Didžioji Britanija, Italija ir Vokietija perspėjo savo piliečius be būtino reikalo nevykti į Iraną, o Londonas dar ir atšaukė iš Teherano ten esančios ambasados darbuotojų šeimų narius, nes radikalių pažiūrų studentai pagrasino ambasadai.
Prancūzija perspėjo Irane dar esančius savo turistus nefotografuoti ir verčiau vengti mitingų. Tuo tarpu Irano parlamentarai paragino iš naujo svarstyti valstybės ryšius su Didžiąja Britanija, o radikalių pažiūrų aktyvistai perspėjo, kad antradienis gali tapti dar viena lapkričio 4-ąja. Tą dieną po 1979 metų revoliucijos islamistų studentai užėmė JAV ambasadą Teherane.
Irano pyktis dėl „kišimosi“ ir po rinkimų kilusių protestų „rėmimo“ privertė Europos Sąjungą (ES) pareikšti, kad Teherano kaltinimai yra „be pagrindo ir nepriimtini“.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija iškvietė Irano reikalų patikėtinį Prahoje ir „kategoriškai atmetė Irano tvirtinimus, kad ES ir jos narių pareikštos pozicijos yra neteisėtas kišimasis į Irano vidaus reikalus“.
Italų užsienio reikalų ministras Franco Frattini vėliau sakė, kad JAV remiamas kvietimas Iranui vėliau šią savaitę dalyvauti Didžiojo aštuoneto (G-8) užsienio reikalų ministrų susitikime Italijoje nebegalioja. „Turiu manyti, kad Iranas šį kvietimą atmetė“, – sakė jis.
Diplomatinė įtampa padidėjo po to, kai policija pirmadienį lazdomis ir ašarinėmis dujomis vaikė maždaug tūkstantį opozicijos protestuotojų, nepaisiusių oficialaus draudimo rengti demonstracijas.
Šie susirėmimai įvyko po šeštadienio neramumų Teherane, kai policijai taikant griežtas priemones prieš protestuotojus žuvo 10 žmonių. Iš viso per protestus Irane praėjusią savaitę žuvo mažiausiai 17 žmonių. „Galimas tolesnis smurtas“, – perspėdama nevykti į Iraną nurodė britų Užsienio reikalų ministerija.
Vokietija pranešė, jog „pakvietė“ Irano ambasadorių paaiškinti kaltinimų kišimusi, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Dieną prieš tai kanclerė Angela Merkel paragino perskaičiuoti birželio 12 dieną įvykusių Irano prezidento rinkimų balsus. Paskelbus oficialius rinkimų rezultatus, kurie rodo, kad buvo perrinktas dabartinis prezidentas, griežtosios linijos šalininkas Mahmoudas Ahmadinejadas, kilo masiniai opozicijos protestai dėl įtariamo balsų klastojimo.
JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį perspėjo Teheraną nutraukti „neteisingus smurto veiksmus prieš savo liaudį“, o Baltieji rūmai vėliau sakė, kad Irane nebuvo pasiektas teisingumas.
„Smurtas pastebimai didėja“, – sakė atstovas Robertas Gibbsas. Irano sąjungininkų stovykloje Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paragino šią krizę spręsti konstituciniu būdu ir tuo pačiu metu akcentavo „gerus kaimyniškus santykius“ su Teheranu.
Rusija pažymi, kad visus su Irano rinkimais susijusius klausimus laiko Irano vidaus reikalu. „Kaip rodo paskelbti oficialūs Irano prezidento rinkimų rezultatai, juos laimėjo dabartinis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Visus su Irano rinkimais susijusius klausimus laikome tik šios šalies vidaus reikalu. Manome, kad po rinkimų atsiradę nesutarimai turi būti išspręsti griežtai laikantis šios Islamo Respublikos konstitucijos ir įstatymų.“
Irano revoliucinė gvardija pirmadienį pagrasino užgniaužti protestus, o valdžia neatmeta galimybės išsiųsti iš šalies kai kurių Europos valstybių ambasadorius. Irano kaimynė Sirija kritikavo protestuotojus. „Visi, kurie stato už Irano režimo žlugimą, pralaimės“, – sakė Sirijos užsienio reikalų ministras Walidas Muallenas.
Šie protestai yra didžiausi neramumai šalyje po 1979 metų Islamo revoliucijos. Užsienio žiniasklaidos galimybės nušviesti šiuos įvykius buvo suvaržytos, bet žiaurų policijos elgesį liudijantys mėgėjiški vaizdo įrašai visame pasaulyje išplito per internetą.
