Vienas iš ataskaitos autorių, FGIP vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Robertas van Vorenas teigia, jog psichiatrija yra itin patogi priedanga valdžios represijoms prieš jos kritikus, rašoma VDU pranešime žiniasklaidai.
„Jei nesiimsime priemonių dabar, galime greitai grįžti prie panašios padėties, kokia buvo prieš 40–50 metų, kai trečdalis ar daugiau politinių kalinių kankinosi psichiatrinėse ligoninėse“, – įspėja prof. R.van Vorenas.
Ataskaitoje išsamiau aprašoma daugiau nei 20 atvejų, kai prieš žmogaus teisių aktyvistus, religinių judėjimų atstovus, valdžios kritikus ir kitus asmenis buvo panaudotas piktnaudžiavimas psichiatrija – šie žmonės buvo priverstinai uždaryti į ligonines, jiems nepagrįstai diagnozuoti įvairūs psichiniai sutrikimai ir paskirtos didelės dozės psichotropinių vaistų, taip pat – priverstinė sterilizacija. Toks būdas kovoti su opozicionieriais ar valdžios kritikais Rusijoje taikomas jau daug dešimtmečių, tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, jog situacija ne tik negerėja, bet blogėja.
„Rusijos vietos valdžia vėl pasijuto galinti laisvai išnaudoti psichiatriją atsikratymui įkyriais ar pernelyg populiariais politiniais oponentais. Pradžioje buvo individualūs atvejai, tačiau dabar tai įgavo labiau sisteminę formą – kitokią, nei sovietmečiu, bet tokią pat neraminančią. Tai jau ketvirtoji mūsų ataskaita, ir, deja, kiekviena iš jų parodo vis blogesnę padėtį“, – apibendrina FGIP vadovas.
Geriausias ginklas prieš piktnaudžiavimą – viešumas
Ataskaitoje primenama, jog priverstinė hospitalizacija yra labai patogus būdas represijoms: teisinės procedūros yra gerokai supaprastintos (dažnai nereikia pateikti jokių oficialių kaltinimų), o psichiatrinėje įstaigoje žmogų uždaryti galima neribotam laikui, griežtomis izoliacijos sąlygomis, neleidžiant matytis su artimaisiais ir prievarta skiriant psichiką žalojančių vaistų.
„Komisiją sudaro trys gydytojai, jie parašo tokią išvadą, kokią tik nori. Tuomet žmogui pripompuojama tiek raminamųjų, kad jis ima seilėtis, ir jis tokios būklės stoja prieš teismą. Teisėjas į jį pasižiūri ir nusprendžia paguldyti į ligoninę“, – tipišką Rusijoje taikomą procedūrą apibūdina ataskaitoje cituojamas teisininkas.
Pasak R.van Voreno, jo vadovaujama organizacija, FGIP, buvo įkurta 1980 metais, siekiant koordinuoti tarptautinę kampaniją, kovojančią prieš piktnaudžiavimą psichiatrija politiniais tikslais. Organizacijai pavyko pasiekti, kad Vakaruose žinomi žmonės būtų paleisti, daugiausia viešumo dėka. Ataskaitos autoriai pabrėžia, jog viešumas vis dar tebėra geriausias ginklas. Kai į viešumą iškeliami konkretūs atvejai, žmonės išeina protestuoti, o tuomet teismo sprendimą anuliuoja aukštesnės instancijos teismas arba asmuo yra paleidžiamas į laisvę.
„Reikia įvardinti ir gėdinti, konkrečiai nurodant, kas prisideda prie šio piktnaudžiavimo, ir priversti juos [atsakyti]. Taip pat – skirti dėmesį profesinės etikos ir žmogaus teisių mokymams. Švietimas – labai svarbus įrankis, kaip ir aiškus įvardijimas, jog egzistuoja skirtumas tarp tų, kurie prie šio piktnaudžiavimo prisideda, ir tų, kurie bando šiomis priešiškomis sąlygomis būti gerais profesionalais“, – sako profesorius, taip pat vadovaujantis VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centrui.
