V.Zelenskis: kasdien Donbase žūsta šimtas Ukrainos karių

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Ukrainos, bėgdami nuo karo veiksmų, į Europos Sąjungos šalis pasitraukė 5,3 mln. Ukrainos piliečių, skelbia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Tačiau pastarosiomis savaitėmis į Ukrainą jau grįžta daugiau žmonių, nei palieka šalį.

Nuo gegužės 25 iki 31 dienos iš Europos Sąjungos į Ukrainą sugrįžo beveik 260 tūkst. ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios į tėvynę jau sugrįžo 2,3 mln. ukrainiečių.

Gegužės 23-iąją pirmą kartą sumažėjo dėl karo persikėlusių asmenų skaičius ir pačioje Ukrainoje. Bendras tokių asmenų skaičius dabar yra 7,1 mln., o tai 11 proc. mažiau nei gegužės 3-iąją.

Lenkija bei Rumunija ir toliau lieka šalimis, kurios priima didžiausią iš Ukrainos išvykstančių asmenų skaičių: atitinkamai 147 tūkst. ir 32,8 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos kirto šių šalių sienas nuo gegužės 25-osios iki 31-osios.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „baigsis prie derybų stalo“, o Ukrainai ir toliau reikia Aljanso paramos.

Apie tai jis pareiškė Vašingtone po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, viceprezidente Kamala Harris ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu, rašo CNN.

„Karai iš prigimties yra nenuspėjami, ir todėl mes tiesiog turime būti pasirengę ilgalaikei perspektyvai“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas prie Baltųjų rūmų po susitikimo su Joe Bidenu

Jis pridūrė, kad tai virto „išsekinimo karu“, kuriame ukrainiečiai „moka didelę kainą už savo šalies apgynimą mūšio lauke“, bet „Rusija patiria didesnių nuostolių“.

J.Stoltenbergas pagyrė JAV už lyderystę ir paramą Ukrainai, o taip pat lyderystę remiant Aljansą. Pasak jo, JAV parama „kiekvieną dieną keičia situaciją mūšio lauke“.

„Prezidentas Putinas norėjo mažiau NATO ir dėl to jis įsiveržė į Ukrainą, bet dabar jis gauna daugiau“, – pareiškė Aljanso vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Sąjungos vadovams, dalyvaujantiems Tarptautinio saugumo forume Bratislavoje, sakė, kad kasdien Donbase žūsta apie 100 Ukrainos karių, o dar apie 450–500 būna sužeidžiami.

„Mūsų valstybės rytuose situacija labai sudėtinga. Iki 100 žmonių valstybės rytuose, kur Rusija surinko visą savo armiją šiandien, viską, ką ji turi – valstybės rytuose iki 100 žmonių žūsta kasdien. Ir keli šimtai žmonių – 450, 500 žmonių net kai kada būna – sužeidžiami kasdien. Ten vyksta kova už vertybes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Aš noriu, kad visi suvoktų, jog po teritorijų aplink Kyjivą ir kai kurių kitų mano valstybės sričių deokupacijos, karas tęsiasi ir šimtai žmonių nesulauks, šimtai šeimų nesulauks savo artimųjų. Kiekvieną dieną. Ir dėl to tai mums yra didelis, didelis iššūkis“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis paragino Europos Sąjungos lyderius negaišti laiko suteikiant būtiną pagalbą Ukrainai ginklais ir finansais, kad būtų sumažintos Ukrainos gynėjų kančios ir praradimai.

Promaskvietiški pareigūnai Ukrainoje ketvirtadienį pranešė, kad buvo išleistas įsakas, numatantis valstybės turto „nacionalizaciją“ pietrytinėje Zaporižios srityje.

Įsaką pasirašė Maskvos paskirti pareigūnai srityje, iš dalies kontroliuojamoje Rusijos pajėgų.

