„Šiandien inicijavau pokalbį telefonu su Rusijos Federacijos prezidentu. Rezultatas – tyla. Nors turėtų būti tyla Donbase. Todėl šiandien noriu kreiptis į visus Rusijos piliečius. Ne kaip prezidentas. Kreipiuosi į Rusijos piliečius kaip Ukrainos pilietis.
Nuo jūsų mus skiria daugiau nei du tūkstančiai kilometrų bendros sienos. Šiandien šalia jos stovi jūsų kariuomenė, beveik du šimtai tūkstančių kareivių. Tūkstančiai kovinių mašinų. Jūsų vadovybė patvirtino jų žingsnį į priekį. Į kitos šalies teritoriją. Ir šis žingsnis gali būti didelio karo Europos žemyne pradžia.
Visas pasaulis kalba apie tai, kas gali nutikti diena iš dienos. Priežastis gali atsirasti bet kuriuo metu. Bet kokia provokacija. Bet kokia žiežirba. Žiežirba, kuri gali sudeginti viską. Jums sakoma, kad ši liepsna išlaisvins Ukrainos žmones. Tačiau Ukrainos žmonės yra laisvi. Jie prisimena savo praeitį ir kuria savo ateitį. Jis stato, o ne griauna, kaip kasdien pasakoja per televiziją.
Jūsų vadovybė patvirtino jų žingsnį į priekį. Į kitos šalies teritoriją. Ir šis žingsnis gali būti didelio karo Europos žemyne pradžia.
Ukraina jūsų naujienose ir Ukraina realiame gyvenime yra dvi visiškai skirtingos šalys. Ir pagrindinis jų skirtumas yra tas, kad mūsų yra tikra. Jie jums sako, kad mes esame naciai. Tačiau kaip žmonės, paaukoję daugiau nei aštuonis milijonus gyvybių už pergalę prieš nacizmą, gali palaikyti nacizmą? Kaip aš galiu būti nacis? Papasakokite apie tai mano seneliui. Kuris praėjo visą karą būdamas Sovietinės armijos pėstininku. O mirė būdamas pulkininkas Nepriklausomoje Ukrainoje.
Jie jums sako, kad mes nekenčiame Rusijos kultūros. Kaip galima nekęsti kultūros? Bet kurios kultūros? Kaimynai visada vienas kitą praturtina kultūriškai. Tačiau tai nepadaro jų vienu vieniu. Neištirpdo mūsų jumyse. Mes skirtingi. Tačiau tai nėra priežastis būti priešais. Mes norime patys apibrėžti ir kurti savo istoriją. Taikiai. Ramiai. Sąžiningai.
KĄ BOMBARUOTI? Donecką, kuriame buvau dešimtis kartų? Namą, kuriame gyvena mano geriausio draugo mama? Kur palaidotas mano geriausio draugo tėvas?
Jums pasakojo, kad aš įsakysiu pulti Donbasą, šaudyti ir bombarduoti be jokių klausimų. Nors klausimų kyla, ir labai paprastų: KĄ NUŠAUTI?
KĄ BOMBARUOTI? Donecką, kuriame buvau dešimtis kartų? Mačiau veidus, akis? Artemą, po kurią vaikščiojau su draugais. „Donbass-Areną“, kur su vietiniais sirgau už mūsų ukrainiečių vaikinus Europos čempionate? Ščerbakovo parką, kuriame kartu gėrėme, kai mūsų berniukai pralaimėjo. Luhanską? Namą, kuriame gyvena mano geriausio draugo mama? Kur palaidotas mano geriausio draugo tėvas?
Atkreipkite dėmesį, kad aš dabar kalbu rusiškai, bet niekas Rusijoje nesupranta, apie ką. Šios gatvės, pavadinimai, įvykiai – visa tai jums svetima. Nepažįstama. Tai mūsų istorija. Tai mūsų žemė. Už ką kovosite? Ir su kuo?
Daugelis iš jūsų buvote Ukrainoje. Daugelis iš jūsų turi giminaičių Ukrainoje. Kažkas studijavo Ukrainos universitetuose. Draugavote su ukrainiečiais. Jūs žinote mūsų charakterį. Jūs žinote mūsų principus. Jūs žinote, ką mes vertiname.
Taigi įsiklausykite į save. Į proto balsą. Į sveiką protą.
