„Mums pats svarbiausias dalykas yra komercinė nauda ir ar šis projektas pasiteisina Šiaurės šalių rinkose (...). Šiuo metu reikia galvoti, kaip su šiuo projektu judėti pirmyn, o ne kaip iš jo pabėgti. Visi supranta, kad svarbu stiprinti energetinį saugumą, energetinį nepriklausomumą, didinti naujos kartos energijos gamybos pajėgumus“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė V.Dobrovskis, klausiamas, ar Latvija nesitrauks iš projekto, net jeigu šalies valdantieji patirs vis didesnį opozicijos ir visuomenės spaudimą.
Komentuodamas, ar Latvija ketina naudotis statomu elektros tiltu tarp Lietuvos ir Švedijos, Latvijos vyriausybės vadovas sako, jog pirmiausia ją reikia nutiesti, o tada diskutuoti, ar šalis ja naudosis.
„Bet kuriuo atveju statyti tiltą iš Lietuvos buvo bendras sprendimas, o Latvija jau dirba savo darbą – iš ES lėšų stiprinimas elektros tinklas vakarinėje šalies dalyje, kad vėliau Latvija galėtų naudotis būsimąja jungtimi. Ar taip ir bus, priklausys grynai nuo rinkos ir ekonomikos, bet, šiaip ar taip, jungtis padės integruoti Šiaurės šalių rinkas“, – kalbėjo V.Dombrovskis.
Paklaustas, kaip Latvijai pavyksta susitarti su Rusija dėl gerokai mažesnių dujų kainų, Latvijos premjeras pabrėžė, kad vyriausybė šiose derybose visiškai nedalyvauja – derasi bendrovė „Latvijas Gaze„ ir koncernas „Gazprom“.
„Svarbiausia tai, kad pastaruosius dvejus metus dujų kaina apskaičiuojama pagal nekintančią, nustatytą formulę, todėl deramasi ne dėl dujų kainos, o dėl nuolaidos. Jei neklystu, šiemet tokią nuolaidą gavo ir Estija“, – kalbėjo Latvijos Vyriausybės vadovas.
Anto jo, dabar svarbiausias klausimas Vyriausybei – kaip įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą, kaip užtikrinti trečiosios šalies prieigą prie infrastruktūros: „Į tai reikėtų koncentruotis, nes tai užtikrins galimybę dujų rinkoje dalyvauti ir kitiems tiekėjams, o ne į tai, kiek kompanijų valdo „Gazprom“.
