Pasak straipsnio, NATO narės pasiūlys Ukrainai naują vadavietę karinei pagalbai valdyti, kas, anot pareigūnų, užtikrins ilgalaikį Aljanso įsipareigojimą kare atsidūrusios šalies saugumui. Ši alternatyva sutartinai įvardinta kaip „tiltas“ į Kyjivo siekiamą narystę bloke.
Nurodoma, kad JAV karinėje bazėje Vysbadene, Vokietijoje bus įsteigta misija, koordinuojanti visų rūšių pagalbą Ukrainai ilguoju laikotarpiu. Jai vadovaus trijų žvaigždučių generolas, greičiausiai amerikietis, tiesiogiai pavaldus aukščiausio rango NATO ir JAV generolui Europoje Christopheriui Cavoliui.
Tikimasi, kad toks žingsnis tiek Kyjive, tiek Maskvoje bus suprastas kaip sąjungininkių įsipareigojimo gestas.
Misija bus globojama pačios NATO, todėl jos veikla neturėtų būtų nutraukta net ir tuo atveju, jei lapkritį JAV prezidento rinkimus laimėtų respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, ne kartą aršiai pasisakęs tiek prieš Aljansą, tiek prieš pagalbos Ukrainai tiekimą.
Misijos pavaldumas NATO generolui Ch.Cavoliui apsaugos ją nuo bet kokių politinių pokyčių Vašingtone, sakė buvęs Amerikos ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis, kuris buvo supažindintas su šiuo planu.
„Prezidento Joe Bideno administracija ir NATO pareigūnai sugalvojo šią idėją kaip būdą per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjivui suteikti ką nors svarbaus, nors ir tvirtina, kad Ukrainai dar neatėjo tinkamas laikas prisijungti“, – rašo „The New York Times“.
Tačiau kliūtimi į narystę Ukrainai tapo ne tik tebevykstantis karas, bet ir šalyje klestinti korupcija bei būtinos reformos demokratijai ir teisinei valstybei sustiprinti.
Straipsnio autorius pažymėjo, kad yra viliamasi, jog ši misija ir prisiimti įsipareigojimai patenkins prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir prisidės prie sklandesnio aukščiausiojo lygio susitikimo nei paskutinis, prieš metus vykęs Vilniuje. Ten jis atvirai išreiškė savo nepasitenkinimą, kai Ukrainai nebuvo pasiūlytas tvirtas derybų dėl narystės grafikas.
Tvirtinama, kad naujoji misija po vienu skėčiu apjungs dabartinės „pajėgumų koalicijos“, kurią sudaro šalys, teikiančios Ukrainai įvairią karinę pagalbą, pavyzdžiui, oro gynybą, artileriją, naikintuvus F-16, ginkluotę ir mokymus, veiklą.
Ji taip pat koordinuos Ukrainos karinio personalo mokymą sąjungininkų šalyse ir ilgalaikius dvišalius saugumo susitarimus, kuriuos įvairios šalys yra pasirašiusios su Ukraina, leidiniui aiškino su anonimiškumo sąlyga kalbėję Jungtinių Valstijų ir NATO pareigūnai.
Anot jų, visos NATO šalys pritaria misijos įsteigimui, ir apie tai bus paskelbta aukščiausiojo lygio susitikimo metu.
„Svarbiausias pagalbos ir mokymo kryptis sutelkus po viena vadovybe siekiama supaprastinti pagalbos srautą ir padaryti jį nuoseklesnį.
Ši misija, pavadinta NATO saugumo pagalba ir mokymas Ukrainai (angl. NATO Security Assistance and Training for Ukraine, NSATU), sieks sumažinti dubliavimąsi ir komplikacijas, susijusias su įvairių rūšių ginkluote, siunčiama į Ukrainą“, – paaiškino „The New York Times“.
Vienas iš pavyzdžių, pasak JAV ir NATO pareigūnų, yra neseniai Prancūzijos pateiktas pasiūlymas padovanoti nenurodytą skaičių naikintuvų „Mirage“, kai Ukrainai jau dabar sunku apmokyti pilotus ir pakelti į orą naikintuvus F-16. Beveik tokio pat sudėtingumo orlaiviui „Mirage“ reikia kitokių mokymų, dalių ir techninės priežiūros, o tai gali apsunkinti Ukrainos pajėgumus.
Grupė oficialiai nebus vadinama „misija“, nes tam prieštaravo Vokietija, kuri norėjo išvengti užuominos, kad ji ir NATO kariauja su Rusija, veiks lygiagrečiai su Ukrainos gynybos kontaktine grupe, kuriai vadovauja amerikiečiai ir kuri koordinuoja maždaug 50 šalių ginklų tiekimą Ukrainai, t.y. gerokai daugiau nei 32 NATO valstybės narės. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, įsteigęs šią kontaktinę grupę, primygtinai reikalavo, kad jai kol kas pirmininkautų JAV, sakė pareigūnai.
J.Bideno administracija plano detalių viešai nekomentavo. Tačiau JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas parodys, jog sąjungininkės imasi „konkrečių veiksmų“, kad priartintų Ukrainą ir užtikrintų jai „tiltą į galimą narystę“.
Praėjusių metų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas taip pat atsisakė pasiūlyti Ukrainai fiksuotą terminą ir aiškų kelią į narystę arba leisti pradėti derybas dėl narystės.