XXI a. kavinėje Vienoje keletas politinių aktyvistų linksi galvomis klausydamiesi kalbų, kurias būtų galima pavadinti rasistinėmis, homofobiškomis ar net konspiracinėmis teorijomis.
Viena tema retai dingsta iš jų lūpų: aktyvistai tiki, kad istoriškai neutrali Austrija turėtų nusigręžti nuo Vakarų ir sustiprinti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
A.Markovicsius: „Mūsų tikslas – kažkokiu būdu atremti neigiamą Rusijos įvaizdį, propaguojamą Vakarų žiniasklaidoje.“
„Mūsų tikslas – kažkokiu būdu atremti neigiamą Rusijos įvaizdį, propaguojamą Vakarų žiniasklaidoje“, – „NBC News“ žurnalistams sakė 26 metų amžiaus Alexanderis Markovicsius.
„Turime stoti į Rusijos pusę. Rusija patiria represijas ir iš tiesų yra Vakarų imperializmo auka“, – kalbėjo A.Markovicsius.
Vis dėlto Austrijoje Kremliui palankios pažiūros reiškiamos ne tik politikos marginalų susitikimuose.
Panašu, kad šalies vyriausybė darosi vis labiau artimesnė V.Putinui. Kadangi Viena laikoma pasaulio šnipų sostine, tokie santykiai kelia nerimą Vašingtonui ir jo sąjungininkėms.
Viena pagrindinių nerimo priežasčių – atvirai Rusiją palaikanti kraštutinių dešiniųjų Austrijos laisvės partija (FPO).
„Ekonomiškai ir politiškai Austrija yra integruota į Vakarus, tačiau FPO stengiasi žaisti buvimo Rytų dalimi korta", – teigė buvęs Austrijos gynybos ministerijos pareigūnas Gustavas Gresselis.
Gilios šnipinėjimo tradicijos
Šeštajame dešimtmetyje įkurta buvusio nacio, FPO nuo gruodžio priklauso valdančiajai koalicijai. Buvo susitarta, kad šiai politinei jėgai atiteks Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų kontrolė. Vadinasi, partija vadovauja vidaus ir karinės žvalgybos tarnyboms.
Pernai FPO parlamento rinkimuose gavo 26 proc. balsų: tam pasitelkė prieš politinį elitą ir imigrantus nukreiptą populistinę retoriką. Oponentai partiją smerkė vadindami jos narius rasistais, islamofobais ir antisemitais.
Partija ir jos lyderiai – tikri V.Putino gerbėjai.
Todėl imama nerimauti, kad Vakarų paslaptys, pasidalintos su Viena, nebėra saugios.
G.Gresselis: „Austrija yra Europos Sąjungos gynybos politikos dalis. Bet kas, kas susitarta ir aptariama čia, bus nutekinama Maskvai.“
„Austrija yra Europos Sąjungos gynybos politikos dalis. Bet kas, kas susitarta ir aptariama čia, bus nutekinama Maskvai“, – spėja šiuo metu Europos tarptautinių santykių taryboje dirbantis G.Gresselis.
„Tai – pasitikėjimo klausimas“, – teigė Siegfriedas Beeras, Austrijos žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų centro ekspertas. Jis pridūrė, kad žvalgybos tarnybų kontrolės perdavimas FPO „nebuvo geriausias sprendimas“.
Austrija turi gilias šnipinėjimo tradicijas: šnipinėjimas čia legalus, nebent yra nukreiptas prieš pačią Austrijos valstybę.
Ne sutapimas ir tai, kad 2010 m. JAV ir Rusija garsiais šnipais, įskaitant Anną Chapman, apsikeitė Vienoje.
Šalis turi neutralų statusą – nepriklauso NATO ir nėra Rusijos sąjungininkė – todėl čia veikia daugybė nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų. Ekspertų manymu, daugybė Vienoje dirbančių diplomatų iš tiesų yra šnipai. Anot S.Beero ir kitų, šnipų skaičius gali siekti 7 000.
Vladimiro Putino partneriai
FPO nesigėdija savo prielankumo Rusijai.
2016 m. partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache'as pasirašė formalų „bendradarbiavimo paktą“ su V.Putino „Vieningosios Rusijos“ partija.
