Nesislėpdami ir neišjungdami laivo buvimo vietą nurodančių atsakiklių, Izraelio grūdų vežėjas „Ams1“, graikų „Sahin 2“ ir turkų „Sahin 2“ išmetė inkarą uoste prie Dunojaus krantų, kur gali priimti ukrainietiškų grūdus ir plukdyti juos pirkėjams.
Juodojoje jūroje dislokuoti Rusijos karo laivai netrukdė grūdų laivų judėjimui, nors Kremlius pažadėjo visus į Ukrainą plaukiančius laivus laikyti karinių krovinių vežėjais, de facto grasindamas juos tikrinti arba nuskandinti kaip karinius taikinius.
„Atrodo, kad Rusijos pajėgos arba nenori, arba negali jėga sustabdyti ir apieškoti neutralių laivų, keliaujančių į Ukrainą per Juodąją jūrą, nors išoriškai jie sudarė tam visas sąlygas“, – rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie pasitraukimą iš „grūdų sandorio“, kuris leido eksportuoti 32 mln. tonų Ukrainos grūdų, Juodosios jūros laivyno vadovybė į pietinius jūros vandenis dislokavo korvetę „Sergej Kotov“. Ji, ginkluota sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, pradėjo kovinę tarnybą, laikydama visus jūrų kelius nuo Bosforo sąsiaurio iki Ukrainos smogiamojoje zonoje.
Tačiau Rusijos kariuomenė nedrįso panaudoti jėgos prieš į Izmailą plaukiančius laivus. Laivai keliavo prižiūrimi NATO aviacijos – ypač JAV karinių jūrų pajėgų žvalgybinių lėktuvų P-8, „Boeing E-3“ radarų aptikimo lėktuvo ir žvalgybinio drono RQ-4 „Global Hawk“.
Virš Juodosios jūros nebuvo kovinių orlaivių, tačiau netoliese, Rumunijoje esančioje bazėje, skrido naikintuvai F-16, rašo „Forbes“.
Liepos 21 d. Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis JT Saugumo Tarybos posėdyje įvardijo septynias sąlygas, kad Rusija grįžtų prie susitarimo dėl grūdų.
Tiesa, kol kas nekorektiška kalbėti apie Ukrainos uostų „grūdų blokados“ proveržį: laivai per Bosforą į Dunojų plaukė ir anksčiau, ir dabar tebeplaukia, pabrėžia bendrovės „Sovecon“ generalinis direktorius Andrejus Sizovas.
Tuo pat metu Odesa, pagrindinis Ukrainos maisto produktų eksporto terminalas, ir toliau „stovi vietoje“: nuo susitarimo žlugimo iš ten neišplaukė nė vienas grūdų vežėjas.
Praėjusią savaitę JAV ambasadorė prie aljanso Julianne Smith pareiškė, kad NATO nagrinėja galimybę imtis „papildomų veiksmų“, kad Aljanso narės palengvintų maisto produktų eksportą iš Ukrainos.
Ji sakė, kad Vašingtonas palankiai vertina Turkijos pastangas atnaujinti susitarimą su Kremliumi ir taip pat svarsto NATO šalių, turinčių priėjimą prie Juodosios jūros, iniciatyvas.
Liepos 21 d. Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis JT Saugumo Tarybos posėdyje įvardijo septynias sąlygas, kad Rusija grįžtų prie susitarimo dėl grūdų.
Tarp jų – žemės ūkio mašinų atsarginių dalių ir komponentų eksportas iš Rusijos, žaliavų trąšų gamybai tiekimas ir Rusijos bankų prisijungimas prie SWIFT sistemos.
