A.Heraščenka savo tviterio paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuris, kaip teigia, buvo nufilmuotas vos už 300 metrų nuo sprogimo vietos Rusijos oro pajėgų bazėje Kryme.
„Atrodo, kad nėra jokių šansų, jog nors vienas lėktuvas liko sveikas. Vakarykščio sprogimo poveikis ne mažesnis nei kreiserio „Moskva“ sunaikinimas. Dešimtys karo lėktuvų nebegalės ant mūsų mėtyti bombų ir raketų“, – šalia vaizdo įrašo parašė jis.
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad devyni Rusijos karo lėktuvai buvo sunaikinti per galingus sprogimus vienoje aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, kurie, daugelio nuomone, yra ukrainiečių atakos rezultatas.
Viešai Ukrainos pareigūnai nepatvirtino, kad prie sprogimų prisidėjo Ukrainos kariuomenė, tačiau aukšto rango Ukrainos karininkas, gerai susipažinęs su situacija, amerikiečių leidiniui „The New York Times“ sakė, kad ataką prieš Sakų aviacijos bazę įvykdė Ukrainos pajėgos.
Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius karinius klausimus, karininkas sakė, kad oro bazė buvo viena iš tų, iš kurios reguliariai kildavo lėktuvai atakoms prieš Ukrainos pajėgas.
Jis neatskleidė, kokio tipo ginklas sukėlė sprogimus, tačiau pasakė, kad „buvo panaudotas išimtinai ukrainiečių gamybos įtaisas“.
Anot jo, atakoje dalyvavo Kyjivo vyriausybei lojalios partizaninio pasipriešinimo pajėgos, tačiau jis neatskleidė, ar šios pajėgos įvykdė ataką, ar padėjo reguliariems Ukrainos kariniams daliniams atakuoti bazę, kaip kartais atsitikdavo kitose okupuotose Ukrainos teritorijose.
Oficialūs Ukrainos valdžios atstovai sprogimus Kryme komentavo mįslingai.
Kyjivas apie sprogimą kalba mįslingai
„Krymo ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu, o ne karine baze teroristams“, – pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“.
Kyjivas nėra atsakingas už sprogimus Rusijos okupuotame Kryme esančiame aerodrome, televizijai „Dožd“ sakė M.Podoliakas.
Plačiau šia tema skaitykite: Kyjivas prakalbo apie smūgį Rusijos bazei Kryme: ukrainietiški ginklai ir partizanų pajėgos
Savo vakariniame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie priežastis, lėmusias sprogimą Rusijos aviacijos bazėje nekalbėjo, tačiau pažadėjo, kad Krymas bus išlaisvintas.
Jis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo Krymo okupacija ir baigsis jos pasitraukimu.
„Šiandien Krymo temai skiriama daug dėmesio. Ir teisingai, nes Krymas yra ukrainietiškas ir mes niekada jo neapleisime. Nepamirškime, kad būtent Krymo okupacija pradėjo Rusijos karą prieš Ukrainą“, – sako jis vakariniame kreipimesi.
Ukrainos prezidento teigimu, okupantų buvimas pusiasalyje kelia grėsmę Europai ir pasaulio stabilumui.
„Juodosios jūros regionas negali būti saugus, kol Krymas yra okupuotas. Daugelyje Viduržemio jūros pakrantės šalių nebus stabilios ir ilgalaikės taikos, kol Rusija galės naudotis mūsų baze kaip savo karine baze“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius antradienį vakare užsiminė, kad sprogimus sukėlė arba ukrainiečių gamybos tolimojo veikimo ginkluotė, arba Kryme veikiantys partizanai.
Karybos analitikas: tai buvo ukrainiečių smūgis
Šis Juodosios jūros pusiasalis yra pasiekiamas kai kurių tipų raketoms, kurios gali būti leidžiamos iš salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, Ukrainos gautų iš Jungtinių Valstijų. Tokios raketos gali nuskrieti apie 300 kilometrų, bet nėra aišku, ar Ukraina yra jų gavusi.
