„Mums trūksta technikos, nes kovojame prieš tokią didelę valstybę ir didelę kariuomenę. Jie (rusai – red.) turi 20 kartų daugiau įrangos, dabar Donbase 1:20. Įsivaizduokite, kokie stiprūs yra mūsų kariai, kokią tautą turime“, – pirmadienį sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė nenorintis, kad Ukrainoje žūtų šimtai tūkstančių žmonių, todėl būtina apsirūpinti tolimojo nuotolio įranga.
Ukrainos prezidentas taip pat nurodė būsiąs pasirengęs deryboms su Kremliaus režimo lyderiu V.Putinu tik tuo atveju, jeigu būtų kalbama apie Rusijos pradėto karo pabaigą.
„Jie turi tokią sprendimų priėmimo struktūrą valstybėje, kad be jo (V.Putino – red.) nepriimami jokie sprendimai. Visas jų institucijas vienija vienas sprendimas – Rusijos prezidento sprendimas. O jei kalbame apie konkretų sprendimą dėl karo nutraukimo...be jo, be susitikimo su Rusijos Federacijos prezidentu, sprendimo nebus“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad nesusitiks su niekuo iš Rusijos, nebent tai būtų pats V.Putinas.
„Tik tokiu atveju, jei svarstomas tik vienas klausimas – karo pabaiga. Tai viskas. Daugiau nėra apie ką kalbėti“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie galimybę išlaisvinti Rusijos okupuotą Krymą Ukrainos lyderis sakė, kad toks žingsnis lemtų daugybės karių žūtį.
Ruošė „planą B“: kas būtų, jeigu prezidentą nužudytų
Nuotolinės spaudos konferencijos metu jis taip pat pasisakė apie „planą B“, kitaip tariant – planą, kaip turėtų elgtis valdžios institucijos, jeigu jis būtų nužudytas. V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra parlamentinė–prezidentinė respublika, o valdžios institucijos yra numačiusios įvairius variantus, ką daryti šalies vadovo nužudymo atveju.
„Supratome, kad jei įvyktų viena ar kita netektis, būtume pasirengę šiam procesui“, – teigė jis.
V.Zelenskis: „Pasaulis turėtų ne prašyti Rusijos, o priversti ją pasitraukti“
V.Zelenskis svarbiausiais Ukrainos humanitariniais uždaviniais pavadino apsikeitimą belaisviais, maisto krizės pasaulyje prevenciją ir pagalbą ukrainiečiams, laikinai deportuotiems į Rusijos Federaciją ir okupuotas teritorijas.
„Turime kelis tūkstančius žmonių nelaisvėje po to, kai buvo blokuotas Mariupolis, blokuotas „Azovstalis“, jie buvo išvežti. Be to, buvo žmonių iš Donbaso. Šiandien jie yra nelaisvėje... Turime jais apsikeisti“, – kalbėjo jis.
V.Zelenskis sakė, kad kai kurios šalys bando kalbėtis su Rusija ir pabrėžė, kad pasaulis turėtų ne skatinti Rusiją, o „daryti politinį spaudimą bet kokiomis priemonėmis – per aktyvų verslą, per šio verslo uždarymą, per naftos embargą, grasinimus sankcijomis, grasinimus verslui“.
Prezidento teigimu, Ukraina yra pasirengusi „nors rytoj“ iškeisti nelaisvėje esančius Rusijos karius į ukrainiečius.
Kitu svarbiu uždaviniu jis pavadino pasaulinės maisto krizės prevenciją:„Užblokavus visus mūsų šalies uostus, atsiras maisto produktų deficitas. Šiuo metu užblokuota 22 mln. tonų grūdų, saulėgrąžų ir kt. <...> Visas verslo elitas, politinis elitas turi imtis veiksmų, kad būtų atlaisvintas kelias grūdų tiekimui, kad jie būtų gabenami į Afrikos ir Azijos šalis, kad žmonės turėtų ką valgyti“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat teigė, kad jeigu susitarimas nebus pasiektas – kils badas, atsiras deficitas, o kainos kils.
Pasak V.Zelenskio, „beveik 500 tūkst. žmonių buvo laikinai deportuoti į Rusijos Federaciją arba į okupuotas Donbaso dalis.“
„Kreipėmės į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą ir JT. Jie ieško šių žmonių visur, kur tik turi prieigą. <...> Jie paėmė jų pasus, telefonus ir pan. Tai pasaulinė problema. Nerandu formato, kaip išspręsti šią problemą. Norėčiau atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, deportuoti ukrainiečiai turi būti grąžinti namo, o jei tai neįmanoma, bent jau „turėtų būti suteikta informacija apie tai, kur jie yra ir ar jie gyvi“.