Šios gatvės, pavadinimai, įvykiai – visa tai jums svetima. Nepažįstama. Tai mūsų istorija. Mūsų žemė. Už ką kovosite? Ir su kuo?
Išgirskite mus. Ukrainos žmonės nori taikos. Ukrainos vyriausybė nori taikos. Nori – ir daro. Daro viską, ką gali. Mes ne vieni. Ukrainą remia daugelis šalių.
Kodėl?
Todėl, kad kalba ne apie taiką bet kokia kaina. Kalba apie taiką ir principus. Apie teisingumą. Apie tarptautinę teisę. Apie apsisprendimo teisę. Teisė spręsti savo ateitį. Kiekvienos visuomenės teisę į saugumą ir kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę be grėsmių.
Visa tai mums svarbu. Visa tai svarbu pasauliui. Tikrai žinau, kad tai svarbu ir jums.
Tikrai žinome: karo mums nereikia – nei šalto, nei karšto, nei hibridinio. Bet jei mus puls, jei bandys atimti iš mūsų šalį, laisvę, gyvybes, mūsų vaikų gyvybes, mes ginsimės. Puldami pamatysite mūsų veidus. Ne mūsų nugaras. O mūsų veidus.
Karas yra didelė bėda. Ir ši bėda turi didelę kainą. Visomis prasmėmis. Žmonės praranda pinigus, reputaciją, pragyvenimo lygį. Praranda laisvę.
Tačiau svarbiausia, kad žmonės netenka savo artimųjų. Praranda save.
-
Rusijos klasta: separatistams Donbase priskyrė tai, ko jie niekada neturėjo
-
Sankcijų Rusijai analizė: Kremlius galės gyventi
-
JT vadovas perspėja apie Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį pasauliui
-
R.Šimašiaus patarėjas po vizito Ukrainoje: Kijeve išpirkti visi iki vieno ginklai ir šoviniai
-
Kiek ir kur yra Rusijos karių ir karinės technikos prie Ukrainos sienų?
Kare visada visko trūksta. Tačiau su kaupu pakanka skausmo, purvo, kraujo ir mirties. Tūkstančių, dešimčių tūkstančių mirčių.
Jums sako, kad Ukraina gali kelti grėsmę Rusijai. To nebuvo praeityje, nėra dabar ir nebus ateityje. Jūs reikalaujate saugumo garantijų iš NATO. Ir mes reikalaujame savo saugumo garantijų – iš jūsų, iš Rusijos ir kitų Budapešto memorandumo garantų.
Šiandien mes nesame jokiuose gynybos aljansuose. Ukrainos saugumas yra susijęs su mūsų kaimynų saugumu. Todėl šiandien būtina kalbėti apie visos Europos saugumą. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas – taika Ukrainoje ir mūsų piliečių saugumas. Norėdami tai padaryti, esame pasirengę apie tai pasikalbėti su visais, įskaitant jus. Įvairiuose formatuose ir bet kokiose platformose.
Kas gali tam užkirsti kelią? Žmonės. Ar yra žmonių tarp jūsų? Aš esu tikras.
Karas iš visų atims garantijas. Niekas neturės saugumo garantijų.
Kas nuo to nukentės labiausiai?
Žmonės.
Kas to nenori labiausiai?
Žmonės.
Kas gali tam užkirsti kelią?
Žmonės.
Ar yra žmonių tarp jūsų? Aš esu tikras. Visuomenės veikėjai, žurnalistai, muzikantai, aktoriai, sportininkai, mokslininkai, gydytojai, tinklaraštininkai, komikai, tiktokeriai ir daugelis kitų. Paprasti žmonės. Vyrai. Moterys. Senoliai. Vaikai. Tėvai. Ir svarbiausia – Mamos!
Lygiai taip pat kaip žmonės Ukrainoje! Kad ir kaip Ukrainos valdžia stengtųsi jus įtikinti priešingai.
Aš žinau, kad šio mano kreipimosi neparodys per Rusijos televiziją. Bet Rusijos piliečiai turi jį pamatyti. Jie turi žinoti tiesą. O tiesa yra tai, kad reikia sustoti, kol nevėlu. Ir jei Rusijos vadovybė nenori dėl taikos sėsti prie stalo su mumis, gal ji sės prie stalo su jumis. Ar nori rusai karo? Aš labai norėčiau atsakymo į šį klausimą, bet atsakymas priklauso tik nuo jūsų“.
