Praeitą savaitę TVF vadovė Christine Lagarde pranešė apie naują pagalbos paketą Ukrainai, kuris sieks 17,5 mlrd. JAV dolerių. Ši žinia paskelbta pasibaigus maždaug mėnesį trukusiam TVF misijos vizitui Kijeve.
Jo metu TVF kartu su vietos valdžia ieškojo būdų, kaip įgyvendinti ekonominių reformų programą. Misijos ataskaitoje rašoma, kad reformomis bus siekiama atkurti makroekonominį stabilumą ir paskatinti tvirtą augimą.
„Ekonominių reformų programa didžiausią dėmesį skiria ne tik greitai ekonomikos stabilizacijai, bet ir giluminėms struktūrinėms reformomis, – kalbėjo misijos vadovas Nikolajus Georgijevas. – Bus siekiama sustiprinti viešuosius finansus, didinti pajamų mokestį, modernizuoti visą mokesčių sistemą.“
Vakarai dar netiki, kad Ukrainos vyriausybė pinigus gali panaudoti efektyviai, todėl ir skiria tik tiek, – LRT.lt sakė jis.
Reformos numatomos ir sveikatos apsaugos bei švietimo srityse. Ukrainiečiams teks susiveržti diržus siekiant per fiskalinę konsolidaciją suvaldyti valstybės skolos aptarnavimo kaštus.
V. Lanovojaus teigimu, TVF parama visų pirma skirta šiam tikslui: „Tai leis restruktūrizuoti valstybės skolą ir laiku atsiskaityti su kreditoriais“.
Bendra parama – 40 mlrd. dolerių
Per artimiausius dvejus metus Ukrainai 1,8 mlrd. dolerių pasiūlė ir Europos Sąjunga (ES), JAV pažadėjo 2 mlrd. dolerių, Vokietija – 500 mln. dolerių. Prisidėti turi ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Pasaulio bankas (PB), Japonija ir kitos šalys.
Bendra visų šių Ukrainos partnerių ir TVF pagalba per artimiausius ketverius metus sudarys 40 mlrd. dolerių. Tačiau vien šiemet Ukrainai reiks bent 20 mlrd. dolerių skoloms grąžinti.
Pernai Ukrainos skola sudarė 41 proc. bendrojo vidaus produkto – 72,8 mlrd. dolerių. Ši suma nepaprastai didelė, ypač turint galvoje tai, kad nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Ukrainos ekonomika, atsižvelgus į infliaciją, susitraukė.
Visgi V. Lanovojus pastebi, kad Vakarų parama Ukrainos ekonomikai bus naudinga ir tuo, kad padės sustabdyti grivinos nuvertėjimą. „Parama bus nukreipta į Ukrainos nacionalinį banką ir konvertuojama į grivinas, o tai neleis šalies valiutai toliau nuvertėti. Mums būtina griviną pririšti prie tvirtos valiutos, nes devalvacija labai gadina reikalus visoje ekonomikoje“, – LRT.lt aiškino ekonomistas.
Siaubinga padėtis
Pastarieji metai buvo siaubingi Ukrainos ekonomikai. BVP susitraukė beveik 10 proc. Centriniam bankui palūkanų normą pakėlus nuo 7 iki 20 proc., grivinos vertė sumažėjo beveik dviem trečdaliais, dėl to pašėlo infliacija, kuri pastaruoju metu siekė 30 proc.
Bandant suvaldyti padėtį, Ukrainos užsienio valiutos atsargos susitraukė nuo 16 iki 7 mlrd. dolerių.
Ilgą laiką korumpuotų politikų valdyta Ukrainos ekonomika skendi šešėlyje (skaičiuojama, kad jame slypi apie 40 proc. BVP), taip pat yra labai neproduktyvi.
„Vakarų paramos šiuo metu užteks, bet manau, kad jie ne visada pasitiki, kad ji bus išleista tikrai tam, kam yra skirta“, – sakė V. Lanovojus. Jo manymu, Vakarai pinigus skiria suprasdami, kad sutartos reformos nebūtinai bus įgyvendintos.
„Ekonomikos reformų nebus, nes valdžia nori kreditų, bet nesprendžia problemų“, – dėstė pašnekovas.
Ukrainos ekonomikos ministras lietuvis Aivaras Abromavičius LRT Televizijai anksčiau yra pasakojęs, kad tarp valdininkų didžiulių reformų noro nėra. Daugiausia jų nori visuomenė, verslo srities atstovai nusivylę, nes sunku vykdyti verslą visoje šalyje, vyrauja gana aukšta tolerancija korupcijai.
Vis dėlto ministras išlieka ryžtingai nusiteikęs ir sako, kad dės visas pastangas, siekdamas įgyvendinti Ukrainai naudingas reformas. „Manau, kad vyriausybėje yra labai gera komanda, daug jaunų ministrų, visi dirba kaip komanda“, – kalbėjo A. Abromavičius.
PB tyrime „Doing Business 2015“ Ukraina yra 96 vietoje ir nuo 2014 metų pakilo 16 pozicijų. Labiausiai prie šio šuolio prisidėjo pokyčiai mokesčių sistemoje ir turto registravimo supaprastinimas.
Pasauliniame konkurencingumo indekse Ukraina užima 76 vietą. Blogiausiai vertinamos valstybės institucijos, makroekonominė aplinka ir rinkos efektyvumas.
Priklausomybė nuo Rusijos
Nepavydėtinoje padėtyje Ukraina yra ir dėl to, kad pagrindine jos prekybos partnere išlieka šalies rytuose kovojančius separatistus remianti Rusija. Tai reiškia, kad visos prieš Rusiją nukreiptos Vakarų ekonominės sankcijos bei kritusi naftos kaina atsiliepia ir Ukrainos ekonomikai.
Pasak V. Lanovojaus, Ukraina labai norėtų, kad ateityje Rusijos vietą užimtų ES, bet tam reiktų visai atsisakyti Rusijos dujų.
„Mums reikia labiau patikimų partnerių, taip pat turime pasiekti atitinkamą savo produktų kokybę – kad galėtume jais prekiauti su Vakarais“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad Rytų Ukrainoje užimtos teritorijos taip pat pasirinktos ne atsitiktinai, o todėl, kad iš jų visai šaliai tiekiama anglis.
„Rusija toliau kariauja energetinį karą, silpnina Ukrainos ekonomiką. Net ir Krymas užimtas kartu todėl, kad ten gausu skalūnų dujų“, – aiškino V. Lanovojus.
