.

Pareigūnas nesakė, kiek šalių neprisidės prie karo pasmerkimo ir kaip diplomatai parengs nevienbalsį pareiškimą dokumente, kurį skelbia visos šalys narės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris prieš beveik devynis mėnesius įsakė surengti niokojančią invaziją į Ukrainą, neprisijungė prie kitų lyderių Balyje. Aukščiausiojo lygio susitikime Rusijai atstovauja jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijai prieštaraujant net tam, kad žodis „karas“ būtų vartojamas apibūdinant jos bandymą pavergti kaimyninę Ukrainą, intensyviai spėliojama, kaip ir ar apskritai G-20 šalys kolektyviai reaguos į krizę.

Vis dėlto minėtas JAV pareigūnas teigė, kad „Rusijos agresyvus karas... yra griežčiausiai smerkiamas“.

Pareiškime, pasak pareigūno, apie tai „kalbama labai aiškiai“.

Pareiškimo juodraštyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, apgailestaujama dėl karo Ukrainoje ekonominio poveikio.

Be to, jame bus paraginta pratęsti Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, kurio galiojimas baigsis lapkričio 19 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“ Chersono dalyse, kurias praėjusią savaitę atgavo ukrainiečių kariuomenė.

„Prieš žiemą rusų okupantai sunaikino absoliučiai visą svarbią infrastruktūrą“, – sakė V.Zelenskis, pirmadienį apsilankęs išlaisvintame Chersone, ir pridūrė, kad „absoliučiai visi svarbūs miesto ir regiono objektai yra užminuoti“.

„Chersone nėra nei elektros, nei ryšio, nei interneto, nei televizijos“, – tęsė V.Zelenskis, sakydamas, kad „okupantai patys viską specialiai sunaikino“.

„Štai ką reiškia Rusijos vėliava – visišką nuniokojimą“, – sakė V.Zelenskis, žadėdamas sugrąžinti normalų gyvenimą.

„Scanpix“/AP nuotr./Prezidentas Volodymyras Zelenskis Chersone

Ukrainos nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pranešė, kad Rusija sunaikino pagrindinę energetikos infrastruktūrą, aptarnaujančią visą dešinįjį Dnipro krantą Chersono srityje ir didelę Mykolajivo srities dalį.

„Nuo lapkričio 6 dienos didžioji dalis išlaisvintos Chersono srities neturi elektros, – sakė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis. – Dedame visas pastangas, kad žmonėms elektra būtų tiekiama kuo greičiau.“

Pietinio Chersono miesto – vienintelės regioninės sostinės, kurią kontroliavo Maskvos pajėgos, – susigrąžinimas sudavė didelį smūgį rusų vykdomam Ukrainos puolimui.

Pirmadienį lankydamasis Chersone V.Zelenskis miesto išvadavimą pavadino „karo pabaigos pradžia“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius pareiškė, kad dabar atėjo laikas nutraukti „destruktyvų“ Rusijos karą ir „išgelbėti tūkstančius gyvybių“.

„Esu įsitikinęs, kad dabar yra laikas, kai Rusijos destruktyvus karas turi ir gali būti sustabdytas“, – sakė jis.

„Tai išgelbės tūkstančius gyvybių“, – pridūrė prezidentas.

V.Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, kreipėsi į ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių lyderius, įskaitant Kinijos vadovą Xi Jinpingą bei JAV prezidentą Joe Bideną.

Tačiau Balyje nėra Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris nusprendė į susitikimą atsiųsti savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

V.Zelenskis peikė „beprotiškus grasinimus branduoliniais ginklais, kurių griebiasi Rusijos pareigūnai“, turėdamas omenyje tamsią V.Putino retoriką, dėl kurios net Pekinas pasijuto nepatogiai.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Branduoliniam šantažui nėra ir negali būti jokių pasiteisinimų“, – pridūrė jis ir padėkojo „Didžiajam devynioliktukui“ – taip išskirdamas Rusiją – už tai, kad „aiškiai tai pasakė“.

Ukrainos vadovas taip pat paragino išplėsti ir neribotam laikui pratęsti Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą dėl grūdų, kurio galiojimas baigsis lapkričio 19 dieną.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o iki liepos, kai buvo pasiektas susitarimas, jos uostuose dėl Rusijos invazijos buvo užblokuota 20 mln. tonų grūdų.

„Manau, kad mūsų grūdų eksporto iniciatyva turi būti pratęsta neribotam laikui, nesvarbu, kada baigsis karas“, – sakė V.Zelenskis, ragindamas ją išplėsti ir į kitus uostus.

Ukrainos lyderis taip pat apkaltino Rusiją „bandymu paversti šaltį ginklu“, nes artėjant žiemai ji vykdo smūgių kampaniją prieš svarbiausią infrastruktūrą.

Be to, V.Zelenskis pritarė JAV vadovaujamam siekiui apriboti Rusijos naftos eksporto kainas, „kad energijos ištekliai nebebūtų naudojami kaip ginklai“.

„Jei Rusija bando atimti iš Ukrainos, Europos ir visų pasaulio energijos vartotojų nuspėjamumą ir kainų stabilumą, atsakas į tai turėtų būti priverstinis Rusijos eksporto kainų apribojimas“, – teigė jis.

G-20 susitikimą atidaręs Indonezijos lyderis ragina užbaigti karą

Indonezijos prezidentas Joko Widodo antradienį, pradėdamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuos Rusijos invazijos į Ukrainą klausimas, paragino lyderius „užbaigti karą“.

„Būti atsakingam reiškia kurti ne „naudos ir nuostolio pusiausvyros“ situacijas, būti atsakingam čia taip pat reiškia, kad turime užbaigti karą“, – sakė J.Widodo.

Susitikimo metu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės sieks, kad dėl skausmingai aukštų pasaulinių maisto produktų ir degalų kainų kaltę prisiimtų rusų prezidentas Vladimiras Putinas.

Siekdami priimti bendrą G-20 deklaraciją, kurioje būtų pasmerkta beveik devynis mėnesius trunkanti invazija ir grasinimai panaudoti branduolinius ginklus, JAV ir Europos pareigūnai šį aukščiausiojo lygio susitikimą pavadino vis didėjančios Rusijos izoliacijos įrodymu.

„Manau, kad dauguma Didžiojo dvidešimtuko narių aiškiai pareikš, kad smerkia Rusijos karą Ukrainoje“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Rusijos agresyvus karas smerkiamas kuo griežčiausiai“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad daugelis „Rusijos karą Ukrainoje laiko pagrindiniu didžiulių ekonominių ir humanitarinių kančių pasaulyje šaltiniu“.

Vis dėlto neaišku, ar Rusijos sąjungininkės G-20 Kinija, Indija ir Pietų Afrika pritars formuluotėms, kuriomis būtų taip aiškiai pasmerktas V.Putino karas.

Toks pasmerkimas G-20 susitikime būtų didelis diplomatinis pralaimėjimas Maskvai, kuri siekė, kad priešinimasis karui būtų vaizduojamas kaip Vakarų dominuojamas reikalas.

Tačiau Kinijos ir JAV prezidentų Xi Jinpingo ir Joe Bideno susitikime pirmadienį buvo užsiminta apie didėjantį Pekino nepasitenkinimą Rusijos vykdomu karu.

Jie abu išreiškė nepritarimą „branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti“ Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.

Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis prasidėjus viršūnių susitikimui žiniasklaidai sakė esąs „visiškai įsitikinęs, jog turėtume pabandyti pasinaudoti šiandien ir rytoj vyksiančiu susitikimu, kad įtikintume visas šalis daryti didesnį spaudimą Rusijai“.