„Kur prancūzų demokratija?“ – šaukė transparantus laikantys demonstrantai, kai E.Macronas, Prancūzijoje susidūręs su smurtiniais protestais dėl pensijų reformos, kreipėsi į daugiausia studentų auditoriją Hagos teatre.
Pirmąjį per 23 metus Prancūzijos prezidento valstybinį vizitą į Nyderlandus taip pat aptemdė ginčai dėl prieštaringai vertinamų E.Macrono komentarų apie Taivaną, Jungtines Valstijas ir Kiniją.
45-erių politikas susiduria su didžiausiu iki šiol iššūkiu per savo antrąją kadenciją. Itin priešišką visuomenės rezonansą išprovokavo jo inicijuota pensijų sistemos pertvarka, pagal kurią pensinis amžius didinamas nuo 62 iki 64 metų.
Demonstrantai stovėjo viršutiniame teatro aukšte ir šaukė: „Jūs turite milijonus protestuotojų gatvėse.“ Rankose jie laikė plakatą su užrašu „Smurto ir veidmainystės prezidentas“.
Po to, kai apsauga mitinguotojus pašalino, E.Macronas tęsdamas kalbą sakė, kad žmonės, kurie bando pakenkti išrinktos vyriausybės priimtiems įstatymams, kelia pavojų demokratijai. Jis paminėjo 2021-ųjų riaušes JAV Kapitolijuje ir 2023-iųjų išpuolį prieš Brazilijos Kongresą.
Visgi nemalonūs epizodai svečio iš Prancūzijos neapleido ir trečiadienį. Televizijos filmuotoje medžiagoje matyti, kaip saugumo pareigūnai sulaikė protestuotoją, kuris prie Amsterdamo universiteto pasiuntė E.Macronui priešiškus šūkius.
„Dėl darbuotojų garbės – net jei Macronui tai nepatinka, mes esame čia“, – šaukė protestuotojas, kurį po akimirkos keli pareigūnai prispaudė prie žemės.
„Pavojingi laikai“
Nepaisant antradienį įvykusių nesklandumų, vizito ceremonijos sėkmingai tęsėsi, o Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis pasveikino Prancūzijos vadovą per valstybinę vakarienę Amsterdame.
„Reformos nėra paprastos“, – pareiškė monarchas, sakydamas tostą už svečią po to, kai abu užbaigė ragauti patiekalus iš solidaus valgiaraščio, į kurį buvo įtraukta šparagų sriuba su pilkosiomis krevetėmis, jautienos nugarinės kepsnys raudonojo vyno padaže ir desertas iš tradicinių olandiškų saldumynų.
„Mums, Europai ir visam pasauliui gyvybiškai svarbu, kad Prancūzija būtų stipri, klestinti ir pasitikinti savimi“, – pridūrė jis.
Ankstesnėje E.Macrono kalboje buvo teigiama, kad Europa turi rūpintis savo interesais. Jis taip pat neminėjo Taivano, dėl kurio atžvilgiu išsakytų komentarų sulaukė Vakarų partnerių kritikos.
Pasak prancūzo, „šiuo laikotarpiu, kai vyksta karas, o ekonomika paverčiama ginklu, labai svarbu būti labiau nepriklausomiems“. Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje „pradėjo tikriausiai vienus iš pavojingiausių mūsų Europos Sąjungos laikų“.
Pastarosiomis dienomis E.Macronas sukėlė diskusijų, kai duodamas interviu žiniasklaidai, įskaitant „Politico“ ir Prancūzijos verslo dienraštį „Les Echos“, pareiškė, kad kalbant apie Taivaną Europa neturėtų sekti JAV ar Kinijos pavyzdžiu.
Šios pastabos sulaukė pagyrų Kinijoje, kuri piktinasi, kad JAV remia savarankišką salą, kurią Pekinas laiko savo dalimi, tačiau sukėlė Vakarų sąjungininkų nusistebėjimą.
Vienodas atstumas
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis yra sakęs, kad aljansas su Jungtinėmis Valstijomis yra absoliutus Europos saugumo pagrindas.
Tuo metu JAV senatorius Marco Rubio socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „turime išsiaiškinti, ar Emmanuelis Macronas kalba Europos vardu“.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu televizijai „Fox News“, pareiškė, kad jam pasitraukus iš posto amerikiečiai esą taip prarado įtaką pasaulyje, kad „Macronas, kuris yra mano draugas, yra su Kinija, bučiuojančia jo užpakalį“.
Eliziejaus rūmai antradienį tvirtino, kad prezidentas niekada neragino Europos laikytis vienodo atstumo nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Trečiadienį E.Macronas tęsia savo vizitą Nyderlanduose – jis aplankys olandų tapybos meistro Johanneso Vermeerio darbų parodą Amsterdamo Valstybiniame muziejuje ir per pasiplaukiojimą kanalu kalbėsis su šalies ministru pirmininku Marku Rutte.
Jis taip pat apžiūrės mokslo parką ir pasirašys inovacijų paktą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui puslaidininkių, kvantinės fizikos ir energetikos srityse.
E.Macrono vizito tikslas – pabrėžti naują Paryžiaus ir Hagos santykių dinamiką po „Brexito“, kai Nyderlandai neteko stipriausio savo sąjungininko Europoje.
Abi šalys taip pat sieks iki 2024-ųjų sudaryti gynybos paktą.