Nuo mėnesio pradžios V.Zelenskis lankėsi Suomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur susitiko su tų šalių vadovais ir aptarė paramą Ukrainai.
Ukrainos naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ pasidalino apžvalga apie pagrindinius kelionės po Europą rezultatus ir sąjungininkų pažadus.
Suomija
Gegužės 3 d. Ukrainos lyderis lankėsi Suomijoje, kur susitiko su šalies prezidentu Sauli Niinisto bei Šiaurės šalių premjerais ir dalyvavo Šiaurės šalių aukščiausiojo lygio susitikime.
-
Ukrainoje vėl skambėjo oro pavojaus sirenos: pranešta apie sprogimus Mykolajive
-
G.Nausėda Europos Tarybos viršūnių susitikime aptars Rusijos atsakomybę už karą Ukrainoje
-
E.Macronas: Prancūzija apmokys ukrainiečių naikintuvų pilotus
-
Ukrainos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sučiuptas dėl 2,7 mln. JAV dolerių kyšio
-
Naujas iššūkis Rusijai: fronte prarasti 2000 tankų ne didžiausia bėda
-
Europos Tarybos viršūnių susitikime Islandijoje bus siekiama Rusijos atsakomybės už karą
Pasak V.Zelenskio, vizito tikslas buvo sustiprinti paramą Ukrainai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo išvakarėse. Jis taip pat paragino Suomiją paskubėti su 15-uoju pagalbos paketu, į kurį bus įtraukta įranga Ukrainos kariuomenei, nes, jo teigimu, svarbiausias Ukrainai – „išgelbėtų gyvybių skaičius“.
Spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu V.Zelenskis buvo optimistiškai nusiteikęs ir tvirtino, kad laukia sąjungininkų sprendimo dėl kovinių lėktuvų perdavimo po Ukrainos kontrpuolimo.
Jis pažymėjo, kad norėtų gauti Suomijoje eksploatuojamus lėktuvus „Hornet“, tačiau Suomijos vadovas pabrėžė, kad jie esą yra per seni.
Po Šiaurės šalių aukščiausiojo lygio susitikimo Ukrainos lyderis išreiškė viltį, kad liepos mėnesį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina sulauks kvietimo prisijungti prie Aljanso.
Suomijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos vadovai pasirašė bendrą dokumentą, kuriuo remiamas Ukrainos stojimas į NATO ir Europos Sąjungą.
Nyderlandai
Iš Suomijos V.Zelenskis išvyko į Nyderlandus, kur susitiko su šalies ministru pirmininku Marku Rutte, Belgijos premjeru Alexanderiu de Croo, Nyderlandų karaliumi Vilhemu-Aleksanderiu ir pasakė kalbą Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) Hagoje.
Hagoje Ukrainos prezidentas pareiškė, kad reikia įsteigti visavertį tribunolą Rusijos karinei agresijai tirti. Pasak jo, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turėtų atsidurti teisiamųjų suole. Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje turėtų būti paskutinis didelis karinis konfliktas pasaulyje.
Spaudos konferencijos metu V.Zelenskis tvirtino, kad nėra priežasčių, dėl kurių sąjungininkai neturėtų suteikti Ukrainai kovinių lėktuvų. M.Rutte jį patikino, kad šiuo klausimu, įskaitant ir F-16 tiekimą, dirba su Belgija, Danija, Jungtine Karalyste ir kitais partneriais.
Tuo tarpu Belgijos ministras pirmininkas paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau detalių neatskleidė.
Ukrainos prezidentui taip pat buvo pademonstruotas karinės pagalbos paketas – artilerija, šarvuočiai ir priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, kurią kariaujančiai šaliai įsipareigojo perduoti Nyderlandai.
Italija
Nors po poros dienų kelionės V.Zelenskis grįžo į Ukrainą, bet po savaitės vėl tęsė savo vizitus Europoje. Kol buvo Kyjive, jis priėmė JAV Kongreso delegaciją ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen. Vienas iš pagrindinių pastarojo vizito rezultatų buvo pareiškimas apie Europos Sąjungos pasirengimą suteikti apie 1 mln. vienetų 155 mm artilerijos sviedinių ir daugiau kaip 1 000 raketų.
