Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V. Putinas stiprins rusiško kino kontrolę

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas paskelbė, kad valdžia skirs didesnį dėmesį šalies filmų industrijai. Nerimaujama, jog tokiu būdu bus grįžtama prie komunistinio režimo taikytos kontrolės vienai svarbiausių meno formų, praneša Laisvosios Europos radijas.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Naujos valstybinės kino priežiūros komisijos idėja gimė Sankt Peterburge spalį vykusios konferencijos apie Rusijos kino ateitį metu. Šios konferencijos iniciatoriai buvo V. Putinas ir žinomas režisierius Nikita Michalkovas, vadovaujantis Rusijos kinematografininkų sąjungai.

Nors dauguma filmų kūrėjų džiaugiasi padidėjusiu valdžios dėmesiu šiai meno sričiai, kino kritikas Jurijus Bogomolovas nerimauja, kad taip bus siekiama ideologizuoti filmus, skatinant patriotizmą ir paramą esamai santvarkai.

„Atrodo, kad aukščiausiems valdžios sluoksniams kinas tapo bene labiausiai rūpima meno forma, kurią pasitelkus galima kurti valdžiai palankius mitus ir stereotipus,“ – sakė J. Bogomolovas.

Pasak kino kritiko, premjeras V. Putinas tai supranta, o jo sąjungininku tapo vyriausybės vadovui ištikimas režisierius N. Michalkovas. J. Bogomolovas Rusijos valdžios kontroliuojamą kiną lygina su nacistinės Vokietijos praktika, kai politinis elitas dosniai rėmė intelektinę ir meninę kūrybą.

Rusiško kino aukso amžius

Sovietmečiu kinas buvo visiškai kontroliuojamas valdžios. Leninas ir Stalinas filmus laikė svarbiausia priemone indoktrinuojant neišsilavinusią visuomenę. Valstybinę kontrolę praeidavo tik tie filmai, kuriuose buvo aukštinama sovietinė santvarka ir nuslepiami jos trūkumai. Sistemą kritikuojantys kūriniai buvo draudžiami, o kai kuriems jų autoriams grėsdavo ir baudžiamoji atsakomybė.

Praėjęs dešimtmetis Rusijos filmų industrijai buvo sąstingio laikotarpis. Į rinką pateko daugybė užsienio filmų, kurie nesunkiai nukonkuravo rusišką produkciją. Tačiau į valdžią atėjus V. Putinui, rusų kinas buvo atgaivintas.

Šiam renesansui didelį impulsą suteikė valdžios parama: daugelis valstybinių institucijų, tarp jų ir karinės bei saugumo struktūros, turėjo specialius biudžetus kino projektams finansuoti. Už finansinę paramą režisieriai turėjo kurti teigiamai valstybines institucijas vaizduojančius filmus.

Iš pustrečio šimto 2007 m. Rusijoje pastatytų filmų 100 buvo visiškai ar iš dalies finansuoti valdžios. Šiuo metu Rusija yra antroji pagal sukuriamų filmų skaičių po Prancūzijos. Trys rusų juostos šiemet nominuotos Kino Akademijos apdovanojimams.

Rusiškosios vertybės

V. Putinas atvirai laikosi pozicijos, kad valstybinė žiniasklaida, kinas ir mokyklos turėtų ugdyti visuomenės patriotizmą ir nacionalines vertybes. Naujojoje valstybinėje kino komisijoje yra keletas narių, nerimaujančių dėl tokio ideologizavimo pavojaus rusiškam kinui.

Režisierius Sergejus Chlijantsas sakė, kad naujoji komisija pirmiausiai turės spręsti problemas, kurios nėra susijusios su pačia kūryba. Jo žodžiais, baisiausia būtu, jei „V. Putinas pradėtų skaityti scenarijus ar nurodinėti, kurias socialines temas būtina ekranizuoti.“

Kita vertus, sako S. Chlijantsas, „jei komisijos veikla bus nukreipta prieš piratavimą, skatins kino ir televizijos bendradarbiavimą, ryšius su užsienio kūrėjais, tuomet ši valstybinė institucija iš tiesų pasitarnaus meno, bet ne valdžios interesams.“

Vienas įtakingiausių Rusijos kūrėjų N. Michalkovas laikomas V. Putino dešiniąja ranka. Rusų kino menininkams vadovaujantis režisierius yra aktyvus dabartinio premjero rėmėjas, pernai V. Putino 55 gimtadienio proga sukūręs biografinį filmą apie tuometinį prezidentą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito