Turkijos žaidimai: ko siekia Ankara šantažuodama NATO dėl Suomijos ir Švedijos

Vengrija ir Turkija yra dvi valstybės, iki šiol neratifikavusios Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl narystės NATO. Kai Vengrija davė aljansui pažadą šį klausimą išspręsti per pirmąją naujųjų metų parlamento sesiją, Turkija apdairiai dėlioja savo ėjimus šioje geopolitinėje šachmatų partijoje. Portalui 15min Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologai teigė, jog Suomija labiau yra situacijos auka, prieš Švediją Turkija galėjo ištraukti savo reikalavimų „kortą“.

Viktorija Samarinaitė

Pasaulio aktualijų vertėja-redaktorė

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas / „Reuters“/„Scanpix“

Turkija užima strategiškai itin svarbią vietą pietiniame NATO flange: jos oro pajėgų bazėje, esančioje už sienos su Sirija, Iranu ir Iraku, laikomi JAV branduoliniai ginklai, Turkijos naikintuvai patruliuoja NATO oro erdvę virš Juodosios jūros, o karo Ukrainoje metu šalies vyriausybė įtvirtino savo naudingumą aljansui ir neleido Rusijos karo laivams naudotis jos sąsiauriu.

„NATO be Turkijos neįsivaizduojama“, – interviu leidiniui „Financial Times“ pareiškė Hulusis Akaras, buvęs keturių žvaigždučių generolas, kadaise vadovavęs Turkijos ginkluotosioms pajėgoms, o dabar užimantis šalies gynybos ministro pareigas.

„Esame išbandyta tauta, išbandyta kariuomenė, kuri niekada nesielgtų priešingai mūsų sąjungininkams. Nėra jokio pagrindo nerimauti.“