– Akivaizdu, kad Vakarų sankcijos Rusijai neveikia. Kokių priemonių Vakarų lyderiai turėtų imtis siekdami sustabdyti Rusijos intervenciją Ukrainoje?
– Pradėčiau nuo to, ką turi padaryti Ukraina, o ne Vakarai. Šiuo metu dalinamės idėjomis ir vizijomis su Rusijos opozicija, siekiame sujungti jėgas ir kartu pasipriešinti Putino režimui, daryti spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų visus okupacinius veiksmus, išvestų pajėgas iš Ukrainos ir Krymo.
Intervencija gali būti sustabdyta pasitelkus šias priemones: tarptautinę koaliciją, sankcijas, Rusijos opoziciją ir viešąją nuomonę Rusijoje.
Šiuo klausimu turime laikytis drauge su tarptautine bendruomene, kuri turėtų imtis aktyvesnio, galbūt net lyderio vaidmens. Intervencija gali būti sustabdyta pasitelkus šias priemones: tarptautinę koaliciją, sankcijas, Rusijos opoziciją ir viešąją nuomonę Rusijoje.
Visi kartu šie elementai galėtų atnešti taiką ir sustabdyti V.Putino agresiją ne tik prieš nepriklausomą Ukrainą, bet ir Baltijos šalis ar kitas Europos Sąjungos nares.
Taip pat prašome Rusijos opozicijos, kad ji į savo politinę darbotvarkę įtrauktų daugybės Ukrainos politinių kalinių išlaisvinimą iš Rusijos kalėjimų.
– JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas žadėjo, kad JAV sankcijas tęs tol, kol Krymas bus grąžintas Ukrainai. Kiek tikėtinas yra šis scenarijus?
– Mums tai – vienintelis įmanomas scenarijus. Apie kitus variantus nė nediskutuojame, kadangi suprantame, jog Krymas yra integrali Ukrainos dalis, o Krymo totoriai – Ukrainos tauta. Šiuo klausimu tai yra oficiali mūsų pozicija, ir mes neleisime V.Putinui vykdyti jokių kitų okupacinių scenarijų.
Kartu su strategine partnere Lietuva, ES narėmis, Rusijos opozicija ir partneriais JAV sieksime sudaryti koaliciją. Tikimės, kad ši koalicija padės kovoti su nusikaltimais prieš žmoniją, kuriuos rusų pajėgos vykdo Ukrainos teritorijoje. Todėl manau, kad labai svarbu siųsti aiškias žinutes, sudaryti bendrą veiksmų planą, nenutraukti sankcijų ir daryti spaudimą Rusijai.
– Neseniai Ukraina užblokavo rusiškus socialinius tinklus ir apribojo rusų kalbos vartojimą televizijoje. Pasigirdo kritika, kad tai – žodžio laisvės suvaržymai. Kodėl šie veiksmai buvo būtini? Kur yra riba tarp žodžio laisvės ir propagandos?
– Mūsų atveju ši riba aiški: ji prasideda ten, kur kyla grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, kur bandome išgyventi okupaciją ir karą. Žinoma, valdžia turi pateikti priežastis, kodėl tai daroma.
Mūsų atveju ši riba aiški: ji prasideda ten, kur kyla grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui.
Tokios hibridinio karo dalys kaip rusiški socialiniai tinklai, netikros naujienos, propaganda ir Rusijos finansuojama žiniasklaida veikia ne tik prieš nepriklausomą demokratišką Ukrainą ir ukrainiečius, bet ir ES vertybes bei sąjungos deklaruojamą žodžio laisvę.
Manau, kad ateityje būtina apsaugoti mūsų duomenų bazes, ypač priklausančias vyriausybei ir kariuomenei. Visa kita veikla internete turėtų būti laisva, tačiau žmonės privalo žinoti, kad jų lankomi tinklalapiai nėra saugūs ir „švarūs“. Jeigu jie vis tiek nori juose lankytis, jiems turi būti suteikiama tokia laisvė.
– Rugsėjį Rusija ir Baltarusija vykdys karines pratybas „Zapad“. Kiek jos pavojingos Ukrainai ir visam regionui?
– Šios pratybos – pavojingos, tikimybė, kad jos gali peraugti į tikrus karinius veiksmus, egzistuoja, todėl saugumo klausimu turime bendradarbiauti su NATO. Ukraina ir ES narės turi būti pasiruošusios atsakyti į bet kokią galimą grėsmę. Jau dabar turime atlikti namų darbus, o ne bijoti ir laukti blogiausio įmanomo scenarijaus.
Po 2014-aisiais vykusios revoliucijos žinome, ko tikėtis, todėl turime tapti stipresni ir padaryti viską, kad užkirstumėme kelią tolimesnei V.Putino režimo invazijai.
– Pasaulis nerimauja dėl, panašu, gerų D.Trumpo ir V.Putino santykių. Kaip tokia lyderių draugystė gali paveikti situaciją Ukrainoje?
– Ukrainai, Lietuvai ir kitoms ES narėms labai svarbu, kad D.Trumpas ir jo vadovaujami Baltieji rūmai palaikytų poziciją, jog Krymas yra Ukrainos dalis, kurią Rusija privalo grąžinti. V.Putino režimas turi atšaukti visas Ukrainoje veikiančias okupacines pajėgas ir specialiąsias tarnybas bei atsakyti už visus šalyje įvykdytus karinius veiksmus.
Lyderių draugystė kol kas atrodo labiau virtuali. V.Putinas vis dar mato Ukrainą, ES ir JAV kaip priešininkes, kurias nori nugalėti. Todėl su D.Trumpu ir jo administracija sieksime sudaryti tvirtą koaliciją.
