Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį kaip tik pranešė, kad Europos valstybėse per praėjusią savaitę buvo registruota daugiau nei 700 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Šis prieaugis – didžiausias nuo pandemijos pradžios.
Senajame žemyne kasdien užfiksuojama daugiau naujų užsikrėtimų nei JAV, Brazilijoje ar Indijoje, nors daug mėnesių būtent šios šalys buvo savotiškos lyderės.
Stebėtojų teigimu, auga visuomenės apatiškumas įvairių ribojimų atžvilgiu. Vasarą virusas buvo atsitraukęs, bet tada panaikinti saugumo reikalavimai ir sušvelninti draudimai keliauti sukėlė naują infekcijų bangą.
Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione – Kinijoje, Taivane, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje – situacija, atvirkščiai, nuosekliai gerėja. Ekspertai įsitikinę: taip yra dėl to, kad toje pasaulio pusėje epidemiologų darbui netrukdė emocijos.
Naktiniai klubai, koncertai, regbis
Tarkime, Jungtinėje Karalystėje vis garsiau klausiama, ar premjero Boriso Johnsono sprendimas birželį nutraukti nacionalinius viešojo gyvenimo suvaržymus nebuvo pernelyg ankstyvas.
Britų specialistai įspėja, jog dabar Šiaurės Anglijoje stebima infekcijų banga susijusi tuo, kad vasarą infekcijų tame regione nesumažėjo tiek, kiek pietuose.
Bet tai tik viena problemų, dabar kamuojančių šalį – ligoninėse COVID-19 užsikrėtusių pacientų šiandien daugiau nei kovą.
Rekordus praėjusį savaitgalį mušė ir Prancūzija, kuri nuo šeštadienio vėl įveda ekstremaliąją padėtį, bei Nyderlandai, o JAV spalį vien Baltuosiuose rūmuose buvo patvirtina daugiau užsikrėtimų koronavirusu nei visame Taivane – žinia, Donaldas Trumpas, kaip ir anksčiau B.Johnsonas, pasigavo COVID-19.
Bet Azijoje, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai PSO paskelbė pandemiją, gyvenimas jau primena normalesnį, o ekspertai sako, kad ten valstybės uoliai laikėsi epidemiologų rekomendacijų.
Sekmadienį Naujojoje Zelandijoje laukiama net 47 tūkst. regbio gerbėjų, stebėsiančių šios šalies ir Australijos rinktinių susitikimą stadione Velingtone.
„Komunikacija buvo aiški, įvesti karantinai, sienų kontrolė, agresyviai vykdytas testavimas, sekti kontaktai“, – CNN teigė Londono karališkojo koledžo Visuomenės sveikatos instituto direktorius Kenji Shibuya.
Pavyzdžiui, Taivane kuo puikiausiai veikia naktiniai klubai, o rugpjūtį ten buvo surengtas pirmasis šou pilnoje uždaroje arenoje.
Praėjusią savaitę Didžiąją kinų sieną aplankė tūkstančiai žmonių, o sekmadienį Naujojoje Zelandijoje laukiama net 47 tūkst. regbio gerbėjų, stebėsiančių šios šalies ir Australijos rinktinių susitikimą stadione Velingtone.
Didelis mirštamumas
Profesionaliai į kovą su koronavirusu pažvelgė tokios Europos šalys kaip Vokietija. Tačiau specialistai baksnoja pirštais į JAV, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, kur COVID-19 atvejų vėl rekordiškai daug – esą šios valstybės net galutinai neįvedusios reikalingų taisyklių per anksti atvėrė savo ekonomikas.
Antai Ispanijos vyriausybė praėjusį penktadienį buvo priversta paskelbti nepaprastąją padėtį labiausiai kenčiančiame Madrido regione. Pastarojo vadovybė priešinosi suvaržymams, tad prireikė būtent tokio įsako.
Jungtinėje Karalystėje B.Johnsono kabinetas sulaukia ypač daug kritikos dėl slapukavimo ir chaotiško sprendimų priėmimo proceso – priekaištai skrieja ne tik iš opozicinių leiboristų, bet ir iš pačių torių.
Bet vietoj to, kad būtų sąžiningai pažvelgiama į klaidas ir surandamas tvarus būdas suvaldyti pandemiją, angloamerikietiškas požiūris, esą jau per vėlu imti pavyzdį iš taivaniečių ar australų, dar labiau įsitvirtina, sako Londono universiteto koledžo epidemiologijos specialistas Timas Colbournas.
Mokslininkai siūlo atsiminti, kad COVID-19 mirštamumo rodikliai, deja, yra aukšti, o tie, kurie išgyvena, dar ilgai jaučia ligos padarinius.
