Išskyrus Vokietiją ir JAV, Vakarų šalys neskubėjo atvirai pasmerkti pučo Turkijoje. Daug didesnės reakcijos sulaukė po bandymo nuversti vyriausybę vykęs kaltininkų ieškojimas.
„Buvo tikrai mažai aukšto lygio vadovų vizitų į Turkiją. Recepas Tayyipas Erdoganas įsitikinęs, kad Vakarai galėjo padaryti daugiau, turint omeny, kad tai buvo bandymas nuversti demokratiškai išrinktą valdžią šalyje, kuri priklauso NATO“, – 15min teigė buvęs Turkijos diplomatas bei Stambulo ekonomikos ir užsienio politikos centro vadovas Sinanas Ülgenas.
Išduota Vakarų Turkija esą jaučiasi ne tik dėl to, kad sulaukė per mažai užuojautos. Nuomonių apklausos rodo, kad didelė dalis Turkijos gyventojų mano, jog Vakarai vienaip ar kitaip prisidėjo prie nesėkmingo bandymo nuversti valdžią.
84 procentai turkų mano, kad pučo organizatoriams buvo suteikta pagalba iš Vakarų, 70 procentų apklaustųjų kaltininke atvirai nurodo Ameriką.
84 procentai turkų mano, kad pučo organizatoriams buvo suteikta pagalba iš Vakarų, 70 procentų apklaustųjų kaltininke atvirai nurodo Ameriką.
Turkai galvoja, kad JAV prisidėjo prie bandymo surengti perversmą, nes tikima, jog jo kaltininkas yra Fethullah Gulenas ir jo šalininkų tinklas Turkijoje. F.Gullenas šiuo metu gyvena JAV, o Turkijos žiniasklaidoje jis neretai prilyginamas Osamui bin Ladenui.
F.Gulenas ne kartą neigė kaltinimus apie bet kokį jo įsitraukimą į perversmą. Tuo tarpu JAV vyriausybė atsisako išduoti Turkijai Pensilvanijoje gyvenantį dvasininką, nes neturi tvirtų jo kaltės įrodymų.
„Nepasitikėjimas JAV yra susijęs ne tik su F.Gullenu, bet ir su įsitikinimu, jog JAV žvalgybos tarnybos negalėjo nežinoti, kad kažkas planuojama, ir tiesiog pasirinko neinformuoti Turkijos“, – mano S.Ülgenas.
Rusija negali tapti alternatyva Vakarams
R.T.Erdoganui galėjo susidaryti įspūdis, kad Rusija vienintelė nešvaistė laiko ir pasmerkė liepos 15-osios įvykius. Atrodė, kad neatsitiktinai neilgai trukus Turkijos vadovas vyko į Maskvą su tikslu atkurti draugiškus santykius.
Tačiau S.Ülgenas teigia, kad to nereikėtų pernelyg sureikšminti: „Rusija Turkijai praktiškai negali pasiūlyti nieko. Ji negali būti alternatyva Vakarams, Turkija yra įsitvirtinusi Vakarų infrastruktūroje – politinėje, ekonominėje bei saugumo srityse.“
„Aišku, Turkija sieks pragmatiškesnių, bendradarbiavimu paremtų santykių, bet jie niekada netaps strategine alternatyva Turkijos santykiams su Vakarais“, – aiškino S.Ülgenas.
Sirijos konflikte – bendras tikslas
Turkija Vakarams yra labai svarbi strateginė partnerė sprendžiant problemas susijusias su Sirija. Ji ne tik padeda tvarkytis su pabėgėlių krize, bet ir kovoti prieš „Islamo valstybę“ (IS).
Ilgą laiką Turkija buvo suinteresuota režimo Sirijoje pakeitimu. Tačiau bėgant laikui, kaip ir likusiai tarptautinės bendruomenės daliai, Turkijai prioritetu tapo IS grėsmės sustabdymas.
Dabar Turkija prisideda prie JAV vadovaujamos koalicijos vykdomų antskrydžių ir net siunčia savo kariuomenę į Sirijos teritoriją.
Vakarų ir Turkijos nuomonės išsiskiria, kai pradedama kalbėti apie Sirijos kurdus.
Vis dėlto Vakarų ir Turkijos nuomonės išsiskiria, kai pradedama kalbėti apie Sirijos kurdus. Vakarų akimis, kurdai yra bene vienintelė jėga regione, kuri gali atsilaikyti prieš IS.
Tuo tarpu Turkija kurdus laiko grėsme šalies valstybingumui ir vientisumui. R.T.Erdoganas Sirijos kurdus vadina teroristinės Turkijos darbininkų partijos (PKK) veikiančios Turkijos teritorijoje atšaka.
Panašu, kad nepaisant nesutarimų, tiek Turkija, tiek Vakarai vieni be kitų pagalbos IS nugalėti nesugebės.
Reikia naujų bendradarbiavimo būdų
„Santykiuose su JAV įtampą toliau kels Guleno ekstradicijos Turkijai klausimas. Be to, Turkija norėtų, kad JAV daugiau dėmesio skirtų ir F.Guleno tinklui Amerikoje – galbūt apribotų jų finansines galimybes“, – 15min teigė S.Ülgenas.
Europos ir Turkijos santykiai dabar dar labiau komplikuoti. Šių santykių centre ilgą laiką buvo Turkijos priėmimo į ES procesas. Dėl patekimo į ES Turkija derasi jau nuo 2005.
Dėl pasikeitusio politinio klimato šis procesas yra pristabdytas, tad ES ir Turkija privalo rasti naujus bendradarbiavimo būdus.
„Kol galėsime grįžti prie narystės ES klausimo, darbotvarkėje galėtų atsirasti daug dalykų: bendra strategija pabėgėlių klausimu, gilesnė ekonominė integracija ar bendradarbiavimas terorizmo srityje“, – svarstė S.Ülgenas.
Ekspertas pabrėžia pokyčių santykiuose svarbą: „Jei to padaryti nesugebėsime, Turkija nebeturės jokios motyvacijos palaikyti gerus santykius su ES.“
