Vokietijos ekspertų vertinimu, liepos 1 d. duomenimis JAV išlieka pagrindinė Ukrainos karinė donorė, skyrusi 25,45 mlrd. dolerių. Antroje vietoje yra Jungtinė Karalystė, skyrusi 4,11 mlrd. dolerių paramos. Trečioje vietoje yra Lenkija (1,83 mlrd. JAV dolerių), o ketvirtoje – Vokietija (1,22 mlrd. JAV dolerių).
Tuo pat metu pagal paramos Ukrainai dalį bendrajame vidaus produkte Estija užėmė pirmąją vietą – ji suteikė Kyjivui 0,8 proc. šalies BVP. Antroje vietoje liko Latvija (maždaug tokia pati BVP dalis), trečioje – Lenkija (0,5 proc. BVP), ketvirtoje – Lietuva (0,3 proc. BVP).
Kylio universiteto ekspertų skaičiavimuose neatsižvelgiama į pagalbą, kurią viso pasaulio šalys jau pažadėjo suteikti Ukrainai, bet dar nesuteikė. Todėl jie gali neatspindėti visos paramos, kurią iš tikrųjų gauna Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Paramos pažadų mažėja
Pasaulio ekonomikos instituto ekspertai taip pat įvertino bendrą naujos pagalbos, kurią viso pasaulio šalys pažadėjo suteikti liepos mėnesį, įskaitant finansinę ir humanitarinę paramą šaliai, lygį. „Valstybės donorės inicijavo mažai naujos pagalbos arba visai jos nesuteikė, tačiau atsiuntė dalį to, kas jau buvo pažadėta anksčiau, įskaitant ginklus“, – rašė analitinis centras.
„Politico“ trečiadienį rašė, kad Europa pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai: jos duomenimis, liepą šešios didžiosios Europos šalys pirmą kartą nuo karo pradžios nesiūlė Kijevui jokių naujų karinių įsipareigojimų.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinkti nauji duomenys apie Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Lenkijos tiekiamą ginkluotę rodo, kad Europos šalių pagalba sumažėjo.
Tai patvirtina daugybę Ukrainos karinių pareigūnų ir politikų pareiškimų: didžiosios Europos valstybės praranda pagreitį teikiant karinę pagalbą, o iš pradžių aktyviausiai Ukrainą rėmusios Didžioji Britanija ir Lenkija išsikvėpė.
Christophe'as Trebeschas, ginklų tiekimą Ukrainai stebinčios instituto grupės vadovas, teigia, kad nuo balandžio pabaigos Europos karinės pagalbos Ukrainai įsipareigojimai pradėjo mažėti.
„Nors karas įžengė į kritinę fazę, naujų pagalbos iniciatyvų nebeliko“, – sako jis.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas anksčiau „Politico“ sakė, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turėtų labiau padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.
„Jei norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, jie turėtų savęs paklausti, ar jie daro pakankamai?“ – sakė jis, pabrėždamas, kad faktinė šių šalių pagalba yra neproporcinga jų pajėgumams.