„Išvaduota Zaporižios sritis nacionalizuos Ukrainos valstybės turtą, – per platformą „Telegram“ parašė promaskvietiškos karinės ir civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas. – Atitinkamą įsaką pasitarė srities karinės ir civilinės administracijos vadovas.“

Zaporižios srityje yra didžiausia Europoje atominė jėgainė.

Kovą Rusijos kariai užėmė šią jėgainę, esančią Enerhodaro mieste. Srities administracinis centras Zaporižia tebėra kontroliuojama Kyjivo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą vasario 24 dieną, bet Maskva ne kartą tvirtino nesiekianti okupuoti Ukrainos teritorijų.

Vis dėlto gegužę V.Putinas pasirašė įsaką, leidžiantį supaprastinta tvarka įgyti Rusijos pilietybę Zaporižios ir Chersonos sričių gyventojams.

Maskvos pareigūnai sakė, kad abi šios sritys gali būti įtrauktos į Rusijos sudėtį.

Europos Parlamentas uždraudė visiems Rusijos lobistams lankytis savo komplekse, kad jie negalėtų skleisti Maskvos propagandos apie Rusijos karą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė parlamento pirmininkė.

„Nuo dabar Rusijos bendrovių atstovams nebeleidžiama įžengti į Europos Parlamento teritoriją“, – per „Twitter“ parašė EP pirmininkė Roberta Metsola.

„Turime nesuteikti jiems jokios erdvės skleisti savo propagandą ir melagingus, toksiškus naratyvus apie invaziją Ukrainoje“, – pažymėjo ji.

R.Metsola ragino visas kitas Europos Sąjungos institucijas, įskaitant Europos Komisiją ir ES Tarybą, pasekti Parlamento pavyzdžiu.

Vienas EP atstovas sakė, kad šis žingsnis yra atsakas į Rusijos pastangas „kurti ir skleisti melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje daugeliu kanalų, įskaitant valstybines bendroves“.

Draudimas bus taikomas Rusijos bendrovėms, samdančioms lobistus veikti Europos Sąjungoje, taip pat įmonėms, kurioms blokas yra įvedęs sankcijas.

Europos Parlamentas jau 2015 metais uždraudė jame lankytis Rusijos diplomatams – visuose EP objektuose Briuselyje ir Prancūzijos mieste Strasbūre. Tai buvo atsakas į Maskvos sprendimą uždrausti atvykti keliems ES politikams, griežtai protestavusiems dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Vokietijos europarlamentaras Erikas Marquardtas sveikino šį draudimą ir sakė, kad Rusijos naftos ir dujų bendrovėms dirbantys lobistai pastaraisiais mėnesiais ypač stengdavosi „skleisti propagandą ir dezinformaciją“.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad yra šansas greitai išlaisvinti Sjevjerodonecką. Kol kas rusai kontroliuoja didžiąją dalį miesto.

„Sjevjerodoneckas laikosi ir yra visi šansai jį greitai išlaisvinti. Gynėjai sėkmingai vykdo lokalias operacijas, ima belaisvius, turi viską, kad galėtų vyti orkus iš srities centro“, – pareiškė S.Haidajus.

Jis neatskleidė jokių operacijų, kurias vykdo miesto gynėjai detalių, bet pažymėjo, kad jos vyksta sėkmingai.

„Mūsų gynėjams pavyksta sėkmingai surengti tam tikras lokalias karines operacijas, ir tai suteikia mums šansus, viltį, kad ir ateityje tai vyks. Dar daugiau, situacija gali pasikeisti pačiame mieste“, – sakė S.Haidajus.

Ukrainos kariai įviliojo Rusijos armiją į spąstus Sjevjerodonecke. Priešas patyrė nuostolių ir sulaukė stiprių kontrsmūgių, ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Aš neseniai čia kalbėjau apie išaugusį operatyvinį-taktinį priešininko – Rusijos armijos – meistriškumą. O dabar – valdykite rankas. Mes įviliojome Rusijos armiją į spąstus Sjevjerodonecke, neva „atidavę“ miestą“, – parašė jis.

