„Turime atsarginį planą. Dabar nenoriu apie tai kalbėti“, – sakė jis bendraudamas su žurnalistais Kijeve.
V.Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neteks Vakarų palaikymo, jei nevykdys Minsko taikos susitarimų, ir „gali likti akis į akį su Rusija“.
Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika taip pat tvirtino, kad vyriausybė turi parengusi kelis atsarginius taikos planus.
„Mano darbo specifika neleidžia papasakoti jums visko, kas planuojama uždaruose kabinetuose, bet patikėkite, turime ir planą „A“, ir planą „B“, – vienos televizijos eteryje kalbėjo V.Prystaika.
Vis tik jis pabrėžė, jog Kijevui šiuo metu tenka peržiūrėti „mūsų strategiją ir mūsų taktiką“.
„Visi šie planai... parengti ir pasiūlyti prezidentui. Tai jo – žmogaus, kurį jūs išrinkote prezidentu – užduotis priimti šiuos sudėtingus, nemalonius, sunkius sprendimus, kuriuos paskui teks... visiems aiškinti“, – reziumavo diplomatijos vadovas.
Ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkai neseniai susitarė dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams. Priimtos gairės numato specialų statusą toms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.
Tačiau šis planas išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur daugelis kritikų mano, kad šis siūlymas pernelyg palankus Rusijai.
Praėjusį savaitgalį apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant V.Zelenskio pirmtaką Petro Porošenką, Kijeve protestavo prieš taikos planą. Tai buvo pirmoji masinė demonstracija prieš V.Zelenskio politiką.
Rytų Ukrainą jau penkerius metus krečia separatistinis konfliktas, įsiplieskęs 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Karas Donbase jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.