Tai nebuvo vien simbolinis žingsnis. Anot „Vieningosios Rusijos“ politiko Sergejaus Železnijako, susitarimu pažadėta „sustiprinti ryšius tarp mūsų partijų ir šalių, įskaitant tarptautinio saugumo sritį“.
W.Eacho: „Yra priežastis nerimauti. Neabejoju, kad kitos šalys rimtai apmąstys žvalgybinės informacijos dalinimąsi su austrais.“
„Yra priežastis nerimauti, – teigė 2009-2013 m. JAV ambasadoriumi Austrijoje dirbęs Williamas Eacho. – Neabejoju, kad kitos šalys rimtai apmąstys žvalgybinės informacijos dalinimąsi su austrais.“
Vis dėlto tiek W.Eacho, tiek S.Beeras tikina, kad nėra konkrečių įrodymų, jog FPO pasinaudojo savo pozicija vyriausybėje tam, kad padėtų Rusijai.
Anot analitikų, užtenka vien ryšių su Rusija, kad Vakarų galios imtų nerimauti.
„Austrijos Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijose, kurias kontroliuoja FPO, yra žmonių, bendradarbiaujančių su galia, su kuria ruošiamasi kariauti. Tai nesuteikia užtikrintumo“, – sakė G.Gresselis.
Kiti kaltina FPO už tai, kad jos palankumas Rusijai jau turėjo pasekmių. Austrija buvo viena iš nedaugelio ES valstybių, atsisakiusių pasekti Jungtinės Karalystės (JK) pavyzdžiu ir iš šalies išsiųsti Rusijos diplomatus.
Vakarai su JK solidarizavosi po to, kai Anglijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis.
FPO koalicijos partnerės, konservatyvios „Liaudies partijos“ (OVP) lyderis Sebastianas Kurzas paaiškino, kad diplomatai nebuvo išsiųsti todėl, nes Austrija norėjo tapti „tiltų tarp Rytų ir Vakarų statytoja“ ir „išlaikyti komunikacijos su Rusija kanalus atvirus“.
FPO taip pat skatino atšaukti prieš Rusiją nukreiptas sankcijas ir rėmė referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos – institucijos, kurią V.Putinas ilgą laiką siekė destabilizuoti.
Vasarį šalies vidaus žvalgybos tarnyboje buvo atlikta krata. FPO kontroliuojama Vidaus reikalų ministerija teigė, kad taip buvo tiriamas atvejis, jog pareigūnai esą neteisingai panaudojo duomenis.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad kratą atliko su nusikalstamumu gatvėse dirbantis policijos dalinys, o operacijai vadovavo FPO narys.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad kratą atliko su nusikalstamumu gatvėse dirbantis policijos dalinys, o operacijai vadovavo FPO narys.
Austrijos žiniasklaidoje šis skandalas dominavo keletą savaičių. Anot pranešimų, kratos metu pasisavinta medžiaga yra susijusi su ekstremistinėmis kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, kurios turi ryšių su FPO.
„Visa tai šokiruoja, – kalbėjo liberalios NEOS partijos lyderis Matthias Strolzas. – Tai turi labai negerą kvapą.“
Anokia naujiena
Vis dėlto Austrijos simpatijos Rusijai nėra naujiena.
Sovietai iš šalies pasitraukė 1955 m. su sąlyga, kad ji Šaltojo karo metu nepalaikys nė vienos pusės. 1995 m. Austrija prisijungė prie ES, tačiau niekada netapo NATO narė.
Panašu, kad prielankumą Rusijai jaučia ir daugybė Austrijos piliečių. Tyrimų kompanijos „OGM“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis austrų pasisakė už sankcijų Maskvai sušvelninimą.
Panašu, kad prielankumą Rusijai jaučia ir daugybė Austrijos piliečių. Tyrimų kompanijos „OGM“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis austrų pasisakė už sankcijų Maskvai sušvelninimą.
Sankcijos buvo skirtos už 2014 m. įvykdytą Krymo okupaciją.
Vis dėlto A.Markovicsas ir jo draugai tikina, kad „stipri Vakarų propaganda“ paragino susiburti į aktyvistų grupę pavadinimu „Suvorovo institutas“.