Libertarų komentaruose ir atviruose laiškuose abiejose Atlanto pusėse be didelių mokslinių argumentų vyriausybės raginamos atšaukti įvairius apribojimus ir kone leisti COVID-19 plisti – kad tik nenukentėtų ekonomika.
Tokie siūlymai absoliučiai daugumai sveikatos apsaugos profesionalų ir mokslininkų atrodo pamišėliški. Jie siūlo atsiminti, kad COVID-19 mirštamumo rodikliai, deja, yra aukšti, o tie, kurie išgyvena, dar ilgai jaučia ligos padarinius.
„Kai tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir JAV mato, kad smunka prognozuojamos gyvenimo trukmės rodikliai, jos turėtų matyti ir raudoną vėliavą, – sako Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Martinas McKee. – Kuo prastesnė visuomenės sveikatos būklė, tuo didesnės pasekmės prie balsadėžių.
Istorija liudija, kad tada kyla populizmo grėsmė, o tada – valstybės paralyžius.“
Situacija pablogėjo atvėrus sienas
Būtina paminėti, kad koronavirusas rugpjūtį buvo sugrįžęs į Naująją Zelandiją, bet protrūkis, kurio metu niekada nebuvo fiksuojama daugiau nei 19 naujų infekcijų per dieną, jau numalšintas.
Be to, sienų kontrolė virto išties svariu argumentu. Singapūras, Honkongas ir minėtoji Naujoji Zelandija iš esmės uždarė savo sienas užsieniečiams, o piliečiams ir leidimų dirbti savininkams liepdavo karantinuotis – su nuolatiniais tikrinimais.
Taip pat buvo elgiamasi ir Vietname, kuris iki šiol uždarytas svetimšaliams – ten žmonės raginami atostogauti namuose. Strategija veikia – spalį šalyje kasdien užregistruojama po mažiau nei 10 naujų užsikrėtimų COVID-19.
Vietnamas pagarsėjo, kai vasarą, Danango kurorte patvirtinus tris užsikrėtimus koronavirusu, buvo iškart nuspręsta evakuoti 80 tūkst. turistų.
Taivanas ir Pietų Korėja protrūkius sugebėjo suvaldyti be grubių karantinų – šiose šalyse puikiai veikė testavimo ir kontaktų sekimo sistema.
O Europos Sąjunga dar birželį uždegė žalią šviesą turizmui Bendrijos viduje, nors ne visos šalys apskritai paskelbė reikalavimą atvykus pasitikrinti dėl koronaviruso.
Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija neseniai skelbė, kad iki rugsėjo 1-osios net 81 proc. Europos šalių sušvelnino kelionių ribojimus. Savo ruožtu Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione taip pasielgė tik 28 proc. valstybių.
Galiausiai, tarkime, Taivanas ir Pietų Korėja protrūkius sugebėjo suvaldyti be grubių karantinų – šiose šalyse puikiai veikė testavimo ir kontaktų sekimo sistema. Negana to, vyriausybė ten su žmonėmis kalbėjosi atvirai, o visuomenei skaidrumas patiko.
Anot M.McKee, Jungtinė Karalystė taiko paprastą kontaktų sekimo metodą – nustatomi asmenys, su kuriais pacientas susitiko jau po to, kai galėjo užkrėsti kitus. O Azijos šalyse stengiamasi atsekti renginį, vietą ar kitą infekcijos šaltinį.
„Be to, Jungtinė Karalystė sudavė smūgius ištisoms bendruomenėms, kai ėmė skelbti vietinius uždarymus be jokių konsultacijų su vietos valdžia. Tokios priemonės tinka, kai nežinai nieko apie protrūkio šaltinį, bet šalis net neturėtų būti tokioje padėtyje“, – tvirtino mokslininkas.
Net ekonominė situacija Azijoje visai kitokia. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione ekonomika šiemet susitrauks vos 0,2 proc. o JAV ir Vakarų Europoje – atitinkamai 5,9 proc. ir 7,3 proc.
Komunikacijos svarba
Kai kurių stebėtojų teigimu, Azijoje efektyvų atsaką į šių metų pandemiją iš dalies nulėmė 2003 metais fiksuotas SARS protrūkis. Šalys buvo geriau pasiruošusios ryžtingai reaguoti į pavojų nelūkuriuojant visuomenės pritarimo.
Tiesa, Vakaruose Azijos valstybių patirtis buvo įvertinta keistokai. Apžvalgininkai vienas po kito aiškino, kad drakoniški suvaržymai, pavyzdžiui, dėl kaukių nešiojimo, būtų neįmanomi laisvę mylinčiose Europos šalyse ir JAV.
Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Nyderlanduose kaukes patalpose dėvėti tik rekomenduojama – privalomumo elemento nėra. Švedijos pareigūnai netgi aktyviai ragino nenaudoti kaukių.
Negana to, D.Trumpas sugebėjo jau pirmaisiais pandemijos mėnesiais supykdyti Pekiną, pavadindamas naująjį koronavirusą „Kinijos virusu“.
Kaukės JAV prezidentui yra politinis klausimas: jis ne kartą šaipėsi iš demokratų kandidato Joe Bideno, kuris stropiai laikėsi visų rekomendacijų.
Ekspertų manymu, vyriausybėms per tokią pandemiją tiesiog būtina pasirinkti tinkamą komunikacijos strategiją. Jei su visuomene kalbamasi sėkmingai, įmanoma ilgalaikė nauda, sako Britų Kolumbijos universiteto profesorė Heidi Tworek.
Ji kartu su kolegomis paruošė ataskaitą, kurioje buvo vertinama, kaip demokratinės šalys komunikavo su žmonėmis per pandemiją. Išsiaiškinta, kad Taivane, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Korėjoje visuomenė buvo sėkmingai įtikinta, kad pavojus tikras ir kad saugotis būtina.
„Taip buvo užkirstas kelias nuovargiui dėl apribojimų ir padėti pamatai masiniam vakcinavimui.
Sėkminga komunikacija taip pat didina piliečių pasitikėjimą vyriausybe, o tai kritiškai svarbu demokratinių institucijų stabilumui ateityje“, – skelbiama ataskaitoje.
Kovojo ir su stigmomis
O pasitikėjimą galima prarasti labai greitai. Medicinos žurnalo „The Lancet“ studija parodė, kad kai B.Johnsono patarėjas Dominicas Cummingsas pažeidė karantiną, bet niekaip nebuvo nubaustas, iškart smuko visuomenės tikėjimas, jog vyriausybė gali suvaldyti pandemiją.
Naujojoje Zelandijoje nutiko priešingai. Balandį dukart pažeidęs kovos su COVID-19 taisykles, šalies sveikatos apsaugos ministras Davidas Clarkas liepą atsistatydino.
Pastebima, kad Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Korėjoje vyriausybės priėmė sprendimą aiškiai susitarti, kas apie ką kalba. Tarkime, apie mokslą, visų pirma, kalbėjo ne ministrai, o visuomenės sveikatos specialistai, ir tik tada – vyriausybių vadovai ar atstovai.
Su dezinformacija ir sąmokslo teorijomis Pietų Korėjoje ir Taivane buvo kovojama aukštos kokybės informacinėmis kampanijomis, įvairiais kanalais. Taivanas į pagalbą pasikvietė netgi vietos komikus, su kuriais ėmėsi „humor over rumor“ strategijos.
Taivane taip pat kaukes imta dėvėti pačioje pandemijos pradžioje. Išgirdę, kad berniukai mokyklose išjuokiami dėl rožinės spalvos kaukių, kurias valdžia išdalijo šalies namų ūkiams, vyriausybės pareigūnai iškart ėmė dėvėti tokias kaukes per spaudos konferencijas.
„Tai buvo nuostabu, nes buvo kovojama ne tik su dezinformacija, o su stigmomis ir šališkumu. Tai nėra raketų mokslas. Taip elgtis būtina, norint išlaikyti pasitikėjimą“, – pastebėjo H.Tworek.
Galiausiai Azija parodė, kad ir menko rinkėjų aktyvumo bijoti nereikia. Pietų Korėjoje per balandžio rinkimus buvo pasiektas rekordinis aktyvumas – žmonės balsuoti plūdo su kaukėmis ir pirštinėmis, o balsavimo kabinos buvo dezinfekuotos.
Tiesa, Naujojoje Zelandijoje ir Honkonge rinkimai buvo atidėti. Naujojoje Zelandijoje pagrindinė opozicijos partija su tokiu sprendimu sutiko, bet Honkongo aktyvistai tvirtina, kad vyriausybė nori išvengti triuškinamo pralaimėjimo.
-
PSO: leisti koronavirusui laisvai plisti siekiant „bandos imuniteto“ – neetiška
-
Europoje registruota daugiau nei 700 tūkst. naujų COVID-19 atvejų
-
Nyderlanduose dėl plintančio koronaviruso įvedamas dalinis karantinas
-
Dėl galimų saugumo problemų sustabdytas jau antras per parą preparatų nuo COVID-19 tyrimas
-
Pasaulio bankas skirs 12 mlrd. JAV dolerių skurdesnėms šalims COVID-19 vakcinoms įsigyti
