Tokiomis įžvalgomis neseniai pasidalijo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Iki šiol, pasak jos, Europos pozicijos Vakarų Balkanuose, buvo, švelniai tariant, apleistos.
Buvusios ES užsienio politikos lyderės Catherine'os Ashton pastangas pasodinti prie derybų stalo Serbijos ir Kosovo lyderius ir Vokietijos bandymai išlaikyti regione taiką ir priartinti abi valstybes prie narystės ES – tik išimtys, kurios patvirtina taisyklę.
Dabar Vakarų Balkanų regione Rusijos įtaka nepalyginamai didesnė. Ir bent kol kas atrodo, kad Rusijai pavyksta bent atitolinti Pietryčių Europą nuo ES, jei ne visai sustabdyti jų europietišką kelią, „Euromaidan Press“ rašo Judy Dempsey.
Serbija – taikinys Nr.1
Ypatingai didelį dėmesį Rusija skiria istoriškai glaudžius ryšius su Maskva turinčiai Serbijai. Jos prezidentui Tomislavui Nikoličiui pastaruoju metu nuolat tenka blaškytis tarp draugystės su V.Putinu ir šalies siekio suartėti su ES.
2013 m. viešėdamas V.Putino rezidencijoje Sočyje T.Nikoličius pasirašė strateginės partnerystės tarp Maskvos ir Belgrado sutartį, o šiemet rudenį V.Putinas Serbijoje buvo sutiktas kaip didvyris ir žengė raudonu kilimu Belgrade.
Tačiau šie faktai – tik ledkalnio viršūnė. Be artimos prezidentų draugystės, Serbija kenčia ir dėl energetinės bei finansinės priklausomybės nuo Rusijos.
Iš „Gazprom“ Serbija perka dujas, o jas šalyje skirstančios bendrovės „Beopetrol“ net 80 proc. akcijų priklauso rusų naftos koncernui „Lukoil“.
Lietuvoje gerai žinomo dėl antikonstitucinio apdovanojimo, o dabar įrašyto į ES juodąjį sąrašą Vladimiro Jakunino vadovaujama valstybinė įmonė „Rusijos geležinkeliai“ šiuo metu Serbijoje atnaujina 350 km ilgio geležinkelių liniją.
Tai žinant, faktas, kad Serbija neketina prisidėti prie ES sankcijų Rusijai, nė kiek nestebina.
Bosnija ir Hercegovina gali skilti?
Be energetinės priklausomybės, Rusija Vakarų Balkanuose tampo ir kitas savo įtakos virveles.
Štai Bosnijoje ir Hercegovinoje Maskva kiršinimo politiką nuo seno vykdo remdama vienos iš šalies dalių – Serbijos Respublikos – vadovą Miloradą Dodiką. Po jo šalyje vykdytų socialinių ekonominių ir politinių reformų Europos Komisija konstatavo šalies institucijas tapus beveik neveiksniomis.
Tuo tarpu M.Dodikui po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kilo minčių apie atsiskyrimą nuo Bosnijos. Nuo šio žingsnio jį sustabdė tik Aleksandaras Vučičius, Serbijos proeuropietiškas premjeras.
Kol kas Rusija pralaimi tik Juodkalnijoje, kuri, nors ir priklausoma nuo Rusijos per energetikos sektorių ir finansines investicijas, pastaruoju metu drąsiai palaiko ES sankcijas Maskvai ir aiškiai demonstruoja norinti ateityje tapti ES ir NATO nare.
Tuo tarpu Bosnijoje ir Hercegovinoje Vakarų įtaka mažėja. Lapkričio 11 d., dėl Rusijos prieštaravimo Jungtinėms Tautoms nepavyko išplėsti ES karinės misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje, veikiančios šalyje nuo 2004 m. Nors rezoliucija buvo priimta ir misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje metams pavyko pratęsti, balsuojant Rusija susilaikė. Diplomatų teigimu, Rusijai nepatiko rezoliucijos dalis, kurioje kalbama apie Bosnijos ateities galimybes prisijungti prie ES.
Likus savaitei iki šio Jungtinių Tautų posėdžio Didžiosios Britanijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai atnaujino 2009 m. dėl Bosnijos pageidavimo užsitikrinti etnines postų dalybas užstrigusias derybas dėl galimo Bosnijos suartėjimo su ES.
Ši britų ir vokiečių iniciatyva toli gražu nereiškia, kad Bosnijai ir Hercegovinai ir kitoms Vakarų Balkanų valstybėms vietos ES tikrai atsiras. Europos Komisijos prezidentas Jeanas Claude'as Junckeris Vakarų Balkanams jokių vilčių neteikia. Šioms valstybėms jo darbotvarkėje vietos nėra, o tokia trumparegiška politika lemia, kad V.Putinui stiprinti įtaką Vakarų Balkanuose rankos lieka atrištos. Jei jis tuo pasinaudos, J.C.Junckeris negalės pasakyti, kad A.Merkel jo dėl to nebuvo įspėjusi.