Už paveikslėlį internete – priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje
Tarp ataskaitoje nurodytų nukentėjusiųjų – Altajaus srityje gyvenantis Andrejus Šašerinas, kuris 2018-aisiais buvo apkaltintas tikinčiųjų jausmų įžeidimu ir neapykantos skatinimu už tai, kad skelbė paveikslėlius socialiniame tinkle „Vkontakte“. Vienas iš jų vaizdavo Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininką su užrašu „Ar tu nusidėjai? Sukalbėk „Krymas mūsų“ tris kartus“. A.Šašerinui atsisakius prisipažinti kaltu, prokuroras nurodė jam skirti psichiatrinį įvertinimą, o apygardos teismas nutarė jam skirti stacionarų gydymą psichiatrinėje institucijoje.
Kitas piktnaudžiavimo psichiatrija atvejis siejamas su žmogaus teisių gynėju Junusu Mašaripovu, kuris viešai pasisakė prieš Krymo aneksiją ir represijas prieš Krymo totorius. 2017-ųjų rugsėjį jis buvo suimtas, apkaltinus sprogstamųjų medžiagų gamyba ir laikymu. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paskelbė jo prisipažinimo vaizdo įrašą, tačiau pats J.Mašaripovas teigė, jog jo prisipažinimas buvo gautas po kankinimų: delnų deginimo, elektrošoko, spardymo ir t. t. Vėliau jis buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimu, tačiau apeliacinis teismas šį nuosprendį panaikino, pripažino J.Mašaripovą psichiškai netinkamos būklės stoti prieš teismą ir išsiuntė jį priverstinai gydytis intensyvaus stebėjimo psichiatrinėje ligoninėje Volgogrado rajone.
Policijai buvo duotas leidimas nušauti šamaną
FGIP ataskaitoje įvardijamas ir Jakutijos šamanas Aleksandras Gabyšiovas, kurio istorija nuskambėjo itin plačiai tiek Rusijoje, tiek visame pasaulyje. Jis dar 2018-ųjų vasarą pasiryžo kelionei iš Sibiro į Maskvą pėsčiomis – kad, nukeliavęs į Raudonąją aikštę, ten atliktų ritualą, kuriuo „išvarytų“ Vladimirą Putiną iš posto.
„Demokratija privalo būti be baimės. Žmonės bijo kalbėti, jie bijo, kad juos atleis iš darbo ir jie praras pajamas. Valdžios galia mūsų šalyje yra tiesiog beribė ir demoniška“, – sakė A.Gabyšiovas. Šamanas teigė, jog kovoja demokratijos vardan tik taikiais būdais.
Po keleto bandymų pasiekti Kremlių, suėmimų ir psichiatrinio įvertinimo, A.Gabyšiovas buvo apkaltintas priešinimusi policijai, pripažintas psichiškai nesveiku ir išsiųstas į Jakutijos Respublikinę psichoneurologijos kliniką priverstiniam gydymui. Vienas iš jį suėmusių pareigūnų teisme pripažino, kad buvo svarstoma šamaną net nužudyti: viršininkai buvo davę leidimą jį nušauti, tačiau nuspręsta to nedaryti, nes A.Gabyšiovas „talentingas ir draugiškas“.
Žinomi kultūros atstovai, tokie kaip Nobelio premijos laureatė Sviatlana Aleksejevič, dramaturgas Aleksandras Gelmanas, poetas Levas Rubinšteinas, aktorė Elena Koreneva ir kiti, pasirašė peticiją, kuria prašė išlaisvinti A.Gabyšiovą. Jų teigimu, nesvarbu, ką galvojate apie jo kelionę į Maskvą – Rusijos piliečių teisė laisvai judėti šalyje kol kas dar nėra panaikinta. „Prašome pagalbos iš visų, kurie galėtų prisidėti prie A.Gabyšiovo paleidimo ir atkreipti dėmesį į vėl pradėtas baudžiamosios psichiatrijos praktikas“, – rašoma kreipimesi.