Aleksandras Suvorovas – XVIII a. Rusijos kariuomenės lyderis.
Anot instituto įkūrėjo 31 metų amžiaus Patricko Poppelo, čia dirba septyni žmonės, organizacija turi apie 100 narių. „Mes stengiamės pristatyti kitokią perspektyvą, ypač Rusijos užsienio politikos klausimais“, – teigė P.Poppelas.
Tiek A.Markovicsius, tiek P.Poppelas priklausė FPO, tačiau pasitraukė iš partijos – teigia pajutę, kad vyriausybei priklausanti partija nepakankamai rėmė Maskvą.
Be to, jie tikina, kad FPO požiūris į pabėgėlių vykdomą Europos „islamizaciją“ yra per švelnus.
Anot A.Markovicsiaus ir P.Poppelo, jie nėra susiję su Rusija, taip pat nemano esantys fašistai ar rasistai.
Tiesa, P.Poppelas kalba apie „krikščionių civilizacijos“ gynimą uždarant Austrijos sienas imigrantams ir musulmonams. Jis nori išsiųsti iš šalies visus, kuriuos laiko „nevietiniais“, nors jo žmona yra kilusi iš Armėnijos.
Tiesa, P.Poppelas kalba apie „krikščioniškos civilizacijos“ gynimą uždarant Austrijos sienas imigrantams ir musulmonams. Jis nori išsiųsti iš šalies visus, kuriuos laiko „nevietiniais“, nors jo žmona yra kilusi iš Armėnijos.
P.Poppelas pasisako ir prieš liberalus, neva ginančius „ekstremalų homoseksualumą ir feminizmą“.
Anot jo, „Suvorovo institutas“ tiki, kad JAV elitas ir jų sąjungininkės dominuoja Europoje bei „pelnosi iš veiksmų, kurie mus gali nuvesti tiesiai į branduolinę apokalipsę“.
Jie suvokia geresnius santykius su Rusija kaip galimybę atkurti pusiausvyrą.
„Tikrai ne grėsmė“
FPO tikina, kad jos ryšiai su Maskva nėra problema.
Johannesas Hubneris – buvęs FPO įstatymų leidėjas ir Austrijos-Rusijos draugystės bendruomenės narys. Jis atšaukė savo kandidatūrą praeitų metų rinkimuose po to, kai pasakė kalbą, turinčią antisemitinių atspalvių. Jis pats tokius kaltinimus neigia.
Kalbėdamas su „NBC News“ J.Hubneris prisiminė savo veiklą parlamente.
J.Hubneris: „Kaip politikas skyriau daug energijos, kad Rusija būtų geriau suprasta ir kad su ja vėl nebūtų nutraukti ryšiai.“
„Kaip politikas skyriau daug energijos, kad Rusija būtų geriau suprasta ir kad su ja vėl nebūtų nutraukti ryšiai“, – sakė jis.
Priešingai nei „Suvorovo institutui“, Austrijos-Rusijos draugystės bendruomenei priklauso žymūs politikai, verslininkai ir akademikai.
Bendruomenės valdybai priklauso garsus FPO parlamentaras Johannas Gudenusas, kadaise studijavęs Maskvoje. Kalbant apie partijos ryšius su Rusija jis, kaip pavyzdys, paprastai minimas pirmiausia.
„NBC News“ susisiekus su J.Gudenuso atstovu spaudai šis atsakė, esą politikas yra nepasiekiamas.
„Tai tikrai nėra grėsmė. Politikoje buvau daugiau nei devynerius metus, būčiau supratęs, jei Rusija būtų bandžiusi daryti įtaką... Ar jei būtų bandžiusi papirkti žmones“, – kalbėjo J.Hubneris.
Kaip ir daugelis FPO narių, jis tikina, kad ryšių su Rusija stiprinimas yra svarbus siekiant atremti „didžiulę Amerikos įtaką“, kuri dažnai vaizduojama kaip gelbėtoja įvairiais užsienio politikos klausimais.
„Maskvos įtaka Europoje yra nulinė, – pridūrė J.Hubneris. – Būtų gerai, jei Rusijos įtakos būtų daugiau. Ne 50 procentų, gal 10 procentų ar 15 procentų. Dabar tai galbūt 1 procentas.“