Pasak O.Arestovyčiaus, dabar Rusijos armijos vadovybę ištiko šokas. Jie atraportavo apie Sjevjerodonecko „užėmimą“, o dabar sulaukė stipraus atsakomojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrsmūgio. Pasak O.Arestovyčiaus, dabar ukrainiečiai „maskvietiškus bičiulius mala į mėsą“, nepaisant to, kad okupantai turi artilerijos ir aviacijos persvarą.

„Mūsų kariai demonstruoja neįtikėtiną tvirtumą, o vadai – taktikos talentą. Ten labai aršūs mūšiai. Rusų vadovybė dabar meta visas turimas pajėgas Sjevjerodonecko išlaikymui (atkreipkite dėmesį, jau ne užėmimui – išlaikymui!). Mūsiškiai realiai plėšo priešą kaip liūtai, nepaisant ugnies persvaros“, – pridūrė O.Arestovyčius.

Pasak jo, mūšis tebesitęsia. Yra paimta rusų belaisvių.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį patvirtino Rusijos naujienų laidų transliacijų draudimą, siekdamas užkirsti kelią Maskvos propagandos skleidimui šioje provakarietiškoje šalyje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėtas puolimas padidino įtampą Moldovoje, kuri siekia narystės ES, tačiau turi Maskvos remiamą separatistinį regioną Uždniestrę.

Rusijos žinių transliacijos buvo uždraustos nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, o ketvirtadienį parlamentas oficialiai patvirtino atitinkamą teisės aktą per antrą ir paskutinį jo nagrinėjimą.

Moldovos televizijos kanalams nuo šiol leidžiama retransliuoti tik pramogines programas iš Rusijos, bet ne politines ar analitines programas.

Naujasis įstatymas taip pat numato baudas ir kitas baudžiamąsias priemonės už dezinformacijos transliavimą.

Dauguma Moldovos gyventojų kalba rumuniškai, tačiau joje taip pat gyvena gana didelė rusakalbių mažuma.

Kišiniovas tvirtai išreiškė savo paramą Kyjivui, V. Putino pajėgoms vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali išplisti už jos ribų, pakurstė vienas Rusijos generolas, pareiškęs, kad vasario 24 dieną pradėta Kremliaus karine kampanija siekiama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Šri Lankoje ketvirtadienį areštuotas Rusijos operatorės lėktuvas, jau turėjęs pakilti skrydžiui į Maskvą su beveik 200 keleivių, pranešė oro uosto vadovybė.

Kiek anksčiau ketvirtadienį oro uoste nusileidęs oro bendrovės „Aeroflot“ orlaivis „Airbus A330“ buvo sulaikytas gavus Kolombo baudžiamojo teismo orderį, sakė į šiaurę nuo sostinės esančio Bandaranaikės tarptautinio oro uosto pareigūnas.

Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ kovą sustabdė visus savo skrydžius, Vakarams paskelbus griežtų sankcijų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, tačiau balandį atnaujino savo skrydžius į Kolombą.

Rusijos civilinė aviacijos institucija „rekomendavo“ užsienio šalyse registruotus lėktuvus nuomojančioms Rusijos oro linijoms nutraukti skrydžius į užsienį, siekiant apsisaugoti nuo lėktuvų konfiskavimo dėl Rusijai taikomų sankcijų.

Kol kas neaišku, ar reisu SU289 skridusio lėktuvo areštas yra susijęs su šiomis sankcijomis.

„Skrydžių valdymo centras gavo nurodymą sulaikyti SU289, – sakė pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės. – Priežasties mes nežinome, bet girdėjome, kad tai susiję su komerciniu ginču.“

Iš orlaivio buvo išlaipinta visa jo įgula ir keleiviai, kurie buvo perkelti į viešbučius, nurodė oro uosto atstovai.

Kol kas bendrovės „Aeroflot“ skyrius Kolombe komentarų nepateikė.