Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad teigiamai į Aljansą žvelgiančių žmonių jo narėse sumažėjo būtent tokiu metu, kai JAV prezidento pareigas eina Donaldas Trumpas, negailintis kritiškų komentarų NATO atžvilgiu.
Aljanso veiklą palankiai vertinančių respondentų JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje dalis nuo 2017 iki 2019 metų sumažėjo net 10 proc. punktų.
„Pew“ atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti prieš šią savaitę vyksiančią tradicinę Miuncheno saugumo konferenciją – jau kelerius metus šį susitikimą temdo vis akivaizdesnė įtampa transatlantiniuose santykiuose.
Kontekstas – nenuspėjamas D.Trumpas
Apklausa buvo vykdoma 16-oje NATO narių, įskaitant Lietuvą. Iš pažiūros rezultatai geri. Teigiamai Aljansą vertino 53 proc. apklaustųjų, o neigiamai – tik 27 proc.
Tačiau, pavyzdžiui, JAV palankiai NATO vertinančių respondentų nuo 2017 metų sumažėjo nuo 62 iki 52 proc. Prancūzijoje – nuo 60 iki 49 proc., o Vokietijoje – nuo 67 iki 57 proc.
Jungtinėje Karalystėje tendencija priešinga – Aljanso veiklą teigiamai vertino nebe 62, o 65 proc. apklaustųjų. Tai logiška: po „Brexit“ Londonui dar svarbesnė transatlantinė partnerystė.
Geri ir Lietuvos bei Lenkijos rodikliai – NATO patenkinti atitinkamai 77 ir 82 proc., ir pasitikėjimas šia organizacija nuosekliai auga.
JAV palankiai NATO vertinančių respondentų nuo 2017 metų sumažėjo nuo 62 iki 52 proc. Prancūzijoje – nuo 60 iki 49 proc., o Vokietijoje – nuo 67 iki 57 proc.
Kaip pastebi „Financial times“, D.Trumpo vykdoma „Amerika pirmiausia“ politika, išreiškiama izoliacionizmu ir antipatija tarptautinėms institucijoms, pakenkė NATO reputacijai.
Dar per 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpas vadino Aljansą „atgyvenusiu“ ir reguliariai peikė NATO nares Europoje, neskubančias skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Sąjungininkus D.Trumpo administracija taip pat įsiutino vienašališkais veiksmais Viduriniuose Rytuose. Pernai jis nusprendė patraukti JAV karius iš Šiaurės Sirijos ir įsakė nužudyti įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani – su partneriais, irgi aktyviai veikiančiais regione, nepasitarta.
D.Trumpo veiksmus, regis, bene kritiškiausiai įvertino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Reaguodamas ir į JAV, ir į Turkijos, pernai surengusios invazijos į Sirijos šiaurę, veiksmus, jis NATO diagnozavo „smegenų mirtį“.
E.Macronas taip pat pareiškė, kad Aljansas neturėtų laikyti Rusijos priešininke. Tokia retorika supykdė Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Lietuviai padėtų sąjungininkams
Pastarosioms šalims labai svarbus NATO sutarties 5-asis straipsnis, numatantis, kad ataka prieš vieną Aljanso narę prilygsta atakai prieš visas jo nares – kitaip tariant, sąjungininkai prireikus turi imtis kolektyvinės gynybos.
„Pew“ apklausa visgi atskleidžia, kad į šį principą žvelgiama toli gražu nevienodai ir nebūtinai palankiai.
Tik penkiose iš 16 NATO narių, kur buvo vykdytas tyrimas, – Nyderlanduose, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje – daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad jų šalis turėtų skubėti į pagalbai Aljanso partneriams.
Paklausti, ar jų šalis turėtų ginti kitą NATO narę hipotetinės Rusijos atakos atveju, net 50 proc. tyrimo dalyvių atsakė neigiamai. Kad turėtų ginti, teigė tik 38 proc.
Toks muistymasis ypač akivaizdus Italijoje – čia net 66 proc. respondentų tvirtino, kad Roma neturėtų padėti kitai Aljanso narei, jei ši įsiveltų į didelį karinį konfliktą su Rusija. Vokietijoje taip manančiųjų – 60 proc., Prancūzijoje – 53 proc.
Tik penkiose iš 16 NATO narių, kur buvo vykdytas tyrimas, – Nyderlanduose, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje – daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad jų šalis turėtų skubėti į pagalbai Aljanso partneriams. Lietuvoje taip tvirtino 51 proc. respondentų.