Jei Izraelio parlamentas nesiims veiksmų, birželio pabaigoje naujakuriai neteks jiems suteikto specialaus teisinio statuso, o tai sukels plataus masto pasekmių.
Nausėdijose gyvenantys teisininkai, įskaitant du Izraelio Aukščiausiojo Teismo narius, nebegalės užsiimti teisininko praktika. Įstatymams nusižengę naujakuriai bus teisiami kariniuose teismuose, kuriuose paprastai teisiami nusikaltę palestiniečiai, taip pat neteks galimybės naudotis kai kuriomis viešosiomis paslaugomis.
Nors mažai kas tikisi, kad situacija pasieks tokią ribą, artėjant specialaus statuso galiojimo termino pabaigai Izraelio vyriausybė atsidūrė prie žlugimo slenksčio ir sulaukė griežtų perspėjimų.
„Be šio įstatymo būtų katastrofa, – sakė netoli Jeruzalės esančių kelių dešimčių gyvenviečių grupės regioninės tarybos vadovas Israelis Ganzas. – Izraelio vyriausybė čia praras bet kokią kontrolę. Jokios policijos, jokių mokesčių.“
Jau daugiau nei pusę amžiaus Izraelis vis pratęsia taisyklių, numatančių specialų teisinį statusą beveik 500 tūkst. žydų naujakurių, galiojimą. Šios taisyklės netaikomos daugiau kaip 2,5 mln. palestiniečių, gyvenančių Vakarų Krante.
Pirmadienį įstatymo projektas nebuvo priimtas, todėl kitą savaitę Knesete bus surengtas dar vienas balsavimas, siekiant išsaugoti valdančiąją koaliciją ir galiojančią teisinę tvarką.
Įstatymu įtvirtintos dvi atskiros teisinės sistemos Vakarų Krante gyvenantiems žydams ir palestiniečiams. Trys didžiausios žmogaus teisių gynimo grupės tokią padėtį lygina su apartheidu. Izraelis tokus kaltinimus atmeta ir vadina ataka prieš jo legitimumą.
„Tai teisės aktas, sudarantis sąlygas vykdyti apartheidą“, – sakė Izraelio žmogaus teisių grupės „HaMoked“, teikiančios teisinę pagalbą palestiniečiams, direktorė Jessica Montell.
„Visa nausėdijų plėtra paremta tuo, kad jie naudojasi visomis izraeliečių teisėmis ir lengvatomis, nors gyvena okupuotoje teritorijoje“, – sakė ji.
Didžioji dauguma Kneseto narių pasisako už atskirų sistemų išsaugojimą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios įstatymo projektas nebuvo priimtas, buvo šią tvarką tvirtai remiančios nacionalistinės opozicijos sprendimas už jį nebalsuoti, siekiant sužlugdyti margą ir trapią Izraelio koalicinę vyriausybę. Tuo metu prieš nausėdijas pasisakantys įstatymų leidėjai balsavo už šį teisės aktą, kad koalicija nežlugtų.
Izraelis užėmė Vakarų Krantą per 1967 metų Šešių dienų karą ir pastatė ten daugiau kaip 130 gyvenviečių. Daugelis jų primena mažus miestelius su daugiabučiais, prekybos centrais ir pramonės zonomis. Dauguma šalių šias gyvenvietes laiko neteisėtomis pagal tarptautinę teisę.
Palestiniečiai savo ruožtu nori, kad Vakarų Krantas sudarytų pagrindinę jų būsimos valstybės dalį.
Izraelis Vakarų Krantą vadina bibliniu Judėjos ir Samarijos pavadinimu ir laiko istorine žydų žeme. Ministras pirmininkas Naftali Bennettas pasisako už nausėdijų plėtrą ir nepritaria palestiniečių valstybingumo siekiui. Izraelis oficialiai laiko Vakarų Krantą ginčytina teritorija, kurios likimas turi būti nuspręstas derybomis. Izraelio ir palestiniečių derybos žlugo daugiau nei prieš dešimtmetį.
Pagal 1967 metais pirmą kartą priimtas ir reguliariai pratęsiamas taisykles Vakarų Krante gyvenantiems naujakuriams taikoma didžioji dalis Izraelio įstatymų. Tačiau pačiai teritorijai jie netaikomi.
„Įstatymo taikymas teritorijai galėtų būti laikomas teritorijos aneksija su visomis politinėmis pasekmėmis, kurių Izraelis nenorėtų patirti“, – sakė Izraelio demokratijos instituto mokslinis bendradarbis, buvęs Izraelio aukščiausio rango karinis prokuroras Lironas Libmanas.
