„Būtent Ukrainoje šiandien sprendžiama Europos saugumo architektūros, kurios dalis yra mūsų valstybė, ateitis. Kalbėjome apie esminį požiūrį į šį labai svarbų procesą – apie būtinybę šioje architektūroje numatyti konkrečių teisinių garantijų, galinčių apsaugoti Ukrainos valstybę“, – V.Zelenskis sakė po derybų Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su O.Scholzu.
„Mus vienija bendra vizija, kad eskalavimas prie Ukrainos ir Rusijos sienos yra precedento neturintis iššūkis Europai ir pasauliui. Todėl mūsų partnerių pozicija, o taip pat konkretūs veiksmai remiant Ukrainą, stiprinant mūsų valstybės atsparumą ir gynybą, yra naudingi visam regionui, visai Europos Sąjungai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat sakė su Vokietijos kancleriu aptaręs paramos Ukrainos ekonomikai, energetikai ir saugumui klausimus.
„Ukraina yra patikima sąjungininkė ir tikras demokratijos avanpostas regione, be Ukrainos neįmanoma sukurti efektyvios saugumo architektūros Europoje. Todėl šiandien, susiduriant su precedento neturinčiais iššūkiais, Ukrainai svarbi mūsų partnerių parama – parama saugumo, ekonomikos ir energetikos srityse. Būtent apie tai šiandien kalbėjau su ponu O.Scholzu“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Savo ruožtu O.Scholzas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija ieško galimybių diplomatiniu būdu išsklaidyti įtampą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina, ir intensyvina pastangas spręsti šią krizę vadinamuoju Normandijos formatu.
„Mėginame rasti diplomatinį sprendinį iš šios sudėtingos padėties. Kartu su Prancūzija suintensyvinome pastangas Normandijos formatu. Svarbus indėlis į dialogo procesą – kad šias derybas lydėjo [Normandijos ketverto politinių] patarėjų susitikimai, iš kurių vėliausiais įvyko praeitą savaitę Berlyne“, – kalbėjo O.Scholzas.
„Be abejo, šis procesas sudėtingas, bet esu įsitikinęs, kad jis vertas bet kokių pastangų“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
Normandijos formatas buvo pradėtas 2014 metais, siekiant nutraukti ukrainiečių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kovas Rytų Ukrainoje.
Berlynui ir Paryžiui tarpininkaujant, Rusija ir Ukraina 2015-aisiais sudarė Minsko susitarimą, bet reguliariai kaltina viena kitą jo sąlygų pažeidimais.
Vis dėlto O.Scholzas nurodė, kad kartu su V.Zelenskiu laikosi nuomonės, jog „Normandijos formatas, kartu su derybomis tarp JAV, Rusijos ir ESBO (Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) yra svarbus derybų su Rusija formatas“.
Vakarų lyderiai jau kelias savaites skambina pavojaus varpais dėl Rusijos galimos invazijos į Ukrainą, Maskvai prie kaimynės sienų sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių.
Europos lyderiai įspėja, kad ši krizė yra didžiausia grėsmė žemyno saugumui nuo Šaltojo karo laikų, V.Putinui reikalaujant Vakarų įtakos Rytų Europoje mažinimo ir pažado nepriimti Ukrainos į NATO.
Jungtinės Valstijos yra įspėjusios, kad Rusijos pajėgos yra pasirengusios pulti Ukrainą. Sąjungininkės Vakaruose sako, kad yra pasirengusios invazijos atveju įvesti skaudžias ekonomines sankcijas.
Vokietijos lyderis pažymėjo, kad Vakarų šalims svarbu palaikyti tiesioginį dialogą su Kijevu ir Maskva, kad padėtis būtų deeskaluota.
„Mūsų bendras tikslas – išvengti eskalavimo. Dėl to dirbame visais lygiais – labai intensyviai, glaudžiai ir pasitikėdami. Labai svarbios tiesioginės derybos su Kijevu ir Maskva“, – pridūrė O.Scholzas.
„Esame pasiruošęs rimtam dialogui su Rusija dėl Europos saugumo. NATO ir JAV pateikė Rusijai konkrečių pasiūlymų, kuriuos mes palaikome, ir daba laukiame Rusijos atsako“, – sakė Vokietijos kancleris.
