Gelbėjimo darbus rytiniame Valensijos regione koordinuojanti institucija paskelbė, kad ten rasti 155 kūnai. Kastilijos-La Mančos ir Andalūzijos pareigūnai paskelbė, kad jų regionuose žuvo iš viso trys žmonės.
Aukų skaičius gali išaugti, nes yra daugiau dingusiųjų be žinios, o jų skaičius nepatikslintas. Tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos, jose dalyvauja kariškiai, ugniagesiai ir policija.
Spalio 30 d. vakare 115 tūkst. žmonių buvo be elektros ir apie 120 tūkst. žmonių – be ryšio. Valensijoje daugelis kelių vis dar užblokuoti, keliuose liko tūkstančiai vandens srauto nuplautų automobilių, sustabdytas greitųjų ir paprastųjų traukinių eismas.
Ispanijos valdžios institucijos pažadėjo suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusių vietovių gyventojams. Spalio 31 d. į Valensiją išvyko Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kuris dalyvauja krizių centro posėdyje.
Spalio 29 d. vakare Ispanijos rytinius ir pietinius regionus užklupo smarkios liūtys. Meteorologų duomenimis, vos per aštuonias valandas Valensijoje iškrito 491 mm kritulių, o tai yra maždaug metinė norma.
Ispanijos karalius: šalyje vis dar tvyro potvynių pavojus
Gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų po pražūtingų potvynių, Ispanijos karalius Felipė VI ketvirtadienį pareiškė, kad pavojus šalyje dar nesibaigė.
Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai daugiau kaip pusantro šimto žmonių. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų.
Per priėmimą Madride jis pareiškė užuojautą aukų šeimoms. Remdamasis žiniasklaidos pranešimais, jis pridūrė, kad potvynių pavojus dar nesibaigė.
Vėliau ketvirtadienį Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas paragino labiausiai nuo potvynių nukentėjusių regionų gyventojus likti namuose.
„Prašome likti namuose, stebėkite gelbėjimo tarnybų pranešimus, dabar svarbiausia išgelbėti kuo daugiau gyvybių“, – rytinių Valensijos ir Kasteljono provincijų gyventojams sakė premjeras.
Gelbėtojai šukuoja purvo apsemtus miestus
Ispanijoje prasidėjo tris dienas truksiantis gedulas, gelbėtojams su dronais toliau ieškant dingusių gyventojų potvynių nuniokotuose miestuose. Ypač smarkūs potvyniai kllo rytiniame Valensijos regione.
Po to, kai Viduržemio jūros regiono audra sukėlė smarkias liūtis ir pražūtingus potvynius ant vyriausybinių pastatų visoje šalyje plevėsavo iki pusės stiebo iškeltos vėliavos.
Ketvirtadienį gelbėjimo tarnybos, pasitelkusios daugiau kaip 1,2 tūkst. karių, šukavo purvo apsemtus miestus ir kaimus, ieškodamos išgyvenusiųjų ir valydamos kelius nuo nuolaužų.
Vyriausybės ministrai perspėjo, kad aukų skaičius gali išaugti, nes daug žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios, o kai kurios vietovės visą trečiadienį buvo neprieinamos gelbėtojams.
Valensijos miesto Sedavio priemiestyje pensininkas Francisco Puente stengėsi sulaikyti ašaras, stovėdamas prie apvirtusių automobilių ir nuniokotų gatvių.
„Jei tai pamatote, sakote: „Ar aš tai matau? Kas tai yra?“ – naujienų agentūrai AFP sakė 69-erių vyras.
AFP žurnalistai Valensijos regione matė vienas ant kitos užvirtusias transporto priemones. Kai kurie žmonės, pasiėmę medines lentas, bandė suplūkti storą dumblo sluoksnį.
Šimtai žmonių glaudžiasi laikinuose būstuose. Dėl potvynių sutriko automobilių ir geležinkelių eismas.
Transporto ministras Oscaras Puente rašė, kad gali prireikti iki trijų savaičių, kol bus atidaryta greitoji linija tarp Madrido ir Valensijos.
Tai buvo daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų, kai pietrytinėse Granados, Mursijos ir Almerijos provincijose žuvo mažiausiai 150 žmonių.
Ispanijoje išaugus potvynių aukų skaičiui – kritika dėl perspėjimo sistemos vėlavimo
Ispanijoje per potvynius žuvus daugiau kaip pusantro šimto žmonių, kilo klausimų, kaip viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių nesugebėjo tinkamai reaguoti į ekstremalias audras, kurios dar gali sustiprėti.
Nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET antradienio rytą paskelbė raudonąjį pavojų labiausiai nukentėjusiam rytiniam Valensijos regionui, o sąlygos blogėjo visą dieną.
Tačiau tik ankstyvą vakarą buvo įsteigta regioninė įstaiga, atsakinga už pagalbos tarnybų koordinavimą.
Po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku civilinės saugos tarnyba išsiuntė perspėjimą, raginantį Viduržemio jūros pakrantės Valensijos miesto gyventojus likti namuose.
Daugeliui jau buvo per vėlu. Vairuotojai, pradėję keliones, liko įstrigę keliuose ir palikti siautėjančių vandens srautų malonei.
