„Jungtinės Valstijos išlieka tvirtai įsipareigojusios Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui Rusijos agresijos akivaizdoje ir mūsų paramai Ukrainos euroatlantiniams siekiams“, – J.Bidenas sakė Ukrainos prezidentui Ovaliniame kabinete.
V.Zelenskis, antradienį Pentagone raginęs padidinti karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais, tapo tik antruoju Baltuosiuose rūmuose priimtu Europos lyderiu nuo J.Bideno prezidentavimo pradžios.
Iki šiol vienintelė kita su J.Bidenu Vašingtone susitikusi Europos vadovė yra kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Dėl koronaviruso pandemijos ir karštligiško darbo pirmaisiais administracijos kadencijos mėnesiais amerikiečių lyderis sulaukė nedaug svečių iš užsienio. Netgi V.Zelenskio susitikimas buvo atidėtas dėl chaotiško JAV pasitraukimo iš Afganistano, kuris buvo užbaigtas pirmadienį.
Prezidentų susitikimas iš pradžių planuotas rugpjūčio 30-ąją, bet dėl išplėstos vizito programos buvo perkeltas į rugpjūčio 31 dieną, o vėliau, amerikiečių prašymu, nustatyta rugsėjo 1-osios data.
„Prezidentas Zelenskis ir Ukraina sulaukė tiek pat, jei ne daugiau, šios administracijos dėmesio nei bet kuri kita Europos šalis“, – žurnalistams pareiškė aukšto rango JAV vyriausybės pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.
Šį teiginį valdininkas dar kelis kartus akcentavo, komentuodamas valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir kitų JAV pareigūnų ryšius su ukrainiečiais, taip pat du pokalbius telefonu tarp J.Bideno ir V.Zelenskio.
Vizitas Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskiui, mėginusiam organizuoti šią kelionę nuo savo kadencijos pradžios 2019 metais, neabejotinai yra triumfas. Buvęs komikas, beveik nežinomas Vakaruose, buvo atsidūręs JAV vidaus politikos audroje, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas paprašė jo prieš 2020 metų JAV prezidento rinkimus rasti J.Bideno šeimą kompromituojančios medžiagos.
Dėl kaltinimų, kad D.Trumpas bandė spausti V.Zelenskį blokuodamas karinę pagalbą Ukrainai, respublikonui prezidentui buvo paskelbta apkalta.
Prašymas prisijungti prie NATO
Tačiau slegianti tikrovė, su kuria susidūrė V.Zelenskis – kad ambicingiausius jo užmojus dėl JAV ir Ukrainos santykių sunkiai sekasi įgyvendinti.
Ovaliniame kabinete jis iškėlė svarbiausios savo vyriausybės strateginės svajonės – narystės NATO – temą.
„Norėčiau su prezidentu Bidenu aptarti jo viziją, jo vyriausybės viziją apie Ukrainos galimybes prisijungti prie NATO ir terminą“, – sakė V.Zelenskis.
Tačiau J.Bidenas aiškiai pasakė manąs, kad Ukraina toli gražu nėra pasirengusi prisijungti prie Aljanso, o JAV nėra pasirengusios peržengti tai, ką Rusija laiko ryškia raudona linija.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki tvirtino, kad Baltieji rūmai ir toliau „remia, o mes ir toliau raginame užtikrinti, kad NATO durys ir toliau būtų atviros pretendentams“.
Tačiau tada ji išvardijo bauginančias narystės sąlygas: teisinės valstybės reformos, gynybos sektoriaus modernizavimas ir gyvybinga ekonomika.
„Yra žingsnių, kuriuos Ukraina turi žengti. Jie tai labai gerai žino“, – sakė J.Psaki.
V.Zelenskis taip pat labai nusivylė J.Bideno sprendimu atšaukti sankcijas, skirtas sutrukdyti rusų energetikos milžinės „Gazprom“ dujotiekio „Nord Stream 2“ statyboms.
Tačiau vėliau V.Zelenskis žurnalistams sakė, kad J.Bidenas jį patikino, jog Jungtinės Valstijos ims taikyti sankcijas dujotiekiui, jei pradėjus veikti „Nord Stream 2“ iš Rusijos pusės bus „pažeidimų“, sukelsiančių problemų Ukrainos energetiniam saugumui.
Baltieji rūmai teigia, kad jiems ir toliau kelia susirūpinimą geostrateginiai šio projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas tiesiai Vokietiją, aplenkiant ankstesnį maršrutą per Ukrainą, padariniai.
Tačiau J.Bidenas pareiškė, kad jam pradėjus eiti pareigas dujotiekis buvo jau beveik užbaigtas ir kad statybų sustabdyti neįmanoma.
Kijevo ir Vašingtono santykių kliuviniai vaizdžiai atsiskleidė birželį, kai buvo atmestas V.Zelenskio prašymas leisti jam susitikti su J.Bidenu prieš pastarojo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tą mėnesį Ženevoje.
Prieštankinės sistemos
Sutelkdamas dėmesį į konkretesnius, artimiausius rezultatus, V.Zelenskis antradienį susitiko su amerikiečių gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir paprašė pagalbos nelygiavertei Ukrainos kovai su Rusija.
Jųdviejų derybos vyko praėjus kelioms valandoms po to, kai iš Afganistano išvyko paskutiniai JAV kariai, ilgiausiam karui Amerikos istorijoje pasibaigus beveik 20 metų gyvavusios Vašingtono remtos vyriausybės žlugimu.
L.Austinas patikino V.Zelenskį, jog Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios reikalauti, kad Rusija nutrauktų konfliktą Rytų Ukrainoje ir paliktų 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį.
„Mes ir toliau remsime jus šios Rusijos agresijos akivaizdoje“, – sakė L.Austinas.
Sekretorius atkreipė dėmesį į naują 60 mln. JAV dolerių (51 mln. eurų) pagalbos Kijevui paketą, apimantį prieštankines sistemas „Javelin“.
Anot Pentagono vadovo, Vašingtonas Ukrainos gynybai iš viso skyrė 2,5 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų) nuo 2014 metų, kai Rusija surengė intervenciją, Kijevui pradėjus vis labiau atsigręžti į Vakarus.