Šeštadienį Ukrainos prezidentas atvyko į Italiją, kur jo laukė susitikimai su šalies vadovu Sergio Mattarella, premjere Giorgia Meloni ir popiežiumi Pranciškumi.
Po pokalbio su G.Meloni V.Zelenskis teigė, jog jie aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje ir Ukrainos oro pajėgumų bei saugumo stiprinimą, taikos formulės įgyvendinimą, į Rusiją deportuotų vaikų grąžinimą, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Ukrainos priartinimą prie narystės ES.
Italijos premjerė išreiškė pasitikėjimą Ukrainos pergale, tačiau nepateikė jokių pareiškimų dėl konkrečios karinės pagalbos.
„RBC-Ukraine“ teigimu, Ukrainos pusė tikisi iš Italijos ir Prancūzijos gauti priešraketinės gynybos sistemą „SAMP-T“.
Susitikęs su popiežiumi, Ukrainos lyderis pakvietė Vatikaną prisijungti prie Ukrainos taikos formulės. Vėliau, duodamas interviu žurnalistams, jis pabrėžė, kad Pranciškaus kaip tarpininko derybose su šalimi agresore jam nereikia. Tačiau pakvietė jį tapti vienu iš lyderių rengiant veiksmų planą teisingai taikai Ukrainoje pasiekti.
Vokietija
Iš Romos Ukrainos prezidentas dar naktį pasiekė Vokietiją. Saugumo sumetimais, vizito programa iš anksto nebuvo atskleista. Anksčiau nutekinus informaciją apie planuojamą vizitą Berlyne tarp valdžios pareigūnų kilo ginčas dėl V.Zelenskiui keliamos grėsmės ir apsilankymą net planuota atšaukti, tačiau galiausiai vizitas įvyko.
Berlyne V.Zelenskis susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu ir kancleriu Olafu Scholzu. Pasak jo, buvo aptarti ginklų, įskaitant vakarietiškus naikintuvus, tiekimo klausimai.
Šalies kancleris O.Scholzas pakartojo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno mėgstamą sparnuotą frazę, kad Vokietija „padės Ukrainai tiek, kiek reikės“.
Vizito metu Ukrainos vadovas susitiko ir su Vokietijos saugumo kabineto nariais. Jiems jis pasakojo apie padėtį fronte ir ragino panaikinti bet kokius apribojimus bei „raudonąsias linijas“ bet kokios rūšies ginklų tiekimui.
Spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu V.Zelenskis paskelbė, kad yra dirbama ties naikintuvų koalicijos kūrimu ir kad dalis jo užsienio kelionių skirtos būtent šiam klausimui.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai svarbu, jog tokią koaliciją remtų ir Vokietija.
Tačiau O.Scholzas nebuvo toks užtikrintas dėl naikintuvų tiekimo Ukrainai ir pažymėjo, kad jo šalis daugiausia dėmesio skiria jau patvirtintoms ginkluotės sistemoms ir toms, kurias Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali panaudoti siekdamos priversti Maskvą pasitraukti iš Ukrainos.
Kalbėdamas apie patvirtintas ginkluotės sistemas, Vokietijos kancleris turėjo omenyje priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, IRIS-T ir „Gepard“, taip pat įvairias artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas.
Anksčiau pranešta, kad Berlynas rengia didžiausią 2,7 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. Pirminiais duomenimis, jį sudarys 20 šarvuočių „Marder“, 30 tankų „Leopard 1“, 18 ratinių haubicų, 4 oro gynybos sistemos IRIS-T SLM, 12 IRIS-T SLS paleidimo įrenginių, šimtai joms skirtų valdomų raketų ir 15 „Gepard“ priešraketinių gynybos sistemų.