„Jie paskelbė pavojaus signalą, kai vanduo jau buvo čia, nereikia man pranešti, kad potvynis artėja, – kalbėdamas su naujienų agentūra AFP piktinosi Valensijos Sedavio priemiestyje gyvenantis 66 metų pensininkas Julianas Ormeno. – Niekas neatėjo prisiimti atsakomybės.“
„Įspėjamasis signalas“
Anot Redingo universiteto hidrologijos profesorės Hannah Cloke, orų prognozių rengėjai iš anksto perspėja, todėl tokių tragedijų „galima visiškai išvengti“, jei pavyks apsaugoti žmones nuo plūstančio potvynio vandens.
Ji teigė, kad pražūtinga baigtis rodo, jog Valensijos įspėjimo sistema nesuveikė.
„Žmonės tiesiog nežino, ką daryti susidūrus su potvyniu arba išgirdus perspėjimus“, – sakė ji.
„Žmonės neturėtų žūti nuo tokių prognozuojamų orų reiškinių tose šalyse, kurios turi pakankamai išteklių, kad galėtų veikti geriau, – pridūrė Redingo universiteto klimato rizikos ir atsparumo profesorė Liz Stephens. – Turime nueiti ilgą kelią, kad pasiruoštume tokiems ir dar blogesniems įvykiams ateityje.“
Ekspertai sako, kad audrą sukėlė šaltas oras, judantis virš šiltų Viduržemio jūros vandenų, dėl to susidarė debesys, atnešę intensyvų lietų. Tai įprastas šiam metų laikui reiškinys.
Tačiau jie taip pat teigia, kad Viduržemio jūros atšilimas, dėl kurio didėja vandens garavimas, smarkiai prisideda prie liūčių intensyvėjimo.
Anot Jungtinės Karalystės Niukaslo universiteto klimato kaitos poveikio profesorės Hayley Fowler, šie įvykiai yra „dar vienas įspėjamasis signalas, kad mūsų klimatas sparčiai keičiasi“.
„Mūsų infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems potvyniams“, – pridūrė ji, sakydama, kad „rekordiškai karšta“ jūros temperatūra skatina audras, dėl kurių vienoje vietoje iškrinta itin daug kritulių.
Apie nukentėjusius lietuvius žinių nėra
Lietuvos konsulė Valensijoje Laura Tupe 15min teigė, kad kol kas apie tai, jog per potvynius nukentėjo lietuviai, informacijos neturima, tačiau diplomatai pasirengę padėti, jeigu to prireiktų.
„15 valandos duomenimis, nukentėjusių Lietuvos piliečių nėra. Kol kas lyg ir viskas ramu, tačiau potvynių pavojus vis dar išlieka, tad rekomendacijos galioja“, – trečiadienį kalbėjo diplomatė.
„Į mus dėl pagalbos, susijusios su potvyniais, kol kas niekas nesikreipė“, – pridūrė ji.
Konsulė tikino, kad potvyniai jos asmeniškai nepaveikė, tačiau kai kurie kolegos dėl to antradienį negalėjo grįžti namo.
„Yra nenuvažiavusiųjų iki namų, bet mes esame visi sveiki ir gyvi, šiandien dirbame. Nėra labai ramu“, – kalbėjo L.Tupe.
Ji sakė, kad Lietuvos diplomatai yra pasiruošę padėti Lietuvos piliečiams, jeigu to prireiktų.
Kaip atrodo gyvenimas Valensijoje?
Pasak Lietuvos konsulės, pačiame Valensijos mieste yra sąlyginai ramu.
„Čia saulė šviečia ir čia vandens nėra, vakar tik stiprų vėją jautėme. Potvyniai vyko už Valensijos ribų“, – pasakojo diplomatė.
Vis dėlto, stichija paveikė miesto gyvenimą – neveikia susisiekimas, uždarytos kai kurios įstaigos.
„Gyvenimas yra sustojęs. Labai daug kas uždaryta, mokyklose pamokos atšauktos, netgi kai kurie sveikatos centrai uždaryti – gauname apie tai pranešimus. Kai kurie žmonės net negali atvažiuoti iki Valensijos“, – kalbėjo L.Tupe.
„Parduotuvės veikia, čia gal toks panikos elementas yra, nes buvome per pietus nubėgę į parduotuves, tai vandens lentynos yra tuščios, bet paskui kažkur jo pavyko rasti“, – pridūrė ji.
Anot jos, institucijos sako, kad stichija ilgai siautėti neturėtų, tad žmonėms pagrindinė rekomendacija yra stengtis nekeliauti potvynio paveiktose zonose ir sekti informacija, kuria kryptimi juda audra.
-
Mirtinos liūtys Ispanijoje: Valensijoje paskendo daugybė žmonių, sutriko oro uostų ir geležinkelio darbas
-
Ispanija po pražūtingų potvynių skelbia trijų dienų gedulą
-
Lietuvos diplomatė – apie potvynio nusiaubtą Valensiją
-
Valensijoje esanti lietuvė papasakojo, kas ten iš tiesų darosi
-
Gelbėtojai: potvynių aukų skaičius Ispanijoje išaugo iki 95
