„Visi norime taikos ir sutarto [konflikto] sprendimo. Tačiau kartu turime suprasti, kad jei Rusija ir prezidentas V.Putinas nustos kariauti, o Ukraina taip pat sustabdys karinius veiksmus, tada bus taika“, – trečiadienio vakarą BBC sakė J.Stoltenbergas.
Tačiau, kaip rašo radijo stoties „Svoboda“ interneto svetainė, Ukrainos valdžios institucijos su šia pozicija nesutinka. Kyjivas mano, kad nutraukus karo veiksmus ir pradėjus taikos derybas konfliktas būtų įšaldytas. Tai suteiktų Rusijai atokvėpio, kurio jai reikia, kad atgautų kovinį pajėgumą ir pakartotų invaziją iš tų teritorijų, kurias dabar yra užgrobusi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad derybos su Maskva įmanomos tik tada, kai visi Rusijos kariai visiškai paliks okupuotas teritorijas, o Maskva duos garantijas, kad „tai daugiau nepasikartos“.
Pasak „Svoboda“, dieną prieš tai pokalbyje su žurnalistais V.Zelenskis sakė, kad iš kitų šalių vadovų gavo tam tikrų signalų apie Rusijos norą pradėti derybas. Anot Ukrainos prezidento, Kyjivas nenori palaikyti santykių su Rusija „užkulisiuose“, bet yra pasirengęs viešam dialogui.
„Pasiūliau viešą formą, nes Rusija kariauja viešą karą su Ukraina“, – citavo V.Zelenskį „Ukrainska pravda“.
Anksčiau vaizdo kreipimesi į G20 aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius V.Zelenskis pasiūlė 10 žingsnių, kaip atkurti taiką Ukrainoje. Kartu jis paragino kitas šalis nereikalauti, kad Kyjivas „eitų į kompromisą su sąžine, suverenitetu, teritorija ir nepriklausomybe“.
Rusija turi dar kartą patvirtinti Ukrainos teritorinį vientisumą, išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos ir atlyginti padarytą žalą. Be to, V.Zelenskis tarp derybų su Rusija sąlygų nurodė saugumo garantijas, radiacinę ir branduolinę saugą bei visų kalinių paleidimą.
Kremlius pareiškė, kad prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktos sąlygos patvirtina Ukrainos poziciją atsisakyti derėtis. Todėl Maskva ir toliau sieks savo tikslų vykdydama „specialią karinę operaciją“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija sąlygą išvesti karius ir tik tuomet pradėti derybas su Ukraina pavadino nepriimtina.
Po V.Zelenskio kalbos G20 aukščiausiojo lygio susitikimo Rusija prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą surengė didžiausią ataką nuo invazijos pradžios, paleidusi apie 100 raketų bei dronų.
„Svoboda“ primena, kad Rusijos ir Ukrainos derybos buvo sustabdytos gegužės mėnesį. Spalio pradžioje V.Zelenskis pasirašė dekretą, pagal kurį neįmanoma vesti derybų su Rusija, kol jos prezidentu bus Vladimiras Putinas. Tai įvyko netrukus po to, kai Maskva aneksavo kelis okupuotus Ukrainos regionus. V.Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi deryboms, bet nėra pasirengusi aptarti aneksuotų teritorijų likimo.
Pastarosiomis dienomis, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronte pasiekė sėkmės ir išlaisvino Chersono miestą, kurį Rusija jau buvo paskelbusi savo teritorija, įvairių šalių politikai ir vadovai vis dažniau kalba apie galimybę atnaujinti derybas. Tačiau jie pabrėžia, kad tik Ukraina nuspręs, kokiomis sąlygomis ir kaip tai įvyks.