Grįžusi į gimtąjį miestą iš emigracijos Jungtinėse Valstijose jautiesi tarsi tapusi šmėkla. Maskvoje nusileidau savaitgalį gegužės viduryje, kuomet daugelis dar nebuvo grįžę iš atostogų, kurias paprastai pasiima pirmoje gegužės pusėje, kiti buvo išvykę į sodus, atidarydami vasaros sezoną. Maskvoje buvo neįprastai karšta, mažai žmonių, ji buvo panaši į vaiduoklių miestą, ir aš ten jaučiausi tarsi vaiduoklė.
Jeigu kažkas atvyktų tavęs aplankyti iš anapusinio pasaulio, kalbėtum su tuo žmogumi apie mirtį. Su manimi visi kalbėjo apie emigraciją – teisybės dėlei reikia pastebėti, kad mano bičiuliai sakė, jog dabar šiaip ar taip visi kalba apie emigraciją. Per penkis mėnesius, kuomet aš nebuvau Maskvoje, šalis smarkiai pasikeitė: tai kariaujanti šalis, tai reiškia, kad tolerancija kitokiai politinei nuomonei yra rekordiškai maža; politinės represijos suaktyvėjo, o ekonominės perspektyvios nykios.
Su manimi visi kalbėjo apie emigraciją – teisybės dėlei reikia pastebėti, kad mano bičiuliai sakė, jog dabar šiaip ar taip visi kalba apie emigraciją.
Maskvoje atsirado naujas posakis: žmonės vieni kitų klausinėja – „kelintame tu mėnesyje?“ Tai reiškia, kad žmonės klausia, kada tau paskirtas laikas Izraelio ambasadoje pokalbiui dėl dokumentų emigracijai pridavimo.
Dabar anksčiausias paskyrimo laikas yra lapkritis, tačiau daugelis mano draugų turi paskirtus susitikimus rugpjūtį ar rugsėjį.
Net bandymas susitarti dėl priėmimo yra išbandymas: telefonų linijos yra tokios užimtos, kad, norint susisiekti su reikiamu departamentu, galima užtrukti kelias valandas. Neseniai paplitusi nuotrauka, kurioje užfiksuota minia ambasados viduje, primena 1990–1991 metus, kuomet vyko didysis žydų egzodas iš šalies.
Žinoma, ne kiekvienas turi žydiškų šaknų ar nori gyventi Izraelyje, taigi, svarstomi ir kiti variantai.
Latvija yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje galima gauti teisę nuolatos gyventi už santykinai nedideles investicijas. Vokietijoje veikia imigracinė programa, kuri leidžia atvykti žmonėms su išskirtiniais pasiekimais, lygiai kaip ir Jungtinėse Valstijose, tik į Vokietiją lengviau nuvykti ir ji itin didelį dėmesį skiria menininkams.
Daugeliui atstumas vaidina didelį vaidmenį, tačiau tai tėra iliuzija: tarsi pabėgimas į Europą būtų mažiau katastrofiškas nei į JAV, tarsi penkių valandų skrydžio skirtumas vaidintų didelę reikšmę.
Vienas mano bičiulis, turintis antrą pasą ir užsiimantis prekyba nekilnojamuoju turtu, sakė, kad miestas tuštėja: nuoma atpigo, parduodamo nekilnojamojo turto kiekiai viršija paklausą
Restauruotojas A. Londone atidaro savo įmonę, ir tai reiškia, kad jis gaus ilgalaikę vizą ir teisę gyventi, B., opozicijos televizijos žurnalistas, bando laimę tapti Ukrainos televizijos kanalo korespondentu Vašingtone. C. ką tik gavo ukrainietišką pasą – ji gimė ir ilgą laiką gyveno sovietinėje Ukrainoje.
Rimtas klausimas – ar paklusti Rusijos valdžios neseniai priimtam įstatymui, pagal kurį visi piliečiai, turintys antrą pasą ar gyvenamąją vietą užsienyje, turi pranešti apie tai valdžiai.
Nepaklusimas šiam įstatymui laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Šio įstatymo logika – kad Rusija neva galėtų susekti potencialius šnipus ar išdavikus.
Kai kurie politikai pasiūlė rusams, kurie turi antrą pasą, uždrausti išvažiuoti iš šalies, taip pat uždrausti ir dvigubą pilietybę. Elegantiškas būdas priversti žmones pasirinkti: jie lieka šalyje ar išvyksta.
Būsimųjų emigrantų nuomonės skiriasi. Kai kurie nenori rizikuoti įvykdyti kriminalinį nusikaltimą ir praneš apie savo siekius, kiti planuoja slėpti antrąjį pasą, taip apsidrausdami. Vienas mano bičiulis, turintis antrą pasą ir užsiimantis prekyba nekilnojamuoju turtu, sakė, kad miestas tuštėja: nuoma atpigo, parduodamo nekilnojamojo turto kiekiai viršija paklausą.
Vienintelis žmogus, kuris su manimi nekalbėjo apie emigraciją, buvo aktyvistė, kuri pastaruosius kelis mėnesius gatvėse organizavo prieš V.Putino politiką Ukrainoje nukreiptas protesto akcijas.
Ji sakė, kad apklausų rezultatai rodo nesikeičiančią 70 proc. ar didesnės gyventojų dalies palaikymą V.Putino veiksmams. Ji taip pat sakė, kad artimiausiu metu Rusijoje bus vis daugiau politinių kalinių ir ji greičiausiai bus viena iš jų.
Neseniai ji Maskvoje buvo suimta 10 dienų ir mano, kad tai buvo savotiška repeticija. Ji sakė, kad tai nebuvo taip jau baisu, tačiau jai buvo nuobodu, be to, išėjus į laisvę vėl sunku priprasti prie žmonių. Ji atrodė susitaikiusi, kad greičiausiai teks keliauti į kalėjimą keleriems metams.
Maskva iš tiesų gali tapti vaiduoklių miestu, kai aš kitą kartą čia grįšiu. Jeigu tas kitas kartas bus.
