Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikrai nebuvo vienintelis lyderis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, nupiešęs niūrų tarptautinių santykių vaizdą. Tačiau buvęs aktorius ir komikas tai padarė spalvingiausiai.
Savo trečiadienio kreipimesi jis be užuolankų kalbėjo apie blogybes įvairiose srityse, pradedant dalijimusi vakcinomis nuo pandeminio koronaviruso, kova su klimato kaita ir baigiant nusigręžimu nuo Rusijos vykdomos Krymo aneksijos. V.Zelenskis pasiūlė JT savo susitikimus rengti pasaulio karštuosiuose taškuose ir netgi pasisiūlė vieną jų asmeniškai organizuoti.
„Neironizuoju. Nieko netrolinu, – kalbėjo jis. – Metas pabusti.“
43 metų V.Zelenskis, kuris buvo politikos naujokas, kai 2019-aisiais laimėjo prezidento rinkimus, į didžiausio kasmetinio pasaulio diplomatijos susitikimo delegatus kreipėsi trečią kartą.
Pirmą savo kalbą 2019-aisiais jis sakė Jungtines Valstijas purtant politinei audrai dėl V.Zelenskio ir tuometinio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pokalbio telefonu.
D.Trumpui dėl šio pokalbio, per kurį jis spaudė V.Zelenskį inicijuoti tyrimą dabartinio JAV prezidento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio atžvilgiu, galiausiai buvo surengta apkalta.
2020 metais JT Generalinės Asamblėjos sesija dėl koronaviruso pandemijos vyko virtualiai. Tąsyk V.Zelenskis išreiškė viltį, kad šis susitikimas paskatins sugrįžti prie „veiksmingo daugiašališkumo ir veiksmingo tarptautinio solidarumo“.
Po metų V. Zelenskis, neslėpdamas apmaudo, konstatavo, jog pandemija parodė, kad pasaulis tik „žaidė vienybę“.
„Viena yra dalytis bendrais tikslais ir visai kas kita – dalytis vakcinomis“, – kalbėjo jis.
„Paaiškėjo, kad straipsniuose apie lygybę, kaip ir reklamoje, yra žvaigždutė ir prierašas smulkiu šriftu: „Visi mes žmonės, visi sėdime viename laive, bet gelbėjimosi valtis pirmi gaus keleiviai, keliaujantys pirmąja klase“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas savo kalboje vėl ragino pasaulį imtis ryžtingesnių veiksmų dėl Rusijos vykdomos Krymo aneksijos. Maskva savo sprendimą aneksuoti šį Ukrainai priklausantį pusiasalį aiškino būtinybe apginti ten gyvenančius rusakalbius.
Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, per Ukrainos kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų susirėmimus šalies rytuose jau žuvo per 13 tūkst. žmonių, o pastangos rasti politinį konflikto sprendinį pateko į aklavietę.
„Galbūt kažkur Centriniame parke ar „Madison Square Garden“ ties šūviai neaidi taip garsiai“, – sakė V.Zelenskis, kalbėdamas apie netoli JT būstinės Niujorke esančius objektus.
Įtakinga JT Saugumo Taryba niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl Ukrainos, nes Rusija joje turi veto teisę.
„Pasaulyje niekas nebesijaučia saugus“, – sakė V.Zelenskis, ragindamas neleisti, kad nacionaliniai interesai sugriautų visą tarptautinių santykių architektūrą, „kai iš tiesų nebelieka jokių taisyklių, išskyrus stipriojo teisę“.
Pasak jo, pasaulis taip pat prasmingai nesprendžia globalių problemų, tokių kaip klimato kaita, badas, skurdas, neraštingumas, oro tarša, geriamojo vandens trūkumas.
Kiekvieną kartą, kai lyderiai susirenka į asamblėją, „tarsi renkame „Pasaulio metų nelaimę“, apie kurią po metų mažai kas prisimins, nes bus nauja“, kalbėjo V.Zelenskis.
„Per kiekvieną Asamblėją pasaulis krauna jas į didžiulę grėsmių kuprinę, kuri (...) jau yra maksimaliai užpildyta, – JT yra tarsi į pensiją išėjęs superherojus, seniai pamiršęs, koks puikus jis buvo kadaise.“
Tačiau jis išvardijo priežastis, dėl kurių verta tai prisiminti. Jis atkreipė dėmesį į tokias JT iniciatyvas kaip 1948 metų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, maisto programos, taikos palaikymo misijos ir UNICEF, agentūra, padedanti vaikams daugiau nei 190 šalių ir teritorijų.
„[Vaikai] yra svarbiausia, ką turime, – kalbėjo V.Zelenskis. – Todėl niekuomet nebus banalu ar senamadiška raginti vienytis jų labui.“
