„Galbūt tai galėtų būti optimali vieta visais požiūriais. Vatikanas yra tikrai ideali vieta dialogui apie taiką. Šventasis Sostas yra pasaulinis moralinis autoritetas, visuomet veiksmingai atliekantis tarpininko vaidmenį, nes jis yra nešališkas ir kelia pasitikėjimą visiems konflikto dalyviams“, – laikraščiui „La Repubblica“ sakė V.Zelenskis.
„Būtent dėl šios priežasties istorijoje dažnai būdavo kreipiamasi į Apaštalinę sostinę, kuomet buvo siekiama išspręsti konfliktus tarp valstybių ir sukurti taikią ateitį“, – pridūrė jis.
Pasak V.Zelenskio, „susitikimo vieta turėtų kelti pasitikėjimą abiem pusėmis, o tokį autoritetą turintis tarpininkas gali suteikti to pasitikėjimo, kokio trūksta Ukrainos ir Rusijos pastangoms pasiekti susitarimą“.
„Tuo Vatikanas skiriasi nuo kitų pasaulio veikėjų: jis lieka išskirtinai moralinė jėga ir visada veikia nešališkai, neturėdamas karinių ir politinių ar ekonominių interesų.
Tai yra ir autoritetas, ir nuoširdus noras padėti, ir atsakomybės garantijos. Popiežius iš pašaukimo yra taikos pranašas“, – pabrėžė prezidentas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu nurodė, kad Maskva dar nesulaukė oficialaus Kijevo pasiūlymo surengti V.Putino ir V.Zelenskio susitikimą Vatikane.
Pirmadienį ukrainiečių lyderis pavedė savo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Andrijui Jermakui ruoštis susitikimui su V.Putinu.
„Man atrodo, kad viskas klostosi taip, kad šis susitikimas įvyks. Tikrai pasiūliau [V.Putinui] – ir tai buvo išgirsta – susitikti Donbase. Rusijos Federacijos prezidentas patvirtino savo ketinimą susitikti. Jis pasiūlė tai padaryti Maskvoje“, – nurodė V.Zelenskis.
„Pagrindinis dalykas yra pokalbio esmė, o vieta ir laikas yra detalės“, – pabrėžė jis.
Antradienį A.Jermakas pareiškė dirbantis prie viršūnių susitikimo organizavimo, bet nurodė, jog „kol kas nėra žinoma nei šių derybų data, nei vieta“.
Kremlius pasveikino V.Zelenskio iniciatyvą, tačiau pabrėžė, kad dialogas turėtų paliesti tik dvišalių santykių klausimus, o ne suintensyvėjusį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą, Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje.
Rusija pastarosiomis savaitėmis prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų, taip pat Kryme buvo sutelkusi iki 100 tūkst. savo karių, todėl kilo susirūpinimas dėl galimos didelės eskalacijos.
Tačiau penktadienį Maskva paskelbė, kad pradėjo savo pajėgų atitraukimą, o Kijevas ir NATO sveikino šias naujienas.
Pernai liepą paskelbtas ugnies nutraukimas šiemet žlugo sausį smarkiai suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų.
Ukrainoje nuo šių metų pradžios per kruviną konfliktą su prorusiškais separatistais žuvo mažiausiai 31 ukrainiečių karys. Palyginimui, per visus ankstesnius metus jų žuvo 50. Separatistai sako, kad žuvo 22 jų kovotojai.
Bendrai konfliktas jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