Ukrainos kariuomenė sėkmingai naudojo mažesnio nuotolio HIMARS raketas, nuskriejančias iki 80 km, atakuodama Rusijos degalų ir šaudmenų sandėlius, strategiškai svarbius tiltus ir kitus taikinius okupuotose teritorijose.
Ukrainos karybos analitikas Olehas Ždanovas sakė, kad Ukrainos pajėgos bazei Kryme galėjo smogti ukrainietiškomis priešlaivinėmis raketomis „Neptun“, galinčiomis nuskrieti apie 200 kilometrų. Šios raketos gali būti pritaikytos atakuoti taikinius sausumoje ir paleistos iš ukrainiečių pozicijų netoli Mykolajivo miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo Krymo.
Be to, Ukrainos kariuomenė galėjo panaudoti vakarietiškas priešlaivines raketas „Harpoon“, nuskriejančias maždaug iki 300 kilometrų, pridūrė O. Ždanovas.
„Oficialusis Kyjivas apie tai tyli, bet neoficialiai kariškiai pripažįsta, kad tai buvo ukrainiečių smūgis“, – sakė analitikas.
Kremlius nesiryžta kaltinti Ukrainos, nes tai atskleistų Rusijos priešlėktuvinės gynybos neveiksmingumą
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje pastebėjo, kad oficialių Rusijos institucijų pasisakymai apie įvykius Kryme nesutampa.
„Rusijos gynybos ministerija teigė, kad keli lėktuvų šaudmenys sprogo Sakų aviacijos bazės sandėliuose dėl prastos priešgaisrinės saugos, atmesdama pranešimus, kad sprogimus sukėlė Ukrainos smūgiai ar sabotažas kariniame objekte“, – rašoma apžvalgoje.
Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad dėl šio incidento nenukentėjo ir nebuvo padaryta žala Rusijos aviacijos įrangai, tačiau sveikatos apsaugos ministerija pateikė informaciją apie aukas. Socialinių tinklų vaizdo įrašuose taip pat matyti, kaip ugniagesiai gesina degantį lėktuvą, o tai irgi prieštarauja Rusijos gynybos ministerijos pasisakymui.
Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Krymo regioninė sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog per sprogimus Novofedorivkos oro uoste buvo sužeista 13 žmonių, o vienas žuvo.
Rusijos statytinis Krymo vadovas Sergejus Aksenovas teigė, kad Rusijos pareigūnai evakuoja tik kelių netoli aviacijos bazės esančių namų gyventojus, tačiau socialiniuose tinkluose pasirodžiusioje medžiagoje matyti, kad prie Krymo tilto susidarė ilgos spūstys, jose – ir mikroautobusai su evakuojamais asmenimis.
„Rusijos propagandistė Margarita Simonjan teigė, kad incidentas buvo sabotažo, o ne raketų ar raketų smūgio rezultatas. Rusijos karo tinklaraštininkai išsakė skirtingas nuomones dėl smūgio kilmės, kai kurie spėliojo, kad Ukrainos pajėgos panaudojo JAV suteiktas ilgojo nuotolio kariuomenės taktines raketų sistemas (ATACMS), nors Ukrainos pajėgos ATACMS sistemų neturi“, – rašoma instituto apžvalgoje.
Ekspertai taip pat pastebi, kad Kremlius nesiryžta kaltinti Ukrainos dėl smūgių ir sukeltos žalos, nes tai atskleistų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų neveiksmingumą, kurį jau atskleidė rusų laivo „Moskva“ nuskandinimas.
„Akivaizdus sprogimų vienu metu dviejuose skirtinguose objektuose faktas greičiausiai paneigia oficialią Rusijos versiją apie atsitiktinį gaisrą, tačiau neatmeta ir sabotažo arba tolimojo nuotolio raketų smūgių galimybės. Ukraina galėjo modifikuoti savo raketas „Neptūnas“, kad jas būtų galima naudoti sausumos puolimui (kaip rusai padarė su priešlaivinėmis ir priešlėktuvinėmis raketomis), tačiau šiuo metu nėra įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę“, – nurodo ekspertai.
