Kaip prezidentas jis turi galią duoti įsakymus, sakė V.Zelenskis Vokietijos dienraščiui „Bild“.
„Nieko panašaus nepadariau. Niekada nebūčiau taip pasielgęs“, – sakė jis. Jo žodžius vertė vokiečių vertėjas.
„Manau, kad mūsų kariuomenė ir žvalgybos tarnybos nieko panašaus nepadarė“, – tvirtino V.Zelenskis ir pridūrė, kad norėtų pamatyti įrodymus.
„Šimtu procentų apie tai nieko nežinome“, – sakė jis.
Laikraštis „The Washington Post“ antradienį paskelbė, kad viena Europos žvalgybos agentūra pranešė CŽA žinanti apie Ukrainos specialiųjų operacijų komandos planą susprogdinti dujotiekius „Nord Stream“.
Straipsnyje teigiama, kad pranešimas buvo gautas likus trims mėnesiams iki praeitais metais įvykusių sprogimų, sugadinusių Baltijos jūros dugnu nutiestus vamzdynus.
Laikraštis citavo JAV žvalgybos duomenis, kuriuos, kaip teigiama, anksčiau šiais metais nutekino vienas žemo rango JAV nacionalinės gvardijos oro pajėgų kompiuterių technikas, turėjęs prieigą prie didelio kiekio itin slaptos medžiagos.
Nutekintuose dokumentuose nurodoma, kad 2022 metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, viena neįvardijama Europos žvalgybos institucija JAV žvalgybos agentūrai pranešė, kad Ukrainos kariuomenės narai, tiesiogiai pavaldūs šalies vyriausiajam kariuomenės vadui, planavo šį išpuolį.
Rugsėjo 26 dieną dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, nutiestus tiekti gamtines dujas iš Rusijos į Vokietiją, pažeidė povandeniniai sprogimai. Vamzdynai tapo nebetinkami naudoti ir Rusija neteko galimybės gauti milijardines pajamas.
Šis numanomas sabotažo aktas paveikė visą regioną, nes dėl jo buvo nutrauktas itin svarbus energijos tiekimas Europai kaip tik tuo metu, kai dėl karo smarkiai išaugo naftos kaina.
Kaltinimai buvo mesti kelioms šalims, įskaitant Rusiją, Jungtines Valstijas ir Ukrainą, tačiau visos jos neigė atsakomybę.