Galiausiai, šių metų vasarį teismas patenkino klinikos prašymą šamaną priverstinai hospitalizuoti – klinikos gydytojai šį prašymą pagrindė tuo, kad „Gabyšiovas ir vėl pradėjo skambiai pasisakinėti žiniasklaidoje“.
A.Gabyšiovui pradėjus skirti dideles dozes psichotropinių vaistų, jis ėmė skųstis nemiga ir dažnu alpimu. Vieno giminaitės vizito metu, jis pradėjo taip smarkiai drebėti, kad prižiūrėtojai turėjo jį išnešti atgal į palatą. Liepą vykusio teismo posėdžio metu jis staiga sunegalavo: apsvaigo ir pradėjo drebėti, buvo iškviesta greitoji. Medikai diagnozavo, kad A.Gabyšiovui staiga nukrito kraujo spaudimas. Vėlesniame posėdyje nuspręsta, kad jis nėra tinkamos būklės stoti prieš teismą ir kad jį reikia guldyti priverstiniam gydymui intensyvaus stebėjimo psichiatrinėje ligoninėje. Rusijoje jos vadinamos STIN – tai psichiatriniai kalėjimai, kurie sovietmečiu buvo naudojami disidentų kalinimui.
Psichiatrijos vadovaujančiose pozicijose – ir buvę KGB agentai
Pasak profesoriaus Roberto van Voreno, destruktyvios sovietinės psichiatrijos praktikos leido šiai profesijai tapti represijų įrankiu ir pašalinti iš visuomenės dešimtis milijonų SSRS piliečių. Kova prieš tokias praktikas tęsiasi iki šiol. Kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose reformos dar tik prasidėjusios arba užstrigusios, nors po Sovietų Sąjungos žlugimo jau praėjo trys dešimtmečiai. Rusijoje į psichiatrijos vadovaujančias pozicijas sugrįžo tie, kurie sovietiniais laikais bendradarbiavo su KGB arba netgi buvo KGB agentai, o palankiau į psichiatrijos reformas žiūrintieji, pavyzdžiui, Sankt Peterburge ar Sibire, buvo nustumti į nuošalį.
„Tai yra tiesioginis V.Putino valdymo rezultatas – ir viską šalyje apimančios kriminalizacijos, kuri apibrėžia tiek jo, tiek jo pakalikų politiką. Vienintelė kita šalis, kur vyksta mums žinomas panašus piktnaudžiavimas, yra Kinija – nieko keisto, nes tai totalitarinė valstybė, valdoma komunistinio režimo. Tokie režimai kažkodėl turi įprotį vadinti savo oponentus psichiškai nesveikais“, – tikina prof. Robertas van Vorenas.
Profesoriaus teigimu, psichiatrija yra medicinos sritis, kuri yra labai patogi represijoms, nes mūsų supratimas apie tai, kas yra psichinė liga, su laiku keičiasi – tuo galima lengvai pasinaudoti tildant žmones, kurie yra „kitokie“.
„Tik aštunto dešimtmečio pradžioje homoseksualizmas buvo pašalintas iš psichinių ligų tarptautinės klasifikacijos, o Rusijoje dabar yra stiprus judėjimas, nukreiptas prieš „su lytimi susijusių ligų“ šalinimą iš šios klasifikacijos. Tad psichiatrai turi būti budrūs ir ginti savo profesiją ir etiką, pasakyti „ne“, kai ji yra pažeidžiama. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje vyko daug negerų dalykų, tačiau disidentai nebuvo siunčiami į psichiatrines ligonines. Kodėl? Nes gydytojai atsisakė tame dalyvauti. Jie prisiminė nacių eutanazijos programą ir pasakė: „Daugiau niekada“. Tad tai įmanoma. Tik reikia drąsos“, – sako „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ vadovas.