Prancūzija
Sekmadienio vakarą V.Zelenskis tęsė savo vizitų seriją ir atvyko į Paryžių. Susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jiedu aptarė karinę pagalbą Ukrainai ir Prancūzijos prisijungimą prie naikintuvų koalicijos. Taip pat buvo iškeltas paramos Ukrainos prisijungimo prie ES ir NATO klausimas.
Pasak E.Macrono, jo šalis suteiks keliems Ukrainos kariuomenės batalionams dešimtis šarvuočių ir lengvųjų tankų. Jis patikslino, kad tai apima sunkiuosius šarvuočius AMX-10RC.
Po susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime Prancūzijos ir Ukrainos vadovai paragino Rusiją išvesti savo okupacines pajėgas iš užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės Enerhodare.
Prancūzijos prezidentas pirmadienį paskelbė, kad jo šalis sudarys sąlygas apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus, nors ir atmetė galimybę siųsti Kyjivui karo lėktuvų.
„Atvėrėme duris pilotų apmokymui... su keliomis kitomis taip pat pasirengusiomis Europos šalimis. Manau, vyksta diskusijos su amerikiečiais“, – sakė E.Macronas transliuotojui TF1.
Negana to, Prancūzija pranešė, jog prisijungs prie Didžiosios Britanijos ir papildys Ukrainos tolimojo nuotolio raketų arsenalą.
Kariaujančiai šaliai planuojama perduoti raketas SCALP, kurių veikimo nuotolis gali viršyti 250 km. Ji paleidžiama iš lėktuvo ir prieš paleidimą užprogramuojama.
Jungtinė Karalystė
Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė pasidalino geromis naujienomis ir pranešė, jog perduos Ukrainai ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“, kurios, tikėtina, padės ukrainiečiams apsaugoti savo teritoriją nuo Rusijos grėsmės.
Pirmadienį V.Zelenskio darbotvarkėje buvo numatytos derybos su šalies premjeru Rishi Sunaku – jis visuomet labai šiltai reaguoja į jų susitikimus ir noriai dalinasi draugiškomis nuotraukomis savo socialiniuose tinkluose.
Prieš dviejų vadovų susitikimą Didžioji Britanija pranešė, kad pristatys Ukrainai šimtus oro gynybos raketų ir tolimojo nuotolio atakos dronų.
„Tai itin svarbus momentas Ukrainos pasipriešinimui siaubingam agresijos karui, kurio jie nepasirinko ir neišprovokavo“, – sakė R.Sunakas prieš derybas su V.Zelenskiu savo užmiesčio rezidencijoje Čekerse.
Pranešama, kad Jungtinė Karalystė taip pat parengė mokymo programą Ukrainos pilotams, naudojantiems naikintuvus F-16. Pradinis skrydžių etapas su baziniais mokymais prasidės šią vasarą.
Londonas tvirtina, kad kartu su kitais sąjungininkais siekia aprūpinti Ukrainos karines oro pajėgas naikintuvais F-16.
Kaip patikslino Didžiosios Britanijos premjero atstovas, F-16 pilotų mokymai nereiškia, kad Londonas ketina tiekti Ukrainai šiuos lėktuvus. Visų pirma todėl, kad Karališkosios oro pajėgos savo reikmėms naudojasi naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Kol kas nežinoma, ar po susitikimo su R.Sunaku prezidentas V.Zelenskis grįžo į Ukrainą, ar yra pakeliui į Islandiją, kur ketvirtadienį prasideda retas Europos Tarybos viršūnių susitikimas. Jo metu bus išreikšta parama valstybei narei Ukrainai ir pasmerkta iš organizacijos išvaryta Rusija, įsiveržusi į savo kaimynės teritoriją.
Dvi dienas posėdžiausiantys lyderiai nori, jog būtų sukurti sistemos, kurioje būtų registruojama visa Rusijos pajėgų jau padaryta žala, kontūrai, kad vėliau Maskva galėtų būti laikoma atsakinga už kompensacijas nukentėjusiesiems. ET atstovai tikisi, kad šią iniciatyvą taip pat palaikys stebėtojos statusą viršūnių susitikime turinčios Jungtinės Valstijos.
