Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs, kad tolimojo nuotolio ginklų paleidimas į Rusiją reikštų, jog NATO šalys kariauja su Maskva.
„Nei Amerika, nei Jungtinė Karalystė nedavė mums leidimo naudoti šiuos ginklus Rusijos teritorijoje, prieš bet kokius taikinius bet kokiu atstumu. Mes nenaudojome tolimojo nuotolio ginklų Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakė jis vėlai penktadienį.
Šiuos ginklus tiekia Ukrainos Vakarų sąjungininkai.
Ukrainos lyderis pridūrė, kad, jo nuomone, sąjungininkai baiminasi karo veiksmų eskalavimo.
Visgi, anot prezidento, rugsėjo pradžioje Ukrainos sąjungininkai padidino karinę paramą.
„(Pagalba) paspartėjo rugsėjį (...) ir mes jaučiame skirtumą“, – sakė V. Zelenskis, kurio kariuomenė šiuo metu bando stabdyti Rusijos pajėgų veržimąsi į rytus.
Dėl vėlavusio ginklų tiekimo, kurį lėmė politiniai nesutarimai tarp sąjungininkų, šių metų pradžioje Ukrainos pajėgoms pritrūko atsargų.
Kyjivas yra labai priklausomas nuo šios karinės paramos.
Ukrainiečių kariuomenė turi mažiau karių ir ginklų nei Rusijos pajėgos, su kuriomis ji kovoja nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Taikos planai
Kitą savaitę JAV su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) susitiksiantis V. Zelenskis tikisi, jog JAV lyderis palaikys jo vadinamąjį „pergalės planą“, kaip užbaigti daugiau kaip dvejus su puse metų trunkantį karą su Rusija.
„Planas skirtas sprendimams, kurie turės būti priimti nuo spalio iki gruodžio. Mes to labai norėtume. Tada manome, kad planas veiks“, – penktadienį sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pareiškė, kad šį pavasarį Kinijos ir Brazilijos pasiūlytas taikos planas Ukrainai yra pernelyg miglotas.
„Nemanau, kad tai buvo konkretus planas. Nematau jame jokių konkrečių veiksmų ar etapų, tik apibendrintas procedūras. Apibendrinimai visada kažką slepia“, – šeštadienį sakė jis žurnalistams.
Anksčiau šiais metais Kinija ir Brazilija paskelbė bendrą taikos planą, kuriame raginama surengti taikos konferenciją su Ukraina ir Rusija ir neišplėsti karo zonos.
Pagal planą konferencijoje abi pusės dalyvautų lygiomis teisėmis ir būtų svarstomi visi variantai.
Pekinas ir Maskva palaiko glaudžius ryšius, kurie sustiprėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
JAV teigia, kad nors Kinija tiesiogiai netiekia ginklų Rusijai, ji padeda Maskvai didinti raketų, karinių dronų ir tankų gamybą šalies viduje.
Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad tikriausiai rugsėjo 26-ąją arba 27-ąją susitiks su respublikonų kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
D. Trumpas, kuris 2017–2021 metais buvo amerikiečių prezidentas, yra itin kritiškas milijardų dolerių vertės Vašingtono siųstai pagalbai Kyjivui ir teigia, kad gali padėti nutraukti karą per 24 valandas, tačiau nepaaiškina, kaip tai padarytų.
Tuo tarpu Iranas, didėjant įtampai regione ir kaltinimams dėl ginklų siutimo Rusijai, šeštadienį pristatė naują balistinę raketą ir patobulintą vienpusį atakos droną.
Vakarų vyriausybės kaltina Iraną tiekiant Rusijai dronus ir raketas, kurias rusai naudoja kare su Ukraina. Iranas šį kaltinimą ne kartą neigė.
Šį mėnesį JK, Prancūzija, Vokietija ir JAV įvedė naujas sankcijas Iranui, teigdamos, kad šis tiekė balistines raketas Rusijai jos karo veiksmams Ukrainoje